Pakilo temperatūra: kaip tinkamai matuoti ar visada ją reikia numušti?

2012 12 5  |  Savijauta


Pakilusi temperatūra byloja, kad mūsų organizmas negaluoja. Įpratome ją, vos pakilusią, mažinti vaistais. Tačiau taip daryti nereikia, o kartais – ir negalima.

Organizmas ginasi nuo ligos
Karščiavimas – tai viena nespecifinių organizmo apsaugos priemonių nuo infekcijos. Pakilus temperatūrai, suaktyvėja antikūnų gamyba, padidėja baltųjų kraujo kūnelių, kovojančių su infekcija, aktyvumas. Kai kūno temperatūra yra 39 laipsniai, daugelis žmogui pavojingų virusų nebetenka invazinių savybių ir žūsta.

Silpnina gynybą
Tačiau kaip tada suprasti reklaminius karščiavimą mažinančių vaistų raginimus išgerti jų „vos pajutus pirmuosius peršalimo požymius“? Ar tai nėra žalinga? Kuo gali baigtis toks greitas gydymasis? Pasak gydytojų, vaistai, mažinantys padidėjusią kūno temperatūrą, silpnina organizmo gynimosi reakciją. Skubėti jų gerti nereikėtų ir todėl, kad karščiavimas gali būti vienintelis ligos požymis. Vaistais jį sumažinus, gali būti per vėlai diagnozuotos ir pradėtos gydyti pavojingos infekcinės ligos.

Mušti tik aukštą temperatūrą
Rekomenduojama mažinti tik aukštesnę kaip 38,5–39 laipsnių kūno temperatūrą. Žemesnė mažinama tik atskirais atvejais (sergant širdies ligomis, kylant kūno traukuliams ir pan.). Reklama, skatinanti vartoti karščiavimą mažinančius vaistus vos atsiradus pirmiesiems peršalimo požymiams, yra nekorektiška.

Numušti temperatūrą ir eiti į darbą – draudžiama!
Jeigu kūno temperatūra pakilo virš 37,5 laipsnio, reikia gerti daug skysčių ir gulėti. Viena didžiausių klaidų, kurią žmonės daro gydydamiesi patys, anot gydytojų, ta, kad numuša aukštą (38–39 laipsnių) temperatūrą ir eina į darbą (ar tvarkyti kitų „neatidėliotinų“ reikalų). Temperatūrą mažinantys vaistai pagerina savijautą, numalšina skausmą, bet negydo ją sukėlusios ligos. Kai žmogus gerdamas vaistus eina į darbą, žala organizmui gali būti nepataisoma. Drastiškais būdais mažinant temperatūrą silpninamas organizmo gebėjimas kovoti su infekcija, dirbtinai slopinama imuninė sistema. Liga užsitęsia, temperatūra, tik žemesnė, gali varginti kelias savaites.

Trukdo nustatyti tikrąsias ligos priežastis
Savarankiškai numušta temperatūra gali trukdyti nustatyti ir sunkias infekcines ligas. Antai labai aukšta temepratūra gali pakilti sergant tonzilitu. Tai pavojinga liga, laiku neišgydyta ji gali pažeisti plaučių, inkstų, net širdies raumens darbą. Būna, kad juo sergant gerklę skauda nežymiai, todėl pacientas nė nesusimąsto apie didesnį pavojų. Išgeria temperatūrą mažinančių vaistų ir tariasi pasveikęs. Tuo tarpu ūmus bakterinis tonzilitas turi būti iš karto gydomas antibakteriniais preparatais. Kitaip gali rastis sunkių komplikacijų. Todėl jei pakilo aukšta temperatūra – būtina kreiptis į gydytoją ir pasakyti jam apie visus jaučiamus nemalonius simptomus, kad šis galėtų detaliai apžiūrėti ir nustatyti ligą (o kartais – net kelias iš karto) bei skirti tinkamiausią gydymą.

Kai pakyla neaukšta temperatūra
Jeigu kelias dienas iš eilės vis pakyla ir laikosi neaukšta (37,2–37,4 laipsnių) temperatūra – tai gali būti ir dėl lėtinės infekcijos. Tokios jos mažinti vaistais jokiu būdu nereikėtų, patartina kreiptis į gydytoją ir atlikti išsamius kraujo (prireikus ir kitokius) tyrimus. Panaši temperatūra vakarais gali pakilti ir dėl didesnio fizinio ar emocinio krūvio. Bet ją vis tiek turėtų įvertinti gydytojas.

Normali – jau nebe 36,6 laipsnio…

Nuo vaikystės žinome, kad normali kūno temperatūra yra 36,6 laipsnio. Tačiau pastaruoju metu moksliniais tyrimais nustatyta, kad vidutinė normali kūno temperatūra yra truputį aukštesnė – 36,8 laipsnio. Ir gali svyruoti, net ir nesergant. Kiekvieno žmogaus temperatūra per parą kinta. Žemiausia ji būna 4 val. nakties, o antroje dienos pusėje gali pakilti iki 37 laipsnių ir net šiek tiek daugiau. Jeigu temperatūrą matuosite tik atsibudę ir dar neišlipę iš lovos, ji bus maždaug apie 36 laipsnius, o jeigu tą darysite jau pašokę ant kojų, ji gali pakilti iki maždaug 36,6 laipsnio. Vienu dviem laipsniais temperatūra gali pakilti ir esant emocinei įtampai ar didesniam fiziniam krūviui. Tačiau žmonės apie galimus temperatūros svyravimus dažniausiai nežino, todėl termometrui parodžius vos daugiau nei 37 laipsnius nusprendžia, jog serga, ir griebiasi vaistų. Skubėti to daryti tikrai nereikėtų. Juolab kad kūno temperatūra priklauso ir nuo individualių organizmo savybių.

Termometrų įvairovė
Iki šiol naudotus gyvsidabrio termometrus išstūmė saugesni ir tikslesni elektroniniai, infraraudonųjų spindulių. Tebenaudojami ir stikliniai termometrai be gyvsidabrio. Dažniausiai kūno temperatūra matuojama pažastyje. Elektroniniais termometrais ją galima matuoti ir burnoje – laikant termometrą po liežuviu ar už skruosto. Kūdikiams skirtais specialiais elektroniniais termometrais galima matuoti temperatūrą tiesiojoje žarnoje, o infraraudonųjų spindulių termometrais – ausies landoje ar ant kaktos.
Stikliniu termometru be gyvsidabrio temperatūrą reikia matuoti pažastyje ne mažiau kaip 5 minutes ir atidžiai žiūrėti, kad jo galas visas paskęstų odos raukšlėje. Antraip įtakos gali turėti aplinkos temperatūra.
Elektroniniais termometrais temperatūrą galima matuoti pažastyje ir burnoje, o specialių formų, paprastai skirtais kūdikiams – išangėje (jų forma primena delfiną ir apsaugo nuo per gilaus įstūmimo į išangę).
Elektroninį termometrą reikia laikyti tiek, kiek nurodyta instrukcijoje, t.y. ištraukti ne iš karto po cyptelėjimo. Kuo ilgiau jis bus laikomas, tuo tikslesnius duomenis gausime. Matuojant temperatūrą pažastyje teks luktelėti 45–240 sekundžių, burnoje – 30–90, o tiesiojoje žarnoje – 45–240 sekundžių.
Infraraudonųjų spindulių termometrais galima išmatuoti temperatūrą ausyje ar ant kaktos. Ausies termometras matuoja ausies būgnelio temperatūrą infraraudonųjų spindulių jutikliu. Jo forma apsaugo, kad termometro neįstumtumėte per giliai į ausies kanalą. Kaktos bekontakčiai termometrai veikia panašiu principu kaip ausies termometrai, tik temperatūra matuojama ne vienoje vietoje, o keliose. Iš gautų rezultatų išvedamas vidurkis.
Šie termometrai patys greičiausi, rezultatai matomi jau po sekundės.
Juosteliniai prie kaktos pridedami termometrai laikomi pačiais netiksliausiais. Jie nėra tikrinami metrologiškai, taigi pasitikėti jų rodmenimis rizikinga.

Rasa Derenčienė

Komentuokite