Penki mitai apie flirtą

2013 09 3  |  Psichologija


Vieniems tai – nekaltas žaidimas, kitiems – būdas pasitikrinti savo jėgas ir praskaidrinti kasdienybę. Sakoma, kad flirtuoja visi: ne tik karštakošiai pietiečiai, bet net ir Arktyje gyvenantys eskimai. Tik iki šiol vis dar nėra vieningos nuomonės, ar flirtuoti – padoru, ar ne…

Flirtas – kaip staigi vasaros liūtis: gali išprausti ir atgaivinti, bet gali ir paskandinti…

Gerti kavą su kolega – nuodėmė?
Rasa – ne gražuolė, bet yra aukšta, liekna, labai gražiai šypsosi, turi stiliaus pojūtį ir puikų humoro jausmą, kuris nuginkluoja visus vyrus. Kai artėjant pietų pertraukai ji pusbalsiu ištaria „Kaip norėčiau kavos…“ ir pradeda ant piršto sukti neklusnią plaukų sruogą, prie stalo tuoj pat išdygsta paslaugus kolega ir pasisiūlo pavaišinti. Rasa strykteli nuo kėdės ir iš kavinės grįžta tik po valandos. Kolegių smalsumo ji netenkina, o į pastabas, kad yra ištekėjusi, reaguoja labai ramiai: „Ar gerti kavą su kolega – nuodėmė?“
Beje, į šį klausimą net psichologai atsako nevienodai. Vieni tikina, kad flirtuoti – normalu, esą net gyvūnai taip elgiasi, o kiti mano, kad flirtas – labai rizikingas užsiėmimas, nes paprastai tik juo viskas nesibaigia. Tarkime, vyras šeimoje jaučiasi prastai, nes žmona reikalauja neįmanomų dalykų, nevertina pastangų, negerbia nuomonės, o štai kolegė nuolat giria, grožisi ir net sudievina. Kaip jam elgtis? Pasistengti įtikti žmonai ar pasiduoti aistrai, stačia galva nerti į meilės akivarus?
Anot psichologų, vyrai nebijo prisipažinti, jog jiems į galvą dažnai ateina nuodėmingų minčių, bet jas įgyvendina tik tada, kai… moteris rodo išskirtinį dėmesį ir sumaniai pina meilės pinkles. Esą juos sugundyti labai lengva, bet jeigu pati moteris nenori, jie ribos niekada neperžengia.
Na, o moterys pasakoja, kad pradeda žaisti meilės žaidimus (darbe, vakarėliuose ir netgi gatvėje), nes joms trūksta jausmų, knieti pasitikrinti, ar tebėra tokios pat žavios kaip anksčiau, ar tebedomina kitus vyrus ir t. t. Esą flirtas (žaismingas žvilgsnis, koketiška šypsena, komplimentai ir kt.) – tiesiog bendravimo forma, nes… vyrai patys duoda pretekstą flirtuoti, leidžia suprasti, kad su jais galima pažaisti.

1 mitas: flirtuojame, nes smagu, o ne trokšdami užmegzti ilgalaikį meilės ryšį.
Netiesa. Taip elgiamės norėdami pakerėti patinkantį priešingos lyties atstovą ir tikimės, kad istorija turės tęsinį…
Pasak psichologų, visos meilės istorijos prasideda nuo susižavėjimo kupino žvilgsnio, plačios šypsenos, gražių žodžių, gėlių, švelnių prisilietimų, atodūsių ir t. t. Flirtas – tiesiog testas, kuriuo galime nustatyti, ar patinkame žmogui, kuris mus taip žavi ir traukia…

2 mitas: didžiausi flirto meistrai – vyrai.
Netiesa. Moterims žaisti meilės žaidimus sekasi geriau.
Trisdešimtmetė Aušra prieš dvejus metus išsiskyrė, gyvena viena. „Man labai patinka flirtuoti. Deja, visi vyrai, kuriems pradedu rodyti dėmesį, nuo manęs pasprunka. Draugė juokiasi, kad tikriausiai esu pernelyg aktyvi, spaudžiu juos prie sienos. Bet ribų aš tikrai neperžengiu, tiesiog dažniau nusišypsau, užkalbinu, pagiriu“, – stebisi moteris.
Pasak psichologų, moterys flirtuoja kitaip nei vyrai: jos nebando užkariauti patinkančio žmogaus širdies, o tiesiog pradeda rodyti ženklus, kurie jį patį paskatina veikti. Tarkime, kartais užtenka išsiduoti, kad esi silpna ir bejėgė. Esą retas stipriosios lyties atstovas atsispiria pagundai tapti Supermenu, gebančiu ištraukti iš ugnies ar pašėlusiu greičiu bedugnės link lekiančio traukinio…
Kita vertus, šiais laikais psichologams daugybė vyrų skundžiasi prarandantys pasitikėjimą savimi, sunkiai susitaiko su faktu, kad moterys visomis išgalėmis siekia būti nepriklausomos, uždirba daugiau, geba pačios savimi pasirūpinti ir netgi tampa pernelyg vyriškos. Ką tada joms pasiūlyti? Vyrai paprasčiausiai bijo flirtuoti („Aš jos tikrai nedominu“, „Kam aš jai reikalingas plikas basas?“, „Atrodysiu kaip klounas“ ir t. t.), būti atstumti, todėl renkasi neva geresnę išeitį – papusto padus. Na, o moterims, žinoma, reikia drąsių vyrų, kurie nebijo pralaimėti – jos mieliau renkasi būtent tokius.
Ir dar vienas dalykas: vyrai pasiduoda flirtui tik tada, kai įsitikina, kad nėra tik žaisliukai moters rankose. Pasak psichologų, didžiausia silpnosios lyties atstovių klaida – parodyti, kad gali pačios savimi pasirūpinti. Esą vyras – tik priedas prie jų ir laimingo gyvenimo. Na, o vyrams, atvirkščiai, labai svarbu žinoti, kad yra reikalingi, vertinami.

3 mitas: dėl nekalto flirto šeima tikrai neiširs.
Netiesa. Jeigu kyla noras flirtuoti, tikriausiai santuoka jau braška…
Pasak psichologų, iš tiesų flirtuoti reikėtų su nuolatiniu partneriu, sutuoktiniu, o ne su atsitiktiniais žmonėmis, tarkime, prekybos centro kasininke, troleibuso pakeleive ar kolega, kuris sėdi prie to paties stalo. Be abejo, galima pasiteisinti, kad gražiais žodžiais ar šypsena pamaloninta pardavėja greičiau aptarnaus. Bet jeigu ir ji ims žaisti, gali kilti pagunda tame prekybos centre lankytis kasdien ir net ne po vieną kartą… Smagus bei tikrai nekaltas pokalbis? Galbūt… Tačiau paslysti labai lengva, nes juk visi santykiai prasideda nuo nekalto flirto, tiesa? Vieną rytą nubundi svetimoje lovoje ir dievažijiesi nesuprantąs, kaip čia taip atsitiko…

4 mitas: tikrai ne visi moka flirtuoti.
Netiesa. Tiesiog ne visada pavyksta, nes pasirenkame ne tą asmenį.
Psichologai tikina, kad gebėjimas flirtuoti – įgimtas. Bet jeigu tarp dviejų žmonių nėra „chemijos“ (sakoma, kad bene labiausiai traukia skleidžiamas mūsų kūno kvapas!), žaidimas baigiasi vos prasidėjęs. Bet tais pačiais veiksmais, kuriems viena „auka“ liko abejinga, labai lengvai galima sujaudinti kitą.

5 mitas: nuolat flirtuoja tik pietiečiai.
Netiesa. Visai nesvarbu, kuriame pasaulio kampelyje gimėme.
Žinoma, pietiečiai yra emocingesni, aktyvesni, nebijo rodyti savo jausmų. Bet, patikėkite, eskimai irgi flirtuoja!

Komentuokite