Dainininkė, TV projektų vedėja, grupės „Pop Ladies“ varikliukas Natalija Bunkė yra ir antrus metukus einančio sūnelio Kristupo mama. Laikas, skirtas sūnui, Natalijai dabar yra pats svarbiausias.
…
Į susitikimą Natalija nepavėluoja nė minutės. Toks jau jos gyvenimo principas: pažadėjai – tesėk, melagių ir žodžio laužytojų ji negali pakęsti. Švytinti moteris sako, kad ką tik atsisveikino su sūneliu Kristupu ir paliko jį prižiūrėti auklei. Pati su Kristupu praleidžia rytus – kartu keliasi, mėgsta drauge valytis dantis, pusryčiauti. „Ir dėl šio interviu abejojau tik todėl, kad nenuskriausčiau sūnaus“, – sako Natalija.
Kai paklausiu, ar sūnelis irgi mėgina dainuoti kaip ir jo mama, Natalija nusišypso ir sako, kad Kristupas dar gerai kalbėti nemoka, bet scenoje jaučiasi puikiai. Imu klausinėti, kada gi atsiskleidė pačios Natalijos talentai?
Esate sakiusi, kad ne tik dainuojate, bet ir siuvate grupės „Pop Ladies“ merginoms sukneles. Iš kur šie potraukiai?
Siūti išmokau jau vėliau, o dainavau dar negimusi. Mama, besilaukdama manęs, dainavo chore, tai ir aš jos pilvelyje dainavau. Maža buvau bjaurusis ančiukas kreivomis kojytėmis, bet šokti ir dainuoti norėjau labiau už viską. Berniukai darželyje sakydavo, kad bus lakūnai, mergaitės – gydytojos, o aš – tik dainininkė, apie jokią kitą profesiją negalvojau. Muzikos vadovė pastebėjo mano gabumus ir parengė „Dainų dainelės“ konkursui. Baigiau muzikos mokyklą, skambinu pianinu, nors esu baigusi chorinį dirigavimą.
Tačiau vos netapote diplomuota statybos inžiniere?
Ir neatsitiktinai. Mėgstu kurti interjerus, pertvarkyti namus. Kauno technologijos universitete baigiau tris kursus. Tad aukštąją matematiką esu perkandusi, skolų neturėjau, bet šou verslo trauka buvo stipresnė už norą turėti statybos inžinierės diplomą. Vis dėlto apie namų statybą ši tą nutuokiu, žinios neprapuolė. Esu ganėtinai ūkiška moteris, o ne padebesiais skraidanti mergelė, ir už tai dėkoju tėveliams.
Tėvai išmokė daug ir kantriai dirbti. Kai mūsų bendraamžės kiurksodavo prie televizoriaus ar lakstydavo į pasimatymus, mudvi su sese dirbome su tėvais. Mūsų niekas neklausė, norime to ar ne. Tėvai dirbo per du darbus: pirkdavo audinius, sukirpdavo juos ir veždavo siuvėjoms siūti. Aš, dar visai vaikas, troleibusu veždavau du krepšius, pilnus sukirptų medžiagų, siuvėjoms. Mama už tai duodavo penkis litus. Kai parveždavome pasiūtus gaminius, juos reikėdavo supakuoti, pritvirtinti etiketes. Už šį darbą mudvi su sese Kristina gaudavome po pusę lito. Savo uždirbtus pinigėlius stropiai skaičiuodavome ir nešvaistėme jų ledams ar saldainiams. Susitaupiau per vasarą kelis šimtelius ir nusipirkau muzikinį centrą. Tėvai mus mokė taupyti konkrečiam daiktui, kurio norime. Už pačios uždirbtus ir sutaupytus pinigus pirkta suknelė ar auskarai – paauglei brangesni už dovanotus.
Gal mama išmokė siūti ir modeliuoti sukneles?
Siūti išmokau pati. Dar būdama maža mačiau, kaip mama su tėčiu po darbo naktimis siūdavo. Žiūrėjau į juos ir pradėjau siūti lėlėms sukneles, o namuose atraižų, skiaučių niekada netrūko… Matydavau, kaip mama ir jos pagalbininkės sukneles sukerpa ir pasiuva, tad vieną dieną surizikavau ir pati pasisiuvau suknelę. Ir dabar siuvu drabužius grupės merginoms ar draugėms be jokių brėžinių – sukerpu ir siuvu.
Ar buvote pakliuvusi į situaciją, kai prireikė pasiūti suknelę kone per valandą?
Žinoma, ir ne kartą. Pakvietė vesti Šventojoje renginį „Birutės uostas“. Sutikau, bet prisiminiau, kad visos mano suknelės jau matytos… Per dvi valandas pasisiuvau mėlyną, rugiagėlių spalvos suknelę – man visi mėlyni atspalviai labai tinka. Tuomet niekam nė į galvą neatėjo, kad ką tik sėdėjau prie siuvimo mašinos.
Galėjote tapti puikia dizainere. Kodėl pasirinkote šou verslą?
Tai, kad moku siūti, šou versle man tikrai netrukdo, o į sceną taip norėjau, jog būčiau galva sieną pramušusi, kad tik ten patekčiau. Scenoje esu nuo 16-os metų. Kai susipažinau su Deividu Zvonkumi, pradėjome dirbti drauge. Ir iki šiol dirbame.
Buvęs Jūsų vyras Deividas Zvonkus – kompozitorius, prodiuseris, žmogus, turintis reikiamų ryšių…
Deividą buvau beprotiškai įsimylėjusi. Ir šiandien jį labai gerbiu, dainuoju jo sukurtas dainas. Aš dėkinga likimui, kad buvome drauge, Deividas – puikus draugas,  perkandęs moterų psichiką… Tuoj paklausite: tai kodėl judu išsiskyrėte? Susituokėme per jauni, nepasirengę šeimyniniam gyvenimui su visomis jo plonybėmis… Kai prasidėjo santykių krizė, vis maniau, kad vieną dieną praeis, tačiau ji užsitęsė… Deja, meilė ne tik ateina, bet ir išeina. Tada kam varžyti vienam kitą… Buvome dar gana jauni, kad rastume kitas antrąsias puses, ir mums pavyko gražiai išsiskirti. Net ir bendrą namą Klaipėdoje tebeturime. Ten – savotiškas mūsų ir mūsų draugų vasarnamis…
Jūsų santykiai su naująja vyro drauge Katažina pavydėtinai puikūs. Ar tokie buvo visada?
Deividą myliu kaip brolį, o savo broliui sesuo visuomet linki visa ko geriausio. Katažina – nuostabus žmogus, ji atvira, nuoširdi. Tiesa, kai sužinojau apie jų draugystę, susirūpinau – pamaniau: pasinaudos ta mergelė vargšo Zvonkaus populiarumu, ir tiek tos laimės… Bet, kai pažinau Katažiną, tai apsidžiaugiau, kad Deividas sutiko tokią puikią moterį. Mudvi tapome draugėmis, Katažina dainuoja mano suburtoje „Pop Ladies“ grupėje.
Ar antrasis Jūsų vyras yra tas žmogus, su kuriuo norėtumėte nugyventi gyvenimą?
Norėjosi šalia žmogaus, tvirtai stovinčio ant žemės, toks ir yra Danielius – tikslus, racionalus. Savęs irgi negaliu pavadinti padebesiais skraidančia menininke. Sukuosi šou versle, tačiau mano uždirbami pinigai nėra dideli, palyginti su Danieliaus. Tačiau aš darau tai, kas man patinka ir, manau, sekasi. Kartais Danielių sunervina kažkurie mano pasisakymai ar pasirodymai. Pasiginčiju, primenu, kad aš į jo verslą nesikišu, tačiau stengiuosi vyro neerzinti ir nedaryti to, kas jam nepatinka. Mums abiem ši santuoka antroji, o sūnelis – abiem pirmagimis. Saugome ir branginame savo santuoką, o žiniasklaida tegul rašo, ką tik nori.
Jūsų pavardė trumpa ir skambi: buvo Zvonkė, dabar Bunkė. Susitrumpinote dėl sceninio įvaizdžio?
Tokį, manau, visai vykusį pavardės trumpinį sugalvojo pirmasis mano vyras Deividas. O kai tekėjau antrą kartą, pasirinkau antrojo vyro pavardės trumpinį ir tapau Bunke. Danielius neprieštaravo. Neturiu jokių keblumų dėl savo pavardės. Na, o jeigu kam nepatinka, tegul vadina tiesiog Natalija. Esu cholerikė, galiu greitai įsižeisti, bet tik ne dėl to, kaip mane vadina ar ką apie mane rašo. Nebent visai nusikalbėtų…
Turite vienintelę seserį Kristiną…
Kai buvome paauglės, pešdavomės, aš nebuvau „gerietė“ – ir daiktus iš sesers atiminėdavau, ir erzindavau ją. O paskui, kai susikūrė grupė „Yva“, dainavome kartu. Sesė gyveno mano ir Deivido name. Buvome tiesiog viena šeima. Tačiau grupė iširo, o mes su seserimi metus iš viso nebendravome. Tai labai asmeniški dalykai, nenoriu daug kalbėti, bet prisipažinsiu – man buvo labai sunku, o ypač mūsų tėvams.
Iki tol buvome pratusios gyventi drauge. Kai gimė mano sūnelis, sesuo jo nė nematė, nes mes vis nesugebėdavome viena kitai pasakyti, kad vis dar mylime, kad esame sesės. Taigi pradėjau svarstyti, kaip mums susitaikyti. Dabar mes vėl bendraujame, Kristina mato, kaip auga vienintelis jos sūnėnas. Svarbiausia, kad pažabojusios ambicijas ir vėl turime viena kitą.
Ar scena ir televizija yra visas Jūsų gyvenimas? Gal, be siuvimo, turite ir kitokių pomėgių?
Nepaprastai patinka dekupažas. Klaipėdoje namo palėpėje turiu pilnas dėžes dekupažo priemonių, būna, išsidėlioju ir dirbu. Kai gimė sūnus, ant jo kambario sienos nupiešiau didžiulį meškiną. Iš viso labai mielai imuosi įvairių rankdarbių, tik nepatinka megzti. Man reikia greito rezultato, o mezginys atima daugybę laiko. Tai jau ne man. Suknelę galiu pasiūti per vieną kitą valandą, sūnui siuvu kombinezonus, žaislus. Man smagu tai daryti.
Kaip sūnelis reaguoja, pamatęs mamą televizoriaus ekrane?
Kai nusivežu jį į „Žvaigždžių duetus“, tai tuojau lipa į sceną, o pamatęs mane televizoriaus ekrane ima šaukti: „Mama, mama“. Jaučiu, kad mano mažasis padauža irgi norės dainuoti, nors gal ir klystu. Kol kas sūnaus nerodau žiniasklaidai, neleidžiu jo fotografuoti. Manau, nors čia turime turėti teisę į privatumą. Kristupui buvo du mėnesiai, kai grįžau į sceną.  Kristupas – šaunuolis, dar nė karto smarkiai nesirgo, gerai miega.
Ar jau žinote, kokie nauji projektai Jūsų laukia?
Šou versle nieko negali planuoti, nuspėti, kas bus. Gal išgirsiu, kad esu nebeįdomi, kad mano žvaigždė jau užgeso… Teks padaryti pertrauką. O gal bus pasiūlytas toks projektas, kad – oho! Vasarą mūsų su „Pop Ladies“ laukia smagus projektas: gyvensime Klaipėdoje mano ir Deivido name, vakarais koncertuosime. Kristupas žais pievutėje, dieną aš jam galėsiu skirti daug laiko, na, o vakare – darbas. Tokiais atvejais jis mielai lieka su tėčiu ar aukle.

Mūsų pokalbį vis pertraukia telefono skambučiai, Natalijos diena – pilna darbų, reikalų. O vakare, kai užmigdys sūnų, sės ir pasiūs grupės „Pop Ladies“ merginoms po suknelę, ir, beje, ne prasčiau už dizainerius.
Eglė Kulvietienė