Vasara – žarnyno infekcijų metas
Prasidėjo poilsio gamtoje, iškylų, švenčių laikas. Deja, visus šiuos malonumus apkartinti gali kai kurie ligų sukėlėjai. Mat jiems vasara – irgi geras metas vešėti…

Kasmet įsibėgėjant vasarai padaugėja ir besiskundžiančių žarnyno negalavimais. Pasak gydytojų, žarnyno infekcijas, pasireiškiančias vėmimu, viduriavimu ir pakilusia kūno temepratūra, gali sukelti ir virusai, ir bakterijos, ir pirmuonys (lamblios, amebos), ir net kirmėlės. Užsikrėtimo jais keliai įvairūs, tačiau yra ir visiems bendrų – higienos stoka, kai valgoma, užkandžiaujama neplautomis rankomis ar yra netinkamai paruoštas (nepakankamai gerai nuplautas, išvirtas ar iškeptas) maistas.

Virusinės infekcijos lengvos, bet…
Nors, gydytojų žodžiais, bakterinės infekcijos turėtų būti sunkiau pakeliamos nei virusinės, neretai jas nelengva atskirti. Tokiu atveju parinkti tinkamiausią gydymą padeda bakteriologinis pasėlis, testai virusinėms infekcijoms nustatyti, kraujo tyrimai. Iš virusinių infekcijų sukėlėjų žinomiausi rotavirusai, norovirusai, adenovirusai ir enterovirusai (jų pas mus nemokoma diagnozuoti), visi jie sukelia nemalonius vasarinius viduriavimus.
Virusais užsikrečiama per užkrėstą maistą, vandenį bei nuo kitų sergančiųjų. Noravirusais galima užsikrėsti per austres, krabus ar jūrų moliuskus.

Staigi ir sunki
Liga prasideda staiga vandeningu viduriavimu, dažnai vėmimu, pilvo skausmu, karščiavimu. Vėmimas ir viduriamas – pavojingos organizmo reakcijos. Netekus pernelyg daug skysčių gali ištikti net mirtis, ypač vaikus. Labai svarbu įvertinti ligos sunkumą ir viduriavimo pobūdį, todėl tikrai reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Norovirusinė infekcija paprastai trunka 2–6, rotavirusinė 2–8, o adenovirusinė – 5–14 dienų.
Virusinės žarnyno infekcijos labai plinta kolektyvuose, gydymo įstaigose, šeimose, nes jas sukeliantys virusai yra gana atsparūs dezinfekuojamosioms medžiagoms, ilgai išsilaiko ant įvairių paviršių, rankų, o infekcinė dozė, kuri gali susargdinti  žmogų, yra labai maža.

Bakterinės infekcijos – tarp vasaros populiariausiųjų
Labiausiai paplitusios žarnyno bakterinės ligos yra salmoneliozė, kampilobakteriozė, jersiniozė, šigeliozė, ešerichiozė. Bakterijomis užsikrečiama panašiai kaip virusais – užkrėstas ir netinkamai paruoštas maistas bei higienos stoka.

Salmonelės slepiasi mėsoje, kiaušiniuose, piene
Viena dažniausių vasaros infekcijų – salmoneliozė – pažeidžia visą virškinamąjį traktą, ypač skrandį ir žarnyną. Salmonelėmis gali būti užsikrėtę naminiai gyvuliai (galvijai, kaiulės, šunys, katės), paukščiai (vištos, antys, žąsys), graužikai (pelės, žiurkės). Šių bakterijų ypač gausu sergančio gyvulio vidaus organuose: kepenyse, blužnyje, žarnose.
Užsikrečiama valgant salmonelėmis užkrėstą maistą, ypač mėsą: vištieną, kiaulieną ir jų gaminius. Rečiau – geriant pieną, valgant daržoves. Ypač pavojingi nepakankamai termiškai apdoroti kiaušiniai, mėsos gaminiai: paštetai, blyneliai, pyragėliai su mėsa, kuriuos gaminant nepakankamai gerai iškepa įdaras. Tada salmonelės ne tik nežūsta, bet dar ir dauginasi. Neretai jomis užsikrečiama suvalgius torto ar pyrago su kremu, kuriam gaminti buvo naudojami žali kiaušiniai.

Karščio bijo, šilumos ir šalčio – ne
Salmonelės gana atsparios ir gyvybingos. Vandens telkiniuose jos išgyvena apie 2, dirvožemyje – 4–5 mėnesius. Kambario dulkėse jos gali tarpti apie 3 mėnesius, tačiau žūsta nuo dezinfekuojamųjų medžiagų. Štai dėl ko didžiausias jų priešas yra švara, tvarka ir higiena.
Bakterijos neatsparios karščiui. 80 laipsnių temperatūroje jos žūsta per 10 minučių.  Esant 20–30 laipsnių temperatūrai salmonelės maiste sparčiai dauginasi nepakeisdamos nei jo skonio, nei išvaizdos. Jos visiškai nesunaikinamos ir produktus užšaldžius šaldiklyje. Juos atitirpinus, bakterijos atgauna aktyvumą ir pradeda daugintis.

Sunkiausiai serga vaikai
Patekusios į organizmą, salmonelės pradeda daugintis ir sukelia ūminį skrandžio bei žarnų uždegimą. Žmogus vemia, viduriuoja, jam pakyla aukšta temperatūra, skauda galvą ir raumenis, išdžiūsta burna, prikimsta balsas.
Salmonelėms ypač imlūs vaikai iki 2 metų. 7–10 metų vaikų imlumas toks pat kaip suaugusiųjų. Įtarus apsinuodijimą salmonelėmis, būtina kuo skubiau krieptis į gydytoją. Paprastai salmoneliozė gydoma antibiotikais.

Vasarą atkreipkite dėmesį į…
Pirkdamos turguje ar iš ūkininkų mėsą, paukštieną reikalaukite jos kokybės pažymėjimo.
Kiaušinius (ypač pirktus turguje) kepkite iš abiejų pusių taip, kad trynys visiškai sukrekėtų. Virkite ne mažiau kaip 5 minutes, paskui dar 5-ias palaikykite virusiame vandenyje.
Nevalgykite tortų, pyragaičių, kurių kremui, glajui ar aptepui gaminti naudojami žali kiaušiniai.
Ypač išrankiai rinkitės pašteto gaminius, blynelius, pyragėlius su mėsos įdaru.
Mėsą virkite ar troškinkite apie valandą.
Plaukitės rankas su muilu prieš kiekvieną valgymą.

Atsargiai! Maro bakterijos!
Epidemiologai įspėja – per užkrėstas žalias daržoves plinta pavojinga infekcija, kurią sukelia maro bakterijos jersinijos. Iki šiol apie pavojingą žarnyno infekciją jersiniozę nebuvo daug kalbama, mat ja užsikrėtusiųjų nebūdavo daug. Pastaruoju metu padėtis keičiasi – užfiksuojama vis daugiau šios ligos atvejų.  Epidemiologų teigimu, gyventojai jersinioze dažniausiai užsikrečia per užterštas, ypač rūsiuose laikomas daržoves arba vaisius: morkas, kopūstus, svogūnus, obuolius.

Atidžiai apdorokite daržoves ir vaisius
Jersinijas platina laukiniai ir naminiai gyvūnai bei paukščiai – žiurkės, pelės, kurmiai, kiškiai, naminiai galvijai, vištos, katės, šunys. Žmogus užsikrečia per gyvūnų išmatomis tiesiogiai ar netiesiogiai (per dirvožemį) užterštas daržoves, vaisius, mėsą, paukštieną, nevirintą pieną, naudojant upių ir kūdrų vandenį (pavyzdžiui, indams plauti). Dažniausia susirgimo priežastis yra žalios morkos ir kopūstai, ypač ilgesnį laiką laikyti rūsiuose, iš jų pagamintos salotos, tarkuotos morkos, morkų sultys. Užkrėsti jersinijomis gali būti ir svogūnai (ropiniai ir laiškai), bulvės, burokai, rečiau – vaisiai.

!Epidemiologai perspėja – negalima naudoti maistui apgraužtų ar kitaip pažeistų žalių morkų, kopūstų, burokėlių, kuriuos rūsiuose bei daržovių saugyklose galėjo savo ekskrementais užteršti graužikai.

Vėmimas, viduriavimas ir kūno bėrimas
Jersiniozė sunkiai pažeidžia plonąjį žarnyną, kartais ir kitus organus, sukelia toksinę alergiją. Susirgus skauda galvą, raumenis, sąnarius, ligonis vemia, viduriuoja, jam skauda dešinę pilvo pusę, išberia liemenį, kartais – ir rankas bei kojas. Bėrimui išnykus pradeda luptis oda.  Jersinijomis užsikrėtęs ir susirgęs žmogus gydomas antibiotikais. Beje, baigus gydymo kursą ligoniai visiškai pasveiksta.

Svarbiausia – atkurti skysčių pusiausvyrą

Svarbiausias dalykas gydant žarnyno infekcijas – skysčių ir elektrolitų pusiausvyros atkūrimas. Tai daroma specialiais geriamaisiais tirpalais. Jei žmogus labai vemia ir yra sunkios būklės, naudojamos lašinės skysčių infuzijos į veną.
Sergant bakterinės kilmės žarnyno infekcijoms, dažnai  prireikia gydymo antibiotikais, skiriama preparatų su gerosiomis bakterijomis.
Sergant virusinėms infekcijomis gydymui niekada neskiriami antibiotikai, pakanka geriamųjų tirpalų ir gerųjų bakterijų preparatų.

Kaip maitintis?
Viduriuojant patariama valgyti mažiau skaidulų turinčio maisto, vengti sunkiai virškinamo, riebaus maisto, negerti saldžių arbatų, limonado. Tinka liesa virta mėsa, varškė, baltas sūris, natūralus jogurtas, virtos daržovės, džiūvėsiai,  nesaldintos arba mažai saldintos vaistažolių (melisų, mėtų, ramunėlių, kmynų) arbatos.