Stasys Povilaitis: „Be žmonos rūpesčio neištverčiau“

2013 08 13  |  Žmonės

 

 

Maestro visą gyvenimą ištikimas publikai, jūrai ir savo šeimai

 

Dainininkas Stasys Povilaitis, paprašytas susitikti pasikalbėti, šiek tiek spyriojosi – suprantama, ne vienas žurnalistas, viešintis vasarą Palangoje, trikdo jo šventą ramybę. Pasijuokėme, kad žurnalistai, anot vieno Lietuvos veikėjo, – taip pat žmonės, taigi jie ir pailsėti nori, ir dar gviešiasi kokią įžymybę pakalbinti. Stasiui, šiek tiek krimtusiam žurnalistikos duonos, tai gerai suprantama. Todėl neatsitiktinai pokalbis Palangoje, „Pušyne“ prasidėjo nuo jo žurnalistikos studijų.

 

 

Su dideliu pliusu…

 

Į Vilniaus universitetą studijuoti žurnalistikos vaikinas pateko su dideliu pliusu. Mat Palangoje gyvendamas dirbo statybose, turėjo net ketverių metų darbo patirtį ir dar… dainavo orkestre. Prieš pat išvykstant į Vilnių, Palangoje susipažino su kompozitoriumi Miku Vaitkevičiumi, kuris kažką, matyt, jame įžvelgė, nes iškart pakvietė pas save. Nuo tada šalia studijų vyko ir kitas, žymiai intensyvesnis jaunuolio gyvenimas – muzikinis. Iš pradžių ansamblyje „Ritmas“, naktiniame klube „Dainava“, o labai greitai – ir Filharmonijos ansamblyje „Nemuno žiburiai“. O dar kiek vėliau Stasys įsitvirtina bene populiariausiame estradiniame ansamblyje „Nerija“.

 

Vis dėlto savo muzikinės karjeros pradžia maestro laiko palangiškį naktinį barą „Birutė“, kur jis užlipo ant scenos būdamas vos 16 metų. Tuo metu su vienmečiais ir vienminčiais – Viktoru Malinausku, Alfredu Maciumi – jau buvo įkūręs jaunimo ansamblį. Deja, ne itin derėjo su tarybinio mokinio įvaizdžiu naktinis baras bei estradinė muzika ne itin derėjo su tarybinio mokinio įvaizdžiu, jam teko pereiti mokytis į vakarinę mokyklą…

 

 

Džiaugiasi netapęs žurnalistu

 

O kaip žurnalistika – ar rašė? Pasirodo, labai mažai, tie žurnalistiniai proveržiai Stasio Povilaičio gyvenime tik epizodiniai. „Dainos nuviliojo, – šypsosi. – Jos stipresnės. O ir žiniasklaida šiandien yra gerokai pageltusi, net centriniai laikraščiai. Dirbama kitu principu – daug užsakomųjų, tendencingų rašinių. Džiaugiuosi, kad nesu šios srities specialistas. Ar žurnalistikoje būčiau išsilaikęs tiek ilgai, kiek scenoje? Sunku atsakyti. Galbūt būčiau radęs nepavojingą nišą, susietą su pramogų verslu, nes šiandien rašiniuose labai pasigendu analizės… Vien tik kas, kada vyko, su kuo atėjo, su kuo išėjo, kaip, kuo vilkėjo – štai kokia dabar žurnalistika.“

 

 

Dainos „iš gyvenimo“

 

Beje, žurnalistikos studijos Stasio kelyje, matyt, buvo neatsitiktinė. Jei ne tai, ar jis galėtų taip labai pasitikėti savimi, rašydamas tekstus dainoms?.. Maždaug penktadaliui savo atliekamų dainų žodžius yra parašęs pats. Ir kas žino, gal būtent tai lyg magnetas traukia minias jo muzikos gerbėjų? Maestro sunku atsakyti, kodėl jo dainos tokios populiarios, kodėl jas plėšia net kelių kartų žmonės… Gal, kad paimtos tiesiai „iš gyvenimo“? Meilė, susitikimai, išsiskyrimai – tokios temos kiekvieną palyti, užgauna, o kur dar nepaprastas dainininko balso tembras, kurio nesumaišysi su jokiu kitu! Nežinia, kiek sykių dainininkas atlikęs „Tiltus“, „Dar širdyje ne sutema“, „Švieski man vėl“. Jei iš pradžių lyg ir bodėdamasis dainuodavo šimtąjį kartą tą pačią dainą, tai dabar atranda joms naujų spalvų. „Net ir labai norėdamas tos pačios dainos lygiai taip pat nesudainuosi“, – tikina jis.

 

 

Gastrolėse neaplenkdavo turgaus, senamiesčio

 

Be abejonės, populiarumo prasme išskirtiniausias etapas – „Nerija“. Gastrolės, prasidėjusios dar su „Nemuno žiburiais“ ne tik Lietuvoje, bet ir po visą Sovietų Sąjungą, tebesitęsė. Iki pat Tolimųjų rytų. Lėktuvais, traukiniais – ir ne savaitei, o keliems mėnesiams. „Ar užtekdavo laiko pasižvalgyti po miestus? – perklausė dainininkas. – Užtekdavo. Koncertai vykdavo vakarais, o dienomis bent ketvertą valandų galėdavom pasivaikščioti. Žinoma, pirmiausia apžiūrėdavom turgų, senamiestį, net į kiną kartais nueidavom.“

 

 

A.Šabaniauskas skleidė gyvenimo džiaugsmą

 

Kažkada dažnai, o dabar – tik kartais Stasys Povilaitis pasirodo naktiniuose klubuose. Jau pavargęs nuo jų, nes net ir epizodiniai naktiniai pasirodymai išmuša iš vėžių, išbalansuoja. Išgeri vakare kavos – grįžęs nebeužmiegi. O jaunystėje – oooooo! Dainininkas su malonumu prisimena, kaip su maestro Antanu Šabaniausku iš „Dainavos“ ar „Šaltinėlio“ grįždavo paryčiais namo, kaip nuoširdžiai ir linksmai pasišnekėdavo… Ko iš šio šviesios atminties žmogaus Stasys išmoko? Gyvenimo džiaugsmo. Antanas niekada niekuo nesiskųsdavo, buvo linksmas, smagus, nors gyvenimas, deja, jam ne visada šypsojosi.

 

 

Su nostalgija apie „Anapilį“

 

O Palangoje visus traukė klubas „Anapilis“, kuriame karaliavo Vytautas Kernagis. Specifinė muzika (ne visada čia skambėdavo tai, kas populiaru, kas masiška), specifinė aplinka, sava, bohemiška publika – rašytojai, dailininkai, žurnalistai, na, tarsi visas intelektualusis Vilnius ir Kaunas susrinkdavo. Medinės vilos salėje, prie staliukų tilpdavo 120 klausytojų. Scena neaukšta, nedidelė. Artistams už nugaros – langai su ošiančiais medžiais… Koncertus čia rengė daugybė scenos grandų. Žmonės, važiuodami į Palangą, būdavo tikri, kad čia išgirs Vytautą Kernagį, Stasį Povilaitį, daugybę kitų artistų – gaila, kad tai nebuvo amžina…

 

 

Dvi gyvenimo moterys

 

Neatsargiai paklaustas, koks gyvenimo etapas jam įsimintiniausias, jis nepatenkintas purkšteli: „Prasideda žurnalistika…“. Ir iškart pridūria: „Žinoma, jaunystė…“ Beje, likimas panoro, kad Stasį visą gyvenimą lydėtų dvi moterys. Vaikystėje, Kaune, jis augo su mama ir teta Stase (visi tilpo devynių kvadratinių metrų kambarėlyje!). O dabar Palangoje jis gyvena savo paties statytame ir nuolat rekonstruojamame name su žmona Birute ir vienturte dukra Agne.

 

Ir apie vaikystę maestro kalba nenoriai – viskas buvę taip seniai… Augdamas tarp moterų išmoko būti nuolat „po ranka“: kas svarbiausia – eilėse atstovėdavo, nes tais laikais nebuvo gyvenimo be eilių… Į kiną retkarčiais nusivesdavo mama, o šiek tiek vėliau pamėgo knygas. Ir nuo pat mažų dienų širdyje – gimtasis Nemunas, kur išmoko plaukti ir prie kurio praleisdavo daugybę laiko. Vėliau, jau paauglystėje, Nemuną pakeitė jūra, Kauną – Palanga.

 

 

Maudynės išvaduoja

 

Ar jūra – maestro įkvėpėja? „Ne jūs pirma šito klausiate, – šypteli. – Greičiau jau iškvepia. Įlendi į jūrą, plauki tolyn, ir galvoje nieko nebelieka – viską atiduodi jūrai. Ar pervargęs, ar susijaudinęs, – nusimeti lyg naštą. Aš beveik pusę metų kasdien maudausi jūroje. Pradedu maudynes gegužę, o baigiu vėlai rudenį, lapkritį. Dar vaikščiojimą mėgstu – tik ne bėgiojimą, ne gimnastiką…“

 

 

Nemėgsta kamščių ir smogo

 

Koks maestro rytas? Keliasi apie 8 valandą, geria kavą, pasižiūriu (jei spėja) TV laidą „Labas rytas“, paskui lengvai pusryčiauja ir… pasineria į „reikalus“. „Et, buitiniai tie reikalai: bankas, turgus, parduotuvės. Žmonai svečius, tiksliau, nuomininkus tenka priimti, apšokinėti (namą juk reikia išlaikyti), o aš esu rūpintojėlis. Vilniuje dabar tik svečias – ir vasarą, ir žiemą leidžiu čia, Palangoje. Žmona irgi labiau mėgsta Palangą, tik dukters darbai Vilniuje. O mums, – kam mums tie kamščiai, tas smogas? Čia lepinamės mažo miestelio privalumais: viskas arti, patogu, svarbu – gamta čia pat, ją aš labai mėgstu… Didelis privalumas mano amžiuje gyventi šitokioje grožybėje…“. Ir prasitaria, kad naujų dainų mokosi namie, tiesa, ne prie fortepijono, o derindamas žodžius su įrašu. Kaip visa tai pakenčia jo moterys? „Dirbu, kai esu vienas, nemėgstu, kad kažkas šmėžuotų… Vilniuje užlipu į antrą aukštą, kur niekas netrukdo, o Palangoje tuo užsiimu žiemą.“

 

 

Gerbėjos ir dabar apiberia gėlėmis

 

Stasio Povilaičio žmona Birutė – panašios profesijos, žurnalistė. Kaip supratau, ji laiko tikrai ne vieną ir net ne du namų kampus – gerokai daugiau. Kažkada, įsidarbinusi administratore „Nerijoje“, kartu su Stasiu išmaišė visą Sovietų Sąjungą. Dabar vikriai sukasi namuose. Kantri, ištvėrusi visas tas Stasio gerbėjas… Juk ne paslaptis, kad jos nuolat rodė dėmesį dainininkui, tokios atkaklios: ir skambindavo, ir rašydavo, ir gėlėmis apiberdavo. Ir dabar apiberia, tik gal ne taip gausiai…

 

 

Su žmona jam tiesiog pavyko

 

Sugyvenimo su žmona recepto Stasys Povilaitis, žinoma, nedalija – jam tiesiog pavyko! Gal todėl, kad Birutė – išmintinga žmona, o jis ja pasikliauja. Ypač, jei kalba sukasi apie išvaizdą, sveikatą, maistą. Be jos pastabų, be jos rūpesčio dainininkas neišsiverstų.

 

Stasys pagal Zodiaką Ožiaragis, žemės ženklas, vadinasi, atkaklus, ramiai žengiantis savu keliu, priimąs gyvenimo mestus iššūkius, nepasiduodąs sunkumams. Jeigu jam tektų dėl kažkokių priežasčių atsisakyti muzikos – tikrai nepasimestų, rastų kuo užsiimti…

 

Virginija Barštytė

 

 

Komentuokite