Šiemet jūsų darže gali augti…

2013 04 26  |  Patarimai


Siūlome rinktis naudingesnes, vertingesnes daržoves, žoleles

Kodėl šiemet nepasisėjus ko nors neįprasto, bet labai maistingo ir gardaus? Pavyzdžiui, kaparėlių, medaus žolės (stevijų), salotinių trūkažolių ar sojų pupelių.

Sojų pupelės ir lęšiai – „mėsa“ iš lysvės
Sakoma, kad visa soja, kuri šiandien naudojama maisto gamyboje yra genetiškai modifikuota. O jūs galite užsiauginti tikrų sojų pupelių. Iš jų gaminami tokie patys patiekalai kaip ir iš paprastų pupelių: sriubos, mišrainės. Išvaizda jų taip pat primena pupeles, tik šios daug vertingesnės.

Kodėl verta auginti?
Daug maistinių skaidulų. Sojų pupelėse yra 40 proc. baltymų, 20 proc. riebalų, 35 proc. angliavandenių, kurių nemažai sudaro maistinės skaidulos. Jų baltymai tirpsta vandenyje, o aminorūgščių sudėtis taip gerai suderinta, kad yra panaši į pieno ir mėsos, todėl sojos vadinamos „augaline mėsa“. Tačiau jose nėra cholesterolio.
Saugo nuo ligų, padeda susirgus. Sojų pupelės gerina protinius sugebėjimus, malšina karščiavimą, normalizuoja skysčių apytaką, širdies, kepenų, inkstų darbą, valo šlakus ir neutralizuoja toksinus.

Sodinimo ir priežiūros ypatumai
Sojų pupelės mėgsta šviesą ir šilumą. Tad sėkite jas gegužės viduryje, kai dirvos temperatūra pasiekia 10–12 laipsnių šilumos. Mat šaltoje, drėgnoje žemėje pupelės gali supūti. Jos greičiau sudygs, jei prieš sodindama parą jas pamirkysite vandenyje. Sėkite eilutėmis, kas 30 cm. Sėklas išdėstykite kas 3–5 cm. Sojų pupelės, kaip ir kiti ankštiniai augalai, mėgsta drėgmę. Gausesnio derliaus sulauksite, jei patręšite fosforo trąšomis. Derlių reikia nuimti tada, kai subręsta ir pagelsta ankštys, nukrinta lapai.
Lęšiai – lietuviškame darže
Pas mus jie dar retas augalas. O be reikalo. Mažos, plokščios, skritulio formos sėklos, kurias išaugina vienmetis ankštinis augalas – paprastasis arba valgomasis lęšis – yra puikus augalinių baltymų šaltinis ir maistui jis vartojamas nuo neatmenamų laikų.

Kodėl verta auginti?
Kaip ir sojos, lęšiai yra nepakeičiami ant vegetarų stalo. Mat juose labai daug baltymų – 100 g lęšių organizmui suteikia gerokai daugiau greitai įsisavinamų baltymų nei 100 g kiaulienos kepsnio. Nors jie labai sotūs, tačiau kilokalorijų nedaug (100 g – 312 kcal). Be to, lęšiuose yra vitaminų B, geležies, maistinių skaidulų, daug cinko, balastinių medžiagų. Todėl jie šalina iš organizmo vandenį, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, aprūpina geležimi, stiprina nervų sistemą, gerina smegenų veiklą.
Sveikas ir gardus patiekalas. Iš visų ankštinių augalų lęšiai išverda greičiausiai. Išvirę rudieji lęšiai skoniu primena riešutus. Jie puikiai pagardina troškinius, daržovių salotas, sriubas. Raudonieji yra šiek tiek aštroko skonio. Ir iš vienų, ir iš kitų kepami vegetariniai paplotėliai bei sausainiai. Visus metus labai maistingos daigintos lęšių sėklos.

Sodinimo ir priežiūros ypatumai
Lauke į dirvą lęšius sėkite gegužės viduryje arba pabaigoje. Jiems nepatinka šalnos. Mėgsta šviesias, saulėtas vietas. Puikiai pakenčia sausras. Geriausiai lęšiai auga derlingo priesmėlio orui ir vandeniui laidžiose dirvose. Sėklos lęšių ankštyse subręsta rugpjūčio mėnesį.

Stevijos – sveikiau nei cukrus
Sveikos mitybos specialistai gąsdina, kad valgome per daug cukraus. Todėl genda dantys, auga nereikalingi kilogramai, atsiranda net priklausomybė nuo cukraus. Deja, saldumynų atsisakyti daugeliui labai sunku. Bet ir nebūtina. Yra puikus cukraus pakaitalas – stevija, dar vadinama medaus žole, kuri gali augti kiekvieno darže ir namuose. Jos šviežiais arba džiovintais ir sutrintais lapeliais galima saldinti viską.

Kodėl verta auginti?
Nieko saldesnio gamtoje nėra. Stevijų lapai 10–15 kartų saldesni už runkelių ir cukranendrių cukrų. Užtenka į arbatos puodelį įmesti du lapelius, ir gėrimas tampa toks saldus, lyg būtų įberta trys šaukšteliai cukraus. O vienas arbatinis šaukštelis džiovintų ir kavamale sumaltų lapų atstoja stiklinę cukraus.
Jokio neigiamo poveikio. Nors stevijų lapeliai labai saldūs, tačiau beveik neturi kalorijų, nedidina gliukozės kiekio kraujyje. Todėl tai puikus cukraus pakaitalas turintiems antsvorio, sergantiems ateroskleroze ir diabetu. Manoma, kad stevijos net mažina potraukį į nikotiną bei alkoholį.
Turi vitaminų ir mikroelementų. Be steviozido, dėl kurio stevijų lapeliai yra tokie saldūs, šioje žolėje dar yra nemažai kalcio, magnio, kalio, fosforo, geležies, seleno, vitaminų P, C, B1, B2, E, eterinių aliejų.

Sodinimo ir priežiūros ypatumai
Stevijos nepakelia šalnų, tad sėkite jas lauke gegužės pabaigoje arba tiesiog į vazonėlius kambaryje. Po visų šalnų daigus persodinsite į lauką. Bet galima ir toliau auginti kambaryje. Stevijos nemėgsta nei šlapios, nei sausos dirvos. Todėl laistykite jas reguliariai, bet negausiai. Tręšti taip pat reikia saikingai – geriausia kas 2–3 savaites palaistyti rauginto mėšlo skiediniu. Atsargiai su azotinėmis trąšomis – jų perteklius mažina lapų saldumą ir aromatą. Stevijų lapelius skinkite anksti rytą. Tada juose yra daugiausia saldaus steviozido. Ypač daug jo ir medaus žolei žydint. Rudenį yra pjaunamas ir džiovinamas visas krūmelis. Lietuvoje stevijos auga kaip vienmečiai arba vazoniniai augalai, lauke nežiemoja.

Gurmaniškieji kaparėliai
Ar kada susimąstėte, kas tie maži, žali, sultingi, pikantiško skonio prieskoniai, vadinami kaparėliais, kurių dažnai dedama ant picų ir žuvų patiekalų? Tai neišsiskleidę dygliuotojo kapario žiedpumpuriai, marinuoti acte ir druskoje. Nors šio krūmo tėvynė Sacharos dykuma, tačiau jis puikiai gali augti ir pas mus.

Kodėl verta auginti?
Skatina apetitą, mažina kraujospūdį. Kaparėlių pumpuruose yra glikozidų ir rutino, skatinančių apetitą. Taip pat nemažai įvairių vitaminų, ypač daug vitamino C. Kaparėliai mažina kraujospūdį, dujų kaupimąsi žarnyne.
Puikus prieskonis. Valgomi tik džiovinti, sūdyti ir marinuoti kaparių žiedpumpuriai, nes žali kartūs. Apdorotų jų skonis primena garstyčias ir juoduosius pipirus. Žalias uogas, skoniu primenančias alyvuoges, galima marinuoti. Bene labiausiai kaparėliais tinka gardinti žuvies, avienos ir jautienos patiekalus. Jų galima dėti į salotas, berti ant picos.

Sodinimo ir priežiūros ypatumai
Kapariai geriausiai auga labai saulėtoje vietoje, kalkingoje žemėje. Puikiai jiems tinka žemės ir smėlio mišinys. Sėkite po visų šalnų, nes šalčiui kapariai jautrūs. Nepersistenkite laistydami – šaknys nepakenčia drėgmės pertekliaus. Rudenį, dar prieš spustelint šaltukui, krūmelį iškaskite, pasodinkite į vazoną ir įneškite į namus. Laikykite šviesioje vietoje, ne šiltesnėje kaip 15 laipsnių patalpoje. Laistykite retai ir po mažai.

Komentuokite