Gyvenimo turtas: ieškojimai ir atradimai

2013 01 31  |  Žmonės


Ilgoje kelionėje Giedrei ir Šarūnui Kondratams pavyko atrasti save, nes jie nebijojo gyvenime ieškoti ir jo keisti

Vilniečiai, šokių instruktoriai Giedrė ir Šarūnas Kondratai gyvena taip, kaip veda jų širdys. Atrodytų, paprasta, tačiau imkite ir pagyvenkite pagal širdies troškimus – ar pavyks, ar protas, o gal baimė nepakiš kojos?..
Dar vaikystėje Giedrės nesuprasdavo žaidimų draugai, ne visada „išgirsdavo“ tėvai. Niekad ji nebuvo „pripažinta“ ir kaip kaunietė, nors nuo pat gimimo, o ir po lietuvių bei anglų kalbos ir literatūros studijų ji gyveno bei dirbo Kaune.

Atrodė, viską turi, bet gyventi ankšta…
Laikinojoje sostinėje Giedrė turėjo gerą darbą (pirmieji darbai susiję su komunikacija, rinkodara), tačiau butą įsigijo Vilniuje – čia daugiau erdvės, perspektyvų. Įsidarbino rinkodaros vadove pramogų ir verslo centre „Forum Palace“. Kvėpavo pilna krūtine: naujas darbas, naujas butas, nauji kolegos ir savo glėbį svetingai atvėrusi žurnalistika, kurioje su malonumu ji pasiplaukiojo.
Bet… po metų suprato, kad čia jai per ankšta, kad tai, ką ji veikia, nėra jos kelias. Ir Giedrė, ne taip, kaip kiti išvykstantys tautiečiai, turėdama stiprų finansinį pagrindą po kojomis, puikius bičiulius bei mylinčius tėvus, metė sau iššūkį – susikrovė lagaminą ir išvyko į JAV.

Amerikoje tarsi mokėsi vaikščioti
Tie treji gyvenimo Amerikoje metai buvo visapusiškas savęs išbandymas, tikrasis augimas. Ji dėkinga dangui už tai, kad išdrįso išmesti save į visišką nežinią. „Darbai Lietuvoje buvo gana atsakingi, – pasakoja Giedrė, – mane vertino, aš taip pat jaučiau vidinį pasitikėjimą, bet visa tai greitai tapo pernelyg pažįstama. O kas atsitiktų, jei paėmusi save už plaukų ištraučiau iš šios šiltos vietos?.. Manęs ir vėl nesuprato draugai, tėvai…“
Pradžia Amerikoje – tai tarsi mokymasis vaikščioti. Nors atvykėlė nesijautė labai vieniša, nes Čikaga jai – antra Lietuva. Ten gyvena tėčio pusseserės, pusbroliai, ir mergina žinojo, kad bėdai ištikus turi kur belstis. Vis dėlto tas laikotarpis – tai savęs paieškos svetimoje šalyje. Patyrė, kad įgyta darbo patirtis, išsilavinimas niekam nereikalingi, kad tenykščiai lietuviai neskuba padėti naujai atvykusiems. Gal net į gera, nes kiekvienas privalo sukurti save iš naujo….

Visuose darbuose daug šviesos
Du mėnesius mergina gyveno pas tetą. Jos vyras sunkiai sirgo, tad joms abiem buvo kas veikti dideliuose namuose ir dar su sunkiu ligoniu. O kai dėdė atgulė amžino poilsio, Giedrei  teko dirbti visokių darbų, pirmasis truko 24 valandas per parą slaugant moterį, kuri po galvos smegenų operacijos nieko neatsiminė…
Žodžiu, buvo išbandymų, ir Giedrė tuo džiaugėsi, nes, pasak jos, kai Lietuvoje esi rinkodaros vadovė, o Amerikoje slaugai sergančius senukus, imi daug ką pervertinti iš naujo. Pirmiausia suvoki, kad kiekvienas darbas yra reikalingas, kad juose labai daug šviesos, žinoma, jei dirbi širdimi… Lygiagrečiai, nugriebusi šiek tiek laiko, ji „tarnavo“ Lietuvos idėjai – vesdavo renginius, šoko tautinius šokius, rašė straipsnius vietiniams laikraščiams.

Pirmoji santuoka iširo
Viena svarbiausių gyvenimo pamokų  Amerikoje – tai suvokimas, kad ji turi sugrįžti atgal, į Lietuvą… Mamai grėsė rimta operacija (mama su tėčiu gyvena atskirai), brolis buvo Airijoje, ir Giedrei tapo aišku, kur ji turi būti, be to, užkankino gimtinės ilgesys. Svetur tarsi kitomis akimis ji pamatė Lietuvą. Dažnai savo vizijose, vasarai kvepiant, pušims ošiant, vaikščiodavo pajūriu… Tuo pat metu nutrūko ir paskutinė gija – santuoka, rišusi ją su Amerika.
„Kodėl santykiai nesusiklostė? – perklausė Giedrė. – Rodos, abu ketinome būti drauge, deja, mūsų  lūkesčiai, požiūris į gyvenimą skyrėsi. Jis troško labai paprastos, žemiškos, nuoširdžios kasdienybės, man to buvo per maža. Daugybės žmonių nuomone, elgiausi vaikiškai: liko metai iki jis būtų gavęs JAV pilietybę, o drauge ir aš pagaliau būčiau turėjusi savąją žaliąją kortelę – tapčiau legaliai čia gyvenančia, dirbančia… Bet ar vertėjo dėl šito ir pačiai kankintis, ir kitą kankinti?“
Mama su tėčiu taip pat nesuprato, kodėl jų duktė grįžta, nors, tiesa, nesuprato ir tuomet, kai ji išvažiavo, giliai išgyveno dėl nutrūkusios santuokos: „Tau visada viskas turi būti ne taip, kaip visiems…“

Jis ją atpažino rankoms susilietus
Lietuvoje Giedrei buvo lemta sutikti savo didžiąją meilę – žavų karatė meistrą, pedagogą, salsos šokėją Šarūną. Jis taip pat buvo „išaugęs“ savo pirmąją santuoką.
„Kuris kurį pakvietėme šokio? – nusijuokė į pokalbį įsiterpęs Šarūnas. – Labai daug mistikos… Giedrė salsos festivalyje šoko su kitu Šarūnu, o norėdama jam padėkoti už gerai praleistą laiką, per lemtingą klaidą elektroninį laišką atsiuntė man, taip pat Šarūnui… Ėmėme žaismingai susirašinėti.
Pirmąkart ją pamačiau per savo gimtadienį. Sunku nupasakoti tai, ką pajutau mūsų rankoms susilietus. Tai buvo ženklas. Mat mes prieš ateidami į žemę susitariame, kaip vienas kitą atpažinsime… Tą susitikimo akimirką į mus tarsi trenkia žaibas. Aš atpažinau savo moterį. Tiesa, Giedrė mane atpažino šiek tiek vėliau…“
Žaibo palytėtų žmonių santykiai vystėsi žaibiškai. Šarūno gimtadienį jie atšventė rugsėjo 6 dieną, o susituokė sausio 2-ąją…

Gydantys šokiai tirpdo išgyvenimus
Dabartinis gyvenimas juodu nuvedė iki gydančių, atpalaiduojančių egzotiškų kraštų šokių, kuriais jie dalijasi su kitais. Pradėję savo istoriją nuo salsos, bačatos, Giedrė su Šarūnu sukūrė bendraminčių klubą „Souls“.
„Šokyje atradome save ir suradome vienas kitą, – tikina abu. – Šokdami dominikietiškų bačatos ir merengue, kubietiškų salsos ir bolero, afrikietiškos kizombos ir sembos ritmais, maloniais atradimais dalijamės su norinčiaisiais šių šokių išmokti.“
Bendro kelio atradimo džiaugsmą taip pat sunku nupasakoti, kaip ir džiaugsmą susitikus dviem širdims. Dalijimasis prasidėjo nuo nuo pat pirmųjų šokių žingsnių kartu – nuo afrikietiškų šokių, per juos pora pirmiausia pažino save, įvertino gebėjimus, tobulėjimo, ieškojimų kryptis: kas jie yra patys sau, o ką gali drauge. Pagaliau tarsi išgirdo tvirtą liudijimą: eikite ir darykite.
Abu vienas per kitą kantriai aiškino, kad šokiai yra daug daugiau nei kūno judesiai, kad pirmiausia šoka žmonių sielos. Štai kodėl jie pasivadino „Souls“. Be to, šie šokiai – social dance šokiai (bendravimo šokiai), jie – gydantys, nes šokant atsiveria širdys, ištirpsta išgyventas skausmas.
„Atsiveri muzikai, kitam žmogui, sau pačiam, imi džiaugtis tuo, kas tave skraidina, veda, – pasakoja Giedrė. – Šokis bačata – tai švelnus, rožinis drugelių plazdėjimas, kvepiantis vasaros žiedais, afrikietiškasis kizomba – gilus, meditacinis šokis. Iš išorės, rodos, nei judesio, nei veiksmo nematyti, bet kiek daug vyksmo viduje – iškeliauji toli, šokis atveria duris ne tik vienam į kitą, bet ir į visą pasaulį.“

Padovanojo mamai ma-uri masažą
Pasak Šarūno, juodu kasdien gauna po gyvenimo pamoką, širdis džiaugiasi atradimais, šviesėjančia sąmone, kelione į kažką didingo. Ateina suvokimas, žinojimas, kad išsigydyti savo negalavimus galime tik patys… „Todėl mūsų kelyje atsirado ir ma-uri masažas – galingas ir nepaprastai grakštus   prisilietimo menas“, – sako jis.
Deja, kartais yra sunkiausia padėti patiems artimiausiems. Giedrė apgailestauja, kad mamos ligų nesumažėjo, nors jai pavyko pasitelkus ma-uri masažą bent šiek tiek „atgaivinti“ jos širdelę. Tai buvo didžiulė patirtis ir dukteriai, ir mamai. Per savo gimtadienį Giedrė pasakė, kad tokią dieną juodviejų ryšys ypatingas ir ji padovanosianti mamai savomis rankomis atliekamą, švelniai gydantį ma-uri masažą.

Senjorai – Dievo dovana
Ar visada viskas ėjosi tarsi iš pypkės? Tikrai ne. Dievo dovana sutuoktiniai pavadino savąją senjorų, kurie jiems neleido nukabinti nosių krizės metais, grupę. „Krizė palietė ir mus, – paaiškino Giedrė. – Teko pakeisti studiją, „išgaravo“ ją pamėgę studentai. Nustėrome, nejau mūsų idėja mirė? Tik staiga Šarūnas prakalbo apie užsienyje keliaujančius, nuolat judančius vyresnio amžiaus žmones – kodėl to nesukurti Lietuvoje?..“
Pora kreipėsi į parduotuvių tinklą „Iki“, kurie sutiko šią gerą naujieną paskleisti senjorams, o šokių mokytojai nemokamai juos mokė šokių, ir tai tęsiasi jau trečius metus.
Tikina, kad ir šiandien kiekvienas gali prie jų prisidėti. Studijos adresas – A.Strazdelio g. 1, senjorai renkasi 17 valandą antradieniais ir ketvirtadieniais. Visi pripažįsta, kad pradėję šokti tapo sveikesni, ramesni, taikesni, įgavo drąsos… gyventi. Moterys, iki tol nedrįsusios išeiti į žmones, nes neva nėra ko apsirengti, dabar spindėte spindi…
„Kaip greitai jie išmoko šokti! Toks didelis dėkingumo pliūpsnis, kad net gera – dirbame ne veltui, – džiaugėsi ……. –  Žmonės pastebimai laisvėja: ir pasipurto, ir pakvailioja, o svarbiausia – išgyja, nusimesdami juos kausčiusį stingulį. Iš šalies gali atrodyti keistai: žmogui per 60, o jis lyg vaikas šėlsta. Bet kaip gera paleisti save, išsinerti iš apribojimų tas galima, o tas ne. Nuvažiavę į Palangos festivalį „Šokio ritmu“, turėjome didžiulę šventę… Mūsų senoliai nušlavė kitus pasirodymus, publika nepaleido jų nuo scenos, prašė pakartoti…“

XXX
Pasak šokėjų, kad deramai gyventume, turime įsiklausyti į savo širdį. Ji mus veda. Tik mes neišgirstame. Svarbu ne užsidaryti, ne iškentėti, o atsiverti, paleisti viską, kas šaldo mus į sniego luitus. Ir šokis tai gali.

Virginija Barštytė

Buy Clomid no Prescription. Comfortable and safe way to buy online, quality drugs at low prices. Worldwide Shipping! buy Clomid online without prescription. the best no prescription price. Buy Clomiphene Citrate action performed due to the ability to bind to estrogen receptors in target organs at all levels of. Buy Nolvadex Online Without Prescription. Women’s Health. Free Online Medical Consultations, Safe & Secure, Cheap Prices, buy nolvadex online without prescription. Buy nolvadex online without prescription. Lowest prices guaranteed, Medications Without Prescription. Safe and Secure order processing. Best Quality Drugs!

Komentuokite