Atgaivinkite organizmą vitaminingaisiais lapeliais
Išvargintos užsitęsusios žiemos akys tik ir ieško žalios spalvos. Ir ne tik akys. Organizmas tiesiog reikalauja žalumynų, mat nujaučia, kad su jais gaus porciją gyvybiškai būtinų vitaminų, mineralų, fermentų ir kitokio gėrio.

Niekas taip netgaivina išsekusio organizmo ir nesuteikia tiek jėgų, kaip pirmieji želmenys, įsitikinę mitybos (ypač – žaliosios) žinovai. Ką tik prasikalę pirmieji lapeliai yra pilni gyvybinės energijos, juose gausu vitaminų, fermentų, augalinių augimo hormonų ir kitų biologiškai labai aktyvių medžiagų, išganingai veikiančių žmogaus organizmą. Teigiama, kad maistui tinka beveik visi pirmieji želmenys, net paprastosios žolės. Reikėtų pridurti, jog laukiniai augalai mitybos atžvilgiu netgi vertingesni už kultūrinius. Žinoma, pastarieji gal gardesni, tačiau gležni pirmųjų lauko želmenų lapeliai ne ką menkiau lepina gomurį. Nepatingėkite jų prisirinkti ir jais pasistiprinti.
Dilgėlių jėga
Kai jų ūgliai su lapeliais išauga iki 10–15 cm, jau galima nuimti pirmąjį derlių. Dilgėlės labiausiai tinka salotoms, sriuboms, omletams ruošti, kai kas geria ir jų arbatą. Nuplovus stiebelius juos keletai sekundžių panardinkite į verdantį vandenį arba tiesiog juo nuliekite, ir dilgėlės jau paruoštos. Tokias jas galima maišyti su kitomis pavasarinėmis daržovėmis, mesti į sriubą (pačioje virimo pabaigoje, dar geriau – į jau išvirusią). Dilgėlių lapuose ypač gausu vitaminų C, K, E, A, mineralinių medžiagų (geležies, kalio, vario, kalcio, mangano, magnio, boro, jodo ir t. t.).

Sultingoji žliūgė
Jos pasirodo vos aktyviau pakaitinus sulutei išpurentose dirvose. Žliūgių lapeliai smulkūs, o stiebeliai minkšti ir sultingi – puikiai pagardins bet kokių daržovių salotas. Nugnybkite jų šaknis, o stiebus su lapeliais gerai nuplaukite vandeniu (žliūgės auga pažeme). Tada sukarpykite maždaug 1 cm gabaliukais ir skanaukite. Žliūgės turtingos vitaminų C, E, beta karoteno, rutino, įvairių mineralinių medžiagų. Jos palankiai veikia plaučių gleivinę, gydo virškinamojo trakto negalavimus, malšina odos ligų požymius.
Pikantiškas kiaulpienių aitrumas
Jaunais pienių lapeliais taip pat galima praturtinti salotas, jų galima dėti į pavasarines sriubas. Jeigu nepatinka aitrus skonis – ne bėda. Pamirkykite lapelius lengvai pasūdytame vandenyje ir jis bus kur kas švelnesnis. Pienių lapuose yra nemažai vitaminų A ir C, pasižyminčių antioksidaciniu poveikiu, šiek tiek vitamino E, folio rūgšties, B grupės vitaminų. Iš mineralinių medžiagų nemažai kalio, geležies, fosforo. Pienių lapuose aptinkama ir retų mineralų – vario, molibdeno – svarbių organizmo medžiagų apykaitai. Juose esantys kartumynai aktyvina skrandžio veiklą ir gerina virškinimą.
Naudingas raktažolių geltonis
Jauni jų lapeliai ir netrukus pasirodantys geltoni žiedai gana anksti ima puošti gėlynus ir pieveles. Tačiau jie ne tik gražūs, bet ir naudingi. Jaunų raktažolių lapelių su žiedais galima dėti į salotas. Taip pat – gardinti sriubas, plikyti arbatą. Teigiama, kad raktažolių lapuose vitamino C yra keletą kartų daugiau nei salieruose, svogūnuose, ridikėliuose ir net petražolėse. Juose taip pat randama vitamino A, saponinų, eterinio aliejaus.
Garšvos – vietoj petražolių
Iš tikrųjų pirmieji šių piktžolių lapeliai šiek tiek primena mums gerai pažįstamą prieskoninę daržovę. Todėl jas ypač tiks maišyti su įprastomis salotomis. Garšvų galima dėti ir į sriubas, troškinius, omletus. Jų lapuose aptinkama A ir C vitaminų, geležies, kalio, magnio, vario. Teigiama, kad jos šiek tiek mažina kraujospūdį.
Žalumynai: daug geležies ir vitamino C
Blokelis
Žalią lapinių augalų spalvą lemia pigmentas chlorofilas, kuris sugeria saulės šviesą ir jos energiją panaudoja angliavandenių gamybai. Mūsų organizmui chlorofilas yra neutralus, tačiau nustatyta, kad kuo sodresnės žalios spalvos yra daržovės ir žolynai, tuo gausiau jose susikaupia geležies – kraujodarai ir kraujo kokybei itin svarbaus mineralo. O juk kraujo kokybė – organizmo stiprybės pagrindas. Žalia lapinių daržovių spalva paprastai liudija ir juose esant beta karoteno (organizme virstančio vitaminu A) bei vitamino C.

Sveikatinantys medžių syvai
Klevų ir beržų sula anksti pavasarį – žinomas skanėstas. Tačiau šiais laikais vis mažiau jo ragavusių. O juk šio gėrimo galima nesunkiai gauti.
Kuo šaltesnė žiema, tuo saldesnė sula
Paprastai sula tekinama kovo mėnesį, kai vidutinė paros temperatūra pakyla iki 4–6 laipsnių – tada išeina pašalas ir suaktyvėja medžių gyvybiniai procesai. Šiemet pavasaris atėjo pavėlavęs, tai ir sula tekės tik balandžio pabaigoje. Anksčiau pradeda tekėti klevų sula – ji ir saldesnė. Tačiau beržai išskiria daugiau sulčių. Žinovai sako, kad sula tuo saldesnė, kuo šaltesnė praėjusi žiema. Taigi šis pavasaris gardžiai sulai tekinti lyg ir tinkamas.
Puikiai valo organizmą
Beržų ir klevų suloje yra gliukozės ir fruktozės, kurios suteikia skysčiui salsvą skonį. Dar esama vitaminų C, PP, šiek tiek mineralinių medžiagų: kalcio, geležies, taip pat organinių rūgščių, kitų junginių, tačiau jų kiekis nedidelis. Pagrindinis sulos komponentas – vanduo.
Sula yra gaivus, jėgas atkuriantis, virškinamąjį traktą palankiai veikiantis gėrimas. Ji reguliuoja medžiagų apykaitą, šalina iš organizmo nuodingas medžiagas, skatina audinių ląsteles atsinaujinti. Ypač tinka gerti gausiai prakaituojant – dirbant fizinį darbą, kaitinantis pirtyje, sportuojant.
Sulos gėrimai
Pirmą sykį paragavusieji sulos gali ir nusivilti – ji neturi ypatingo skonio. Jį išryškinti padeda šlakelis citrinų sulčių, truputis cukraus, dar geriau – fruktozės ar medaus. Surinktą sulą šaldytuve galima laikyti keletą dienų – vėliau apkarsta. Beržų sulą galima konservuoti, iš jos ruošti girą.
Kadaise sula būdavo rauginama medinėse statinėse, įmetus į jas su raugu keptos duonos riekių. Tada sula įgaudavusi sodrų saldžiarūgštį skonį. Tačiau šiais laikais mažai kas tai daro. Tiesa, esama ūkininkų, kurie mėgina sulos gėrimus pardavinėti didesniais kiekiais. Dažniausiai juos ruošia ekologiškų ūkių savininkai.
Švelni beržų sulos gira
Jums reikės:
1/2 l beržų sulos, 1 šaukštelio cukraus, 2–3 razinų.
Kaip pagaminti:
Sulą perkoškite, supilkite į švarų stiklainį, įberkite cukraus, įdėkite razinų, išmaišykite ir sandariai užsukite. Pastatykite šaltoje tamsioje vietoje ir laikykite keturias dienas. Skanaukite su ledukais.