Vertingosios rudens uogos

2013 09 10  |  Patarimai


Vasara baigėsi, bet uogavimo sezonas – toli gražu ne. Rudens uogos – šaltalankiai, erškėtuogės, spanguolės, aronijos – ypač vertingos, vitaminingos. O ir uogauti rudenį smagiau – ne taip karšta, ne taip laiko gaila…

Šaltalankiai atitolina senatvę
Ryškiai oranžinės šaltalankių uogos nuostabiai atrodo rudenėjančiuos laukuos. Jei nepatingėsite jų prisiskinti ir išsispausti sulčių, turėsite puikių gydomųjų bei sveikatinamųjų grėrimų ir… netgi žaliavos savo grožio procedūroms.
Šaltalankių uogose yra daug vitamino C, beta karoteno, organizme virstančio vitaminu A, bei vitamino E. Šie antioksidantai saugo organizmą bei odą nuo laisvųjų radikalų, lėtina organizmo senėjimą. Uogose randama ir vitamino K, junginių, iš kurių susidaro vitaminas D, mineralinių medžiagų: geležies, mangano, magnio, kalcio, fosforo.

Reguliuoja riebalų apykaitą. Uogose esantys pektinai šalina iš organizmo nuodingąsias medžiagas ir valo kūną.
Šaltalankių sultys reguliuoja riebalų apykaitą, šalina cholesterolio perteklių, stabdo aterosklerozės eigą. Taip pat gerina virškinimą ir didina skrandžio sulčių rūgštingumą.
Nuo seno vertinamas šaltalankių aliejus, spaudžiamas iš šių uogų sėklų. Jis padeda gyti žaizdoms, tinka gerti sergant skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opalige, netgi stemplės vėžiu.

Grožio uogos. Šaltalankius pelnytai galima pavadinti grožio uogomis. Geriant jų sulčių gražėja veido oda, nes jose esantys vitaminai A, E ir C skatina atsinaujinti jos ląsteles, maitina odą iš vidaus. Šlakelis šių uogų sunkos veido kaukėse gaivina odą ir, panašiai kaip morkos, pagyvina jos spalvą.

Išmėginkite. Šaltalankių gaiva
Šaltalankių uogas reikia kelissyk nuplauti vandeniu, sumalti mėsmale, sudėti į švarų audinį ir išspausti sultis. Lygiomis dalimis įdėti cukraus (1 l sulčių – 1 kg cukraus) ir maišyti, kol jis visiškai ištirps. Skystį supilstyti į sandariai uždaromus butelius. Laikyti tamsioje, vėsioje vietoje arba šaldytuve. Praskiedus ar įpylus į arbatą, bus puikus vitaminingas gėrimas.

Erškėtuogės pagal vitamino C kiekį – čempionės
Kodėl šeimininkės jų uogienių bei džemų gamina retokai? Veikiausiai dėl to, kad erškėčių uogas gana sunku rinkti – tankūs jų dygliukai kaipmat subraižo rankas iki kraujo. Negana to, surinkus dar teks nemažai pasikrapšyti – išimti sėklalizdžius. Bet pasistengti išties verta.
Iš visų Lietuvoje augančių uogų erškėtuogės turi daugiausiai vitamino C: 100 g šviežių uogų minkštimo jo esama apie 2500 mg (dienos norma – 60 mg). Jose gausu ir kitų vitaminų – E, K, PP, B grupės, taip pat beta karoteno, organizme virstančio vitaminu A. Iš mineralinių medžiagų jos turi kalio, geležies, fosforo. Erškėtuogėse yra mikrobus naikinančių junginių.
Nuskintos erškėtuogės išsilaiko šviežios keletą dienų, šaldytuve – iki savaitės.
Ypač tinka marmeladams, taip pat sirupams, arbatų mišiniams ruošti. Prieš tai reikia išimti sėklalizdžius. Galima džiovinti.

Išbandykite. Erškėtuogės cukraus sirupe
Iš kilogramo cukraus ir stiklinės vandens reikia išvirti sirupą, į jį įdėti 500–700 g apdorotų erškėtuogių (išpjauti sėklalizdžius), virti 5 min. ir nukėlus nuo ugnies palikti per naktį. Kitą dieną uogas išgriebti, sudėti į paruoštus stiklainius, sirupą užvirinti ir supilti ant uogų. Pridengus dangteliais pasterizuoti 80 °C vandenyje apie 15 min. ir sandariai užsukti.

Svarainiai tegu pakeičia citrinas
Ne veltui jie dar meiliai vadinami citrinukais – aitri svarainių rūgštelė gali pakeisti citrinas bet kur: ir arbatoje, ir įvairiuose vaisių džemuose. O ir vitamino C juose yra panašiai kaip citrinose (100 g – apie 45 mg). Tik štai uogomis jų vadinti, matyt, nelabai galima – tai tikrų tikriausi rudens vaisiai.
Svarainiai turtingi ne tik C, bet ir PP, B grupės vitaminų, beta karoteno.  Juose  gausu  pektinų, fruktozės, organinių rūgščių. Iš mineralų juose nemažai kalio, geležies, kalcio, fosforo, vario druskų.
Svarainių gėrimai – puiki profilaktikos priemonė nuo peršalimo. Iš jų galima ruošti panašius mišinius kaip su imbieru: pašalinus sėklas su sėklalizdžiais, vaisius reikia sutrinti su medumi ir šiuo mišiniu skaninti mėgstamą arbatą arba tiesiog maišyti su karštu (bet ne verdančiu, kad būtų išsaugota kuo daugiau vitaminų) vandeniu. Paprasta, tačiau veiksminga.

Tinka net aromaterapijai. Teigiama, kad svarainiai stiprina kepenis ir širdį, teigiamai veikia nervų sistemą, o dėl nemažo kiekio geležies dar ir gerina kraujo kokybę. Vadinamieji citrinukai pasižymi ir aromaterapinėmis savybėmis – dėl sudėtyje esančių eterinių aiejų jų aromatas maloniai nuteikia, gerina nuotaiką, žvalina ir netgi gali nuslopinti pykinimą (pravartu žinoti nėščiosioms).

Išbandykite. Svarainių cukrinukai su riešutais
Iš svarainių reikia išimti sėklas ir sėklalizdžius, supjaustyti gabalėliais, užpilti cukrumi ir palikti per naktį. Ryte susidariusį sirupą nupilti, svarainius dar kartą užpilti cukrumi. Palaukti, kol šis susigers, ir išdžiovinti. Bus tinkama užkandėlė, kai norisi ko nors skanaus. Ypač gardu ir sotu – sumaišius su riešutais, be to, tokie cukrinukai pagardins bet kokį gėrimą.

Vaiskus aronijų raudonis
Žodis „aronija“, išvertus iš graikų kalbos, reiškia „pagalba, nauda“. O pastarosios iš šio augalo išties nemažai. Iki trijų metrų užaugantis krūmas pavasarį žydi apie dvi savaites, o rudenį jų lapai nusidažo skaisčiai raudona spalva ir apsipila juodų uogų kekėmis. Šviežios jos nėra labai mėgstamos – „sutraukia burną“ (šios savybės netenka užšaldytos ir atitirpintos uogos).
Aronijų uogų gardi uogienė, sultys, kompotai, vynas. Sauja šių uogų džemams ar kompotams suteikai gražią raudoną spalvą.
Aronijos labai vertingos: turi daug vitaminų C, P, B1, PP, beta karoteno, mineralų jodo, magnio, geležies, taip pat vaisių cukraus, organinių rūgščių. Mažina kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje, stiprina kraujagyslių sieneles. Dar – didina kraujo krešėjimą, bet ši savybė vieniems gali būti tinkama, kitiems – ne.

Išbandykite. Obuolienė su aronijomis
Reikia nulupti ir skiltelėmis supjaustyti 1 kg obuolių, įberti stiklinę nuplautų aronijų uogų ir užpilti panašiu kiekiu cukraus (maždaug 1 kg). Kai išsiskirs šiek tiek sulčių, kaitinti ant nedidelės ugnies maišant, kol obuoliai suvirs.

Nuo daugybės ligų padės spanguolių rūgštelė
Spanguolės – ypatingos uogos. Jau vien dėl to, kad šviežios išbūna kone per žiemą. Taip ilgai jos negenda dėl to, kad turi daug organinių rūgščių (citrinų, benzoinės, ursolinės ir kitų), kurios stabdo mikroorganizmų dauginimąsi, vadinasi, ir uogų gedimą. Uogose esanti benzoinė rūgštis dabar yra susintetinta, gaminama pramoniniu būdu ir naudojama kaip konservantas. Laikant maždaug 0 °C temperatūroje spanguoles nepakitusias galima išlaikyti iki devynių mėnesių. Kartais jos laikomos užpiltos šaltu vandeniu maždaug 0–5 °C temperatūros rūsiuose, tačiau toks laikymo būdas mažiau tinkamas – iš uogų pasišalina dalis vertingųjų medžiagų.

Padeda gintis nuo mikrobų. Spanguolių organinės rūgštys patekusios į mūsų organizmą veikia kaip antibiotikai – slopina ligas sukeliančių mikrobų dauginimąsi. Dėl tokių savybių spanguolės dažnai gretinamos su česnakais, svogūnais, krienais. Spanguolių sultys švelniai malšina temperatūrą ir slopina vidaus organų uždegiminius procesus, atskiestos puikiai numalšina ligonių troškulį. Organiniai spanguolių junginiai gydo kraujagyslių, kepenų ligas, jos ypač tinka turintiems aukštą kraujospūdį, padeda nuo viduriavimo.
Spanguolėse gausu vitaminų antioksidantų A, C ir E (abiejų pastarųjų 100 g – po šeštadalį dienos normos), kalio, geležies, pektinų. Spanguolių uogos ir jų sultys tonizuoja organizmą, didina darbingumą, gerina apetitą, o dėl didelio kiekio organinių rūgščių – ir virškinimą. Žinoma, dėl tos pačios priežasties jos netinka turintiems padidėjusį skrandžio sulčių rūgštingumą, sergantiems opalige.

Išbandykite. Trintos spanguolės su medumi
Perrinktas ir nuplautas spanguoles reikia sutrinti trintuvu („blenderiu“) ir sumaišyti su medumi (1 kg spanguolių – 0,5 kg medaus). Tyrę supilstyti į stiklainėlius ir laikyti šaldytuve. Tinka arbatoms, gaivoms, gydomiesiems gėrimams (puikia padeda karščiuojant, malšina kosulį) ruošti.
Rasa Derenčienė

Komentuokite