Koks majonezas geresnis – riebus ar liesas, kuo skiriasi kečupas nuo pomidorų padažo

Ant stalo majonezas ir kečupas šiandien daugelyje šeimų – vis dar šventas dalykas. Ypač kai ateina šventės ir mums rūpi patiekalus pagaminti kuo gardžiau – šis duetas labai padeda. Tik… tai juk ne dietiniai produktai, tad juos vartoti reiktų saikingai, be to, padažo galima pasigaminti ir iš grietinės.

Du šaukštai lieso majonezo, o gal šaukštas riebaus?
Kokia šventė be majonezu pagardintų legendinių salotų „Olivje“, lietuviškos mišrainės ar silkės „pataluose“? Šio padažo dedame ir ant virtų kiaušinių, įdarytos žuvies, mėsos kepsnių, greitai paruošiamų užkandžių, sumuštinių, picų ir kt. Skanu, ypač jeigu majonezas paruoštas namuose iš kokybiškų produktų: kiaušinių trynių, aliejaus, citrinų sulčių, garstyčių miltelių ir druskos.
Deja, toks padažas greitai genda (šaldytuve galima laikyti tik kelias dienas), todėl dažniau naudojame pirktą parduotuvėje. Ką apie jį verta žinoti?
Pagal sudėtyje esantį aliejaus (dažniausiai naudojamas saulėgrąžų arba alyvuogių, rečiau – sojų, kukurūzų, žemės riešutų ir kt.) kiekį majonezas skirstomas į keturias grupes:
* majonezas – jo sudėtyje yra ne mažiau kaip 78,5 proc. aliejaus ir ne mažiau kaip 6 proc. kiaušinių trynių sausųjų medžiagų;
* mažesnio riebumo majonezas – į jo sudėtį įeina ne mažiau kaip 60–78,5 proc. aliejaus;
* pusriebis majonezas – jo sudėtyje yra 25–60 proc. aliejaus;
* neriebus majonezas – jo sudėtyje yra 18–25 proc. aliejaus.
Kokį rinktis? Kuo majonezas riebesnis, tuo tirštesnis ir skanesnis, mat riebalai suteikia jam skonio. Be to, toks padažas yra natūralesnis, jo sudėtyje mažiau įvairiausių priedų. Neriebus majonezas, atvirkščiai, gali būti skystokas ir prasto skonio, o su juo išmaišytos salotos greitai praskysta. Jeigu skaičiuojate kalorijas, žinoma, vertėtų rinktis neriebų ar pusriebį majonezą, o jeigu norite pamaloninti skonio receptorius – riebesnį. Riebaus majonezo turėtumėte visiškai atsisakyti, jeigu sergate širdies kraujagyslių ligomis, mat kai kurie padažai yra tikra riebalų „bomba“: 100 g produkto yra net 81,8 g riebalų!
! Pasirinkusios neriebų produktą, rizikuojate jo suvalgyti dvigubai daugiau. Nepamirškite, kad viename šaukšte riebaus majonezo kalorijų yra mažiau nei dviejuose šaukštuose neriebaus (šaukšte 67 proc. majonezo yra 92,9 kcal, o dviejuose šaukštuose 39 proc. majonezo – 112,7 kcal).

Priedų – kuo mažiau
Gamintojams į majonezą leidžiama dėti rūgščių ir rūgštingumą reguliuojančių medžiagų, saldiklių, dažiklių, aromato ir skonio stipriklių, emulsiklių, natūralaus ir modifikuoto krakmolo, konservantų, antioksidantų, stabilizatorių, tirštiklių. Tačiau tai nereiškia, kad visi šie maisto priedai ir sudedami. Parduotuvėse galima rasti majonezo ir be konservantų (dažniausiai – riebesnio), tokiame maisto priedų skaičius svyruoja nuo 3 iki 11.
Kuo daugiau produkte maisto priedų, tuo didesnė tikimybė, kad kuris nors jų gali sukelti alergiją.
! Jeigu rasite majonezą, kurio sudėtyje yra saldikio – natrio sacharino, geriau padėkite atgal į lentyną. Šio saldiklio nerekomenduojama vartoti vaikams iki trejų metų ir nėščiosioms.
Majonezo etiketėse turi būti nurodytas produkto pavadinimas (jame gali būti nuoroda apie kilmę ar gamybos vietą), gamintojas ar importuotojas, gamintojo ar importuotojo adresas, grynasis produkto kiekis, aliejaus rūšis, gamybos būdas, minimalus riebalų kiekis procentais, tinkamumo vartoti terminas, laikymo sąlygos. Deja, ne visų majonezų etiketėse esantys užrašai gerai įskaitomi.
Būtinai atkreipkite dėmesį į padažo galiojimo laiką ir rinkitės tokį, kurį rekomenduojama suvartoti per 2–3 mėnesius.

Grietinė – vietoj majonezo
Kaip ir visi pieno produktai, grietinė naudinga organizmui dėl baltymų, riebalų, vitaminų A, E, B, fosforo, kalcio, geležies ir kt. Tai vertingas produktas, nes jos baltymai daug geriau įsisavinami nei pieno, be to, grietinę gali vartoti net jautrūs pieno baltymui vaikai. O pieno riebalai geriau įsisavinami nei kiti gyvūninės kilmės riebalai. Grietinė – tai ir kalcio, kurio daugiau liesesnėje grietinėje, šaltinis. Beje, tokios grietinės sudėtyje yra daugiau maisto priedų – tirštiklių, padedančių išlaikyti gerą produkto konsistenciją.
Parduotuvėse vis daugiau produktų, į kuriuos gamintojai įmaišo augalinių riebalų. Grietinėje esama tik gyvūninių pieno riebalų, o mišiniuose dalį riebalų sudaro augaliniai riebalai. Nors jie – geras produktas, manoma, kad į tokius mišinius gamintojai stengiasi dėti ne pačios aukščiausios kokybės augalinius riebalus. Todėl, specialistų nuomone, geriau vartoti grynuosius produktus – atskirai grietinę ir kokybišką aliejų.

Kečupas naudingas dėl…
… pomidorų – labai vertingos daržovės. Juk vienoje stiklinėje pomidorų sulčių yra visos paros vitaminų A ir C dozės, o šie vitaminai stiprina imunitetą ir saugo nuo aterosklerozės. Be to, pomidoruose yra nemažai B grupės vitaminų ir vitamino P bei PP. Kai kurių rūšių pomidoruose mokslininkai rado net 24 naudingus cheminius elementus. Šiose daržovėse yra daug geležies, vario, ypač daug kalio druskų, kurios stiprina širdį ir padeda iš organizmo pasišalinti skysčiams. Vienoje stiklinėje pomidorų sulčių yra visos paros kalio norma. Visai neseniai mokslininkai pomidoruose rado ir likopeno – antioksidanto, kuris su laisvaisiais radikalais kovoja daug veiksmingiau nei beta karotenas!  Beje, kaitinamas likopenas nežūsta. Taigi ir pomidorų sultys, ir įvairūs kečupai – šio antioksidanto šaltinis.

Kodėl jis toks skanus?
Kečupas gaminamas iš pomidorų arba koncentruotų pomidorų produktų (pastos, koncentrato, sulčių), gardinami įvairiais prieskoniais, žolelėmis (bazilikais, svogūnais, petražolėmis, imbierais, gvazdikėliais, juodaisiais ir raudonaisiais pipirais, garstyčiomis, actu ir kt.). Be abejo, geresnis kečupas yra pagamintas iš tikrų pomidorų (sudėties apraše pirmiausia nurodoma pomidorų pasta), mat parduotuvėse galima rasti kečupų, pagamintų ir iš obuolių tyrės, krakmolo, vandens, o pomidorų juose labai mažai…
* Atidžiai skaitykite produkto etiketę ir rinkitės tokį, kuriame nedaug maisto priedų – tirštiklių, konservantų, saldiklių ir kt. Vertingesnis produktas, pasaldintas cukrumi ar gliukoze, o ne dirbtiniu saldikliu ar fruktozės sirupu (gali sukelti viduriavimą).
* Kečupas ar pomidorų padažas? Iš tiesų skiriasi tik jų pakuotė: kečupas pilstomas į plastikinius indelius, nes yra tąsus ir lengvai iš jų išteka, o pomidorų padažas – į stiklinius (semiamas šaukštu). Produktai, iš kurių abu gaminami, yra tie patys.
! Kečupas ir pomidorų padažas kelia apetitą, tačiau didina rūgštingumą, tad jeigu kamuoja rėmuo, gastroezofaginis refliuksas, jais nederėtų piktnaudžiauti.

Parengė Rūta Staučytė