Ligos, kurias sukelia skervėjai, tęsiasi labai ilgai ir yra sunkiai gydomos…

Vos ilgėliau pakaitinus saulutei, ilgimės gaivios vėsos. O kas geriau išjudins patalpų orą, jei ne atlapotas langas, atidarytos durys ar įjungtas kondicionierius. Besigaivindamos būkite atsargios!
Nors vasara – šilumos metas, perpūstų pacientų poliklinikose apstu. Nors, žinia, tokios diagnozės kaip perpūtimas nėra, pagrindine trišakio, tarpšonkaulinio, peties ir kitų vietų nervų uždegimų priežastis būna būtent jie – skersvėjai.

Blogiau nei šaltis žiemą
Skersvėjis – tai ne paprastas oro srautas, o vėjo gūsis į tam tikrą kūno vietą. Čia slypi ir visi jo keliami pavojai. Kai vaikštome šaltu oru, mūsų organizmas geba natūraliai apsisaugoti: kūną dengiantys plaukeliai pasišiaušia, perbėga šiurpas, net ima krėsti drebulys. Tokios reakcijos yra ne kas kita, kaip kūno bandymas išsaugoti šilumą ir apsisaugoti. Trumpai pabūti šaltyje netgi naudinga: suteikia žvalumo, energijos, grūdina.
Visai kas kita, kai įšilęs kūnas patiria staigaus vėjo šuorą, tarkime, šiltame kambaryje atlapojus langus ir duris. Stipri oro srovė paliečia tam tikrą kūno zoną. Įšilęs kūnas nesigina, mat ji organizmui neatrodo tokia stipri, kad sukeltų apsauginę reakciją. Kūnas nejaučia, kad šalta, o tuo metu kažkuri jo dalis atšaldoma gana giliai. Tada ir kyla didžiausias pavojus susirgti.

Skersvėjų sukeltos ligos
Gerklės, ryklės, trachėjos uždegimai, kurie kyla dėl oro srovių, praeinančių ties kaklu, krūtine. Susilpnėjus imunitetui, susidaro palankios sąlygos virusams, bakterijoms suvešėti kvėpavimo takų gleivinėje ir sukelti gerklės skausmą, kosulį, balso stygų uždegimą.
Periferinių nervų – tarpšonkaulinių, stuburo šaknelių (radikulitas), trišakio, esančio veide, peties – uždegimas. Tai ypač skausminga, tad skausmą tenka malšinti stipriais vaistais.
Raumenų uždegimas (miozitus) atvirose kūno vietose – ties kaklu, juosmeniu, pečiais, riešais. Itin ilgai gyja, netinkamai gydomi gali baigtis net raumenų atrofija.
Ausų uždegimas otitas, kuris dažniausiai apima skersvėjui perpūtus galvą.
Inkstų uždegimas gali ištikti vėjui perpūtus juosmenį. Gydytojai pastebi, kad tokių atvejų ypač padaugėjo tarp jaunų merginų, kai įsigalėjo apnuoginto juosmens mada.
Pasak gydytojų, skersvėjų sukeliamos ligos, ypač periferinių nervų ir raumenų uždegimai, gyja gana ilgai, yra sunkiai gydomos ir paprastai trunka net keletą mėnesių.

Saugokite veidą!
Atrodytų, kad veidas – tai ta kūno vieta, kuri nuolat yra veikiama oro permainų, tad jis žino, kas yra sniegas, lietus, žvarba… Tad vėjo gūsis neturėtų jam sukelti nieko blogo. Anaiptol. Skersvėjų padariniai veidui gali būti ypač lūdni. Dažniausiai įvairias veido vietas „susargdina“ automobilių kondicionieriai. Stiprios vėsaus oro srovės gali sukelti skausmą įvairiose veido vietose. Štai kilus veido trišakio nervo uždegimui veidą surakina ūmus, pulsuojantis, į ausis, akis, dantis (atsižvelgiant į tai, kuri nervo dalis pažeista) besiveržiantis skausmas. Gali  ištikti net laikinas paralyžius, atimti dalį veido, iškreipti bruožus.
Vėjo gūsiai, nukreipti į veidą, taip pat gali sukelti dantenų, sinusų, akių ir jų vokų uždegimus.

Kondicionieriai automobilyje – neperlenkite lazdos
Kondicionierius mašinoje teikia malonią vėsą, tačiau ir pridaro bėdų. Labai dažnai pradėjus naudoti automobilio kondicionavimo sistemą susergama sloga, pradeda skaudėti gerklę. Tai dėl temepratūrų skirtumo, kai atėjus iš karšto oro, norisi kuo greičiau atsivėsinti. Perlenkti lazdos negalima. Jei lauke apie 28 laipsnius šilumos, o automobilyje susikuriama 16–18 laipsnių temepratūra, susirgti gali ir užsigrūdinęs organizmas. Mašinos patalpa nedidelė, šaltas oras pučiamas čia pat į veidą, nosį ar krūtinę. Ypač žalinga susikurti oro sūkurius, nukreipiant kelias skirtingų krypčių oro sroves į save. Toks vėdinimasis gali sukelti net veido trišakio nervo uždegimą. Ilgai važiuojant įsijungus kondicionierių automobilyje sausėja oda ir gleivinės. Gali išdžiūti akys, prasidėti ašarų kanalėlio uždegimas. Todėl kondicionierių verta retkarčiais išjungti ir važiuoti taip.