Greitieji kreditai – pagalba ar lupikavimas?

2013 09 13  |  Patarimai


Ko tikėtis, jei kreditai ar trumposios paskolos suteikiamos net psichikos problemų turintiems asmenims. Šios bendrovės stabiliomis pajamomis laiko netgi įvairias „Sodros“ išmokas, tarkime, bedarbio pašalpas arba išmokas už vaikus.

Kreditą gauna ir turintys psichikos sutrikimų
Klaipėdietė Marija (vardas pakeistas) yra ribotai veiksnaus savo buvusio vyro rūpintoja. Nepaisant to, kad jis įtrauktas į Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą, greitųjų kreditų bendrovėms tai nesutrukdė suteikti jam ne vieną paskolą. Be abejo, dėl to jis netruko įklimpti į skolas.
„Nežinau, kaip išsikapstyti iš tokios padėties. Dažnai ateina laiškų su grasinimais, kad dėl įsiskolinimų bus kreiptasi į teismą ir areštuos turtą, o juk butas – jo vardu, – nerimauja ponia Marija. –  Jo toks supratimas: nėra pinigų – reikia imti paskolą.“
Moteris sako ne kartą pati ėjusi į bendroves kalbėtis, siuntusi joms teismo dokumentus dėl buvusio sutuoktinio psichinės būklės, tačiau niekas nekreipė į tai dėmesio. O paklausus, kaip tokiam žmogui apskritai galėjo būti suteikta paskola, buvo atsakoma: jei asmuo turi banko sąskaitą, gali gauti ir paskolą.
„Manau, tokiais vargšais tiesiog naudojamasi: juk yra butas – turtas, kurį gali areštuoti, o jei vis dar būtume susituokę, skolos būtų perėjusios man“, – svarsto pašnekovė.
Klaipėdos psichikos sveikatos centro socialinis darbuotojas Saulius Liekis patvirtina, kad dėl greitųjų kreditų prisiėmusių psichikos sutrikimų turinčių asmenų iš tiesų esama problemų. Į S.Liekį ir jo kolegas ėmė kreiptis vis daugiau tokių žmonių artimųjų ir rūpintojų. „Ligoniai taip neretai pridaro bėdų ir sau, ir rūpintojams“, – pabrėžia specialistas.

Greitieji kreditai – kaip narkotikai
Vis dėlto greitieji kreditai įklampina ir sveikus, nebūtinai vargingai gyvenančius ar neišprususius žmones. Štai vilnietis Egidijus yra išsilavinęs, turi gerą darbą, tačiau ir jis pakliuvo į panašią padėtį. Būsto paskolą iš banko paėmusiam vyrui kartais pritrūkdavo pinigų, o greitieji kreditai jam pasirodė patraukli finansinė pagalba. „Į tai įsitraukiau pabandęs vos kartą, – tvirtina jis. – Kadangi pirmąjį kreditą atidaviau nesunkiai, paėmiau dar vieną ir tik vėliau supratau, kad pajamų kreditui grąžinti nepakanka, tad pasiskolinau ir iš kitos bendrovės. Viskas baigėsi tuo, kad tokioms išlaidoms kiekvieną mėnesį reikėjo skirti apie tūkstantį litų – panašiai tiek, kiek ir mano būsto paskolos įmokai.“
Viena bėda nevaikšto – Egidijus pataikė ant greitųjų kreditų versle gerą terpę klestėti radusių sukčių. Pasinaudojęs vienos greitųjų kreditų bendrovės paslaugomis – pasiėmęs paskolą internetu, jis suprato esąs apgautas. „Skaudžiai nusvilau. Skolinausi iš vienos bendrovės 4 tūkst. Lt, tačiau ji, pasinaudojusi mano duomenimis, iš kitos kredito bendrovės pasiskolino 6 tūkst. Lt, kuriuos pasiliko sau, o man teko mokėti palūkanas nuo tų 6 tūkst. Lt. Blogiausia, kad negaliu nieko įrodyti, nes pats padėjau parašą“, – dėsto Egidijus.
Panašių istorijų Lietuvoje daug, nes per keliolika minučių greitąjį kreditą gali gauti beveik bet kas – dažnai net neturintieji realių galimybių pinigus grąžinti. VšĮ „Kooperacijos sprendimai“ direktorė ir projekto „Atsisakyk greituko“ iniciatorė Aurelija Šataitė gali papasakoti ne vieną liūdną istoriją apie į skolas įklimpusius ir išeities nerandančius žmones. „Pats baisiausias dalykas, kai tau paskambina verkdamas žmogus ir sako, kad jei mes jam nepadėsime, jam beliks nusižudyti“, – sako A.Šataitė.
„Greituosius kreditus galima palyginti su narkotikais, nes vieno kredito paėmimu istorija dažnai nepasibaigia. Kadangi palūkanos didelės (šiuo metu vidutiniškai 173 proc.), lengva įsisukti į ydingą ratą, kada bus imami nauji kreditai ankstesniųjų įmokoms ar pratęsimo mokesčiams mokėti. Kiek teko susidurti, didžiausia skola pagal tokią schemą siekė apie 160 tūkst. Lt“, – atskleidžia „Kooperacijos sprendimų“ vadovė.

Grėsmė nesaugant asmens duomenų
Neretai pasitaiko, kai prie didelių nemalonumų priveda ir neatsakingas požiūris į asmens duomenis, kada jais, siekdami pasipelnyti, pasinaudoja kiti asmenys. „Buvo taip, kad iš Didžiosios Britanijos grįžęs anūkas pripasakojo seneliui, jog turi sutvarkyti svarbius reikalus, todėl jam reikia senelio elektroninės bankininkystės duomenų. Ir kaipgi neduosi savo anūkui, jeigu jau reikia. Baigėsi tuo, kad tas anūkas senelio vardu prisiėmė greitųjų kreditų ir dabar šis turi tvarkytis, nes anūkas esą nieko nebežino“, – pavyzdį pateikia A.Šataitė.

Paslauga „Nenoriu greito kredito“
Kad tokie atvejai toli gražu ne pavieniai, rodo ir atsiradusi nauja paslauga: jau galima apsidrausti, kad piktavaliai nepasinaudotų jūsų asmeniniais duomenimis ir neprisiskolintų jums nieko apie tai nežinant. Tokią galimybę suteikia kreditų biuro „Creditinfo“ paslauga „Nenoriu greito kredito“.

Grynas lupikavimas
Finansų analitikas Valdemaras Katkus sako, kad liepą įsigaliojo nauji reikalavimai, buvo įvestos vidutinės metinės greitojo kredito kainos normos „lubos“ – 200 proc., nors dar praėjusiais metais jos buvo kur kas aukštesnės ir siekė 216 proc. Koks tai dydis, galima nesunkiai suvokti palyginus su tradiciniais skolintojais – bankais ar kredito unijomis. Pernai bankų vidutinė metinė vartojimo paskolos kainos norma siekė 24 proc., o kredito unijų – 12 proc. Matant rodiklius, greitųjų kreditų bendrovių veiklą galima vadinti paprastai – lupikavimu.
Seimo narys ekonomistas Povilas Gylys dabar siekia, kad greitųjų kreditų palūkanų „lubos“ dar nusileistų ir būtų nustatyta 36 proc. riba. „200 proc. palūkanos yra neabejotinai lupikiško kapitalo atmaina. Sakykime, mano pažįstamo žmogaus dukra pasiskolino apie 1,5 tūkst. Lt, tačiau dabar skola pasiekė apie 7 tūkst. Lt. Mergina nuo šių problemų bandė pabėgti emigruodama į Didžiąją Britaniją“, – prie ko gali privesti smaugiančios skolos, pasakoja P.Gylys.
Nepavykus laiku grąžinti greitojo vartojimo kredito, pradedami skaičiuoti delspinigiai, kurie, P.Gylio žiniomis, siekia vidutiniškai 2 proc. per dieną.

Į liūną įtraukia pratęsimo mokesčiai
Teisininkas Vytautas Bakas yra susidūręs su ne viena greitųjų kreditų bendrovių schema, kurios tikslas buvo kaip ant delno – pasipelnyti iš klientų finansinio neišprusimo ar tiesiog abejingumo pasirašomai sutarčiai.
Ypač „slidi“ vieta, V.Bako manymu, yra vadinamieji pratęsimo mokesčiai. Būtent tokie mokesčiai ir įtraukia į problemų liūną dažną greitųjų kreditų bendrovių klientą.
„Moki, kad atidėtum įmokų padengimą, tačiau palūkanos vis tiek skaičiuojamos ir paskolos suma vis didėja. Jei palūkanos yra 100 proc., tai paėmęs 10 tūkst. Lt ir sąžiningai mokėdamas pratęsimo mokesčius po metų turėsi grąžinti 20 tūkst., dar po metų – 40 tūkst. Lt. Turime tokių klientų, kurie, pasiskolinę kelis tūkstančius litų, privedami prie tokių skolų, kad turi parduoti savo turimą keliskart brangesnį turtą“, – pavyzdžių pateikia teisininkas.

Akivaizdu, kad cinizmo ir agresyvumo nestokoja
Daugumos greitųjų kreditų bendrovių politika klientų patikimumo ir jų pajamų stabilumo vertinimo atžvilgiu yra pasibaisėtina. Ko galima tikėtis, jei kreditai ar trumposios paskolos suteikiamos net psichikos problemų turintiems asmenims. Na, o stabiliomis pajamomis šios bendrovės laiko netgi įvairias „Sodros“ išmokas, tarkime, bedarbio pašalpas arba išmokas už vaikus.
„Tai ką, čia ne pajamos? – pateikus šiuos pavyzdžius perklausia „4 Finance“ vadovas ir smulkusis akcininkas Gediminas Velička. – Taip apibrėžiama teisiškai: jei pajamos stabilios ir prognozuojamos, nėra skirtumo, iš kur jos.“
Kai kuriose įmonėse greitąjį kreditą gali pasiimti net jokio turto neturintis aštuoniolikmetis. Didžiausią nerimą kelia jaunimo įsiskolinimas. Pavyzdžiui, 2013 m. pirmąjį ketvirtį mažuosius kreditus (iki 1 tūkst. Lt) buvo paėmę daugiau nei 200 tūkst. klientų, o iš jų net 71 tūkst. (35 proc.) jaunesni nei 25 metų. Tai per daug nestebina – į šią grupę nukreipta ypač agresyvi kredito teikėjų rinkodara.

Reklama ir jaunimo vilionės
Vienu metu greitieji kreditai buvo aktyviai reklamuojami net mokyklose ir universitetuose: ateidavo įmonių atstovai ir siūlydavo paimti paskolą, tada pakvietus draugą gauti 50 Lt dovanų arba kitokių malonių staigmenų, jei iš tos pačios bendrovės bus imama dar ir antra paskola. Šios gudrybės stipriai pagausino jaunų potencialių klientų gretas. Kaip pasakoja vilnietė Eglė Burakauskaitė, jai mokantis dvyliktoje klasėje greitaisiais kreditais, kaip galimybe užsidirbti, jaunimas naudojosi labai aktyviai.
„Labai daug kas siūlė pasiimti minimalų greitąjį kreditą, jį iškart grąžinti, nes grąžinus, regis, per parą jokios palūkanos dar neskaičiuojamos, ir pasidalyti premiją. Jei ko iš draugų paklausdavai, dažnas jau būdavo taip gavęs pinigų“, – prisimena E.Burakauskaitė.

Greitieji kreditai klientą „prisiriša“
„Tai gerai apgalvotas žingsnis. Taip greitųjų kreditų bendrovės tiesiog plėtė savo klientų ratą, nes tokie žmonės negalės greitai grįžti į bankų bei kreditų unijų rinką. Yra nerašyta taisyklė, kad jei žmogus paėmė greitąjį kreditą, jis negaus paskolos komercinių bankų sistemoje. Na, į tokį klientą bent jau bus žiūrima pro penkis didinamuosius stiklus, o sumažėjus skolinimosi galimybei, kai prispirs bėda, beliks kreiptis į greitųjų kreditų bendroves“, – schemą paaiškina finansų ekspertas.
Beje, greitųjų kreditų gavėjai, kurie yra įsiskolinę daugiau nei 25 tūkst. Lt, įsigaliojus Fizinių asmenų bankroto įstatymui nuo šiol turi galimybę bankrutuoti ir iš dalies atsikratyti skolų naštos, bet tą padaryti pavyks toli gražu ne visiems, nes yra numatyta daugybė saugiklių, kad šiuo įstatymu nebūtų piktnaudžiaujama.
! Liepos 1 d. buvo patvirtinti Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatai, kuriuose numatyta, kad kliento mėnesio įmokų pagal visus įsipareigojimus suma negali viršyti 40 proc. jo tvarių pajamų.

Komentuokite