Dar nė karto tikrai nemylėjau…

2013 04 8  |  Žmonės


Radži Aleksandrovičius – populiarus dainininkas, nuolat dalyvaujantis TV projektuose, kalba apie tai, ką nutylėjo priešais televizijos kameras, gerbėjų minią ir ko dar apie jį „neištransliavo“ internetas.

Telefonu tardamasi dėl susitikimo su Radžiu, papasakojau jam, kad visai neseniai susipažinau su moterimi, kuri globoja tris romų berniukus. Jų senelis miręs, motinai atimtos motinystės teisės, tėvas – narkomanas. Berniukams būtų labai smagu, jeigu garsus jų tautietis parodytų dėmesį.
„Galime visi susitikti kad ir rytoj“, – iškart sureaguoja dainininkas, tačiau vėliau, kai su Radžiu kalbėjomės, jis suabejojo, ar pažintis su garsiu žmogumi ką nors pakeis berniukų gyvenime. O gali ir pakenkti, nes mažai jį pažįstantys žmonės mano, kad Radži tiesiog gimęs po laiminga žvaigžde: kartą uždainavo, išgarsėjo, prisikrovė maišus pinigų, o visi televizijos projektai jam tėra malonus žaidimas.

Apie šeimą ir įsivaikinimą jau kalba atsargiai
Dainininkui Radžiui – dvidešimt šešeri. Prieš keletą metų viename interviu jis yra sakęs, kad sukurs šeimą, turės sūnų, dukterį ir dar būtinai pasiims iš vaikų namų ir įsisūnys čigonų tautybės berniuką. Klausiu, ar nepasikeitė jo planai. Radži patyli ir sako, kad taip jis kalbėjo dar būdamas labai jaunas, nesubrendęs. Dabar apie šeimą ir įsivaikinimą mąsto atsargiau.
„Pirma turiu pats susitvarkyti savo gyvenimą, susitupėti, apsispręsti, su kuo noriu būti, o tada jau mąstysiu, ar galiu prisiimti tokią atsakomybę, – sako dainininkas ir priduria: – Jūs juk puikiai žinote, nes jau tikriausiai visi žurnalistai yra parašę, kad gimiau kalėjime, o užaugau globos namuose. Man pasisekė – turėjau globėją. Ji man buvo ir motina, ir tėvas.“

Didžiausia pagarba globėjai
Tamsaus gymio dainininko veide suspindi mėlynos akys. Apie savo globėją Vidą Minevičienę  ir jos dukterį Jorintą jis kalba su didele pagarba ir dėkingumu. Jų namuose Radži viešėdavo savaitgaliais bei per šventes.
„Aš augau globos namuose, bet turėjau ir antrus namus. Man buvo dveji metukai, kai mane pradėjo globoti mūsų muzikos mokytoja Vida ir jos duktė Jorinta. Gyvenau globos namuose, tačiau turėjau namus, kuriuose manęs laukdavo. Vida mane globojo ne tam, kad pasirodytų prieš kitus, kokia ji gera, bet norėjo man padėti ir gebėjo tai padaryti, o aš dar nesu tokiems dalykams pasirengęs,“ – sako Radži.

Radži krikšto vardas – Paulius
Dainininkas pasakoja, kad globėjos Vidos vaikai – vyresnysis sūnus Paulius ir duktė Jorinta – jo krikštatėviai, o Radžio krikšto vardas yra Paulius.
„Man krikštynos buvo labai svarbus įvykis. Po jų pajutau dar stipresnį ryšį su globėja. Dar nesu pasirengęs taip rūpintis kitais žmonėmis, bet savo pažado neatsižadu, – sako. – Dabar gyvenu iš muzikos ir esu laimingas. Tačiau esu baigęs ir profesinę mokyklą – turiu virėjo diplomą. Virtuvėje kol kas nepradėjau triūsti, bet kas žino…“

Ateis laikas, ir susitiks su broliu
– O jeigu pagalbos pririektų tavo tikriesiems tėvams, kaip pasielgtum? – klausiu dainininko.
Radži ilgokai tyli, jo veide nesimato jokių emocijų. Paskui rauktelėjęs kaktą sako:
„Mano tėvai gyvena savo gyvenimą, aš nesu atsakingas už juos, nes ir jie niekada nesijautė atsakingi už mane. Todėl pirmiausia galvoju apie tuos žmones, kuriems esu skolingas, dėl kurių pagalbos ir rūpesčio tapau tuo, kuo esu šiandien. Norėčiau jiems atsidėkoti, esu pasirengęs visada jiems padėti.
Argi labai paprasta priimti čigoniuką į savo šeimą? Vida buvo muzikos mokytoja, ji su dukterimi mane vesdavosi į vaikiškus spektaklius, koncertus, išmokė klausytis muzikos. Ne taip jau lengva buvo mane mokyti muzikos, parengti „Dainų dainelės“ konkursui, bet Vida tai darė labai kantriai.
Žinau, kad turiu brolį. Jis man rūpi, tačiau taip pat žinau, kad auga gražioje šeimoje, yra įvaikintas. Ir aš bijau, jog staiga įsibrovęs į jo gyvenimą galiu padaryti daugiau blogo negu gero. Nenoriu sutrikdyti jauno žmogaus, tegul jis eina savo keliu. Ateis laikas, ir mes susitiksime. Nenoriu, kad visi į berniuką rodytų: o, čia Radžio brolis, to, kurį per televizorių rodo… Juk garsenybės visame pasaulyje privatumo neturi…“

„Visiems rūpi Ilonos likimas, bet niekas neklausia, kaip aš jaučiuosi“
Kai per LNK televiziją rodė projektą „Radži ieško žmonos“, dainininkas buvo toks linksmas, jog atrodė, kad jis ne dirba, o tiesiog smagiai leidžia laiką. Radži sako, kad buvo visko – ir įtampos ,ir stresiukų, būdavo tokių dienų, kai jam viskas nusibosdavo, kai jis pavargdavo „išsidirbinėti“.
„Žinojau, kad dalyvauju žaidime, pats sutikau tai daryti, niekas juk nevertė, todėl turėjau vykdyti visas sąlygas“, – prisipažįsta dainininkas ir sako, kad tokie projektai vyksta visame pasaulyje. Lietuviai jų patys neišgalvojo.
Kai paklausiu apie projekte dalyvavusias merginas, su kuriomis jam teko dirbti, Radži nusijuokia: „Panelės kaip panelės, vienos lyg ir per drąsios, kitos – tik drąsios. Na, pažaidė merginos, pabuvo šalia žvaigždės – nieko čia blogo. Jos norėjo išgarsėti, tikėjosi, kad gal jas pakvies vesti kokios nors laidos ar filmuotis.“
Radži prisipažįsta negalvojęs, kad projekto metu užsiliepsnos kokie nors jausmai, bet dabar taip nepasakytų. Paklaustas, ar tikrai išsirinko nuotaką, jis mįslingai nusišypso ir sako: „Aišku, kad išsirinkau!“, o tada šyptelėjęs priduria: „Rimtai rimtai kalbu. Ilona buvo kitokia negu visos kitos, pati santūriausia, kuklutė. Prisipažinsiu, tokios dar nebuvau sutikęs. Sužaidėme sužadėtuves, o kaip bus iš tikrųjų… Nemanau, kad turiu pasakyti tiesą, nes ir pats nežinau, kaip viskas bus. Susižavėjęs merginomis buvau ir ne kartą, o kad įsimylėčiau, kad rimtai vienai pasižadėčiau ir pagaliau įplaukčiau į ramų šeimos uostą, to negaliu pažadėti. Tad, mielieji, nesijaudinkite, nesinervinkite, viską sužinosite, kai ateis laikas.
„Tavo vestuves, ko gero, mažiausiai trys televizijos filmuos“, – sakau Radžiui, o jis ir nesiginčija… Dėmesys jo netrikdo, pykdo apkalbos, intrigos, bet Radži įsitikinęs, kad piktų apkalbų bus tol, kol jis dainuos.

Čigonai dainuoja savitai
– Tave kartais lygina su estrados princu vadinamu Ryčiu Cicinu. Ar nesijaučiate konkurentais?
„Mes labai skirtingi žmonės, – sako Radži – o panašūs atrodome tik todėl, kad dainuojame populiarias dainas. Tikrai nekonkuruojame, Rytis turi daugiau sceninės patirties ir daug savo gerbėjų. Esame ir drauge koncertavę, ir bendravę. Scenoje vietos užteko abiem.
Mano mėgstamiausias dainininkas – Stasys Povilaitis. Pamenu, kaip klausydavausi jo dainų, o dabar susitinkame scenoje. Nuostabu! Iki šiol juo žaviuosi, bet nebandau būti į jį panašus. Kai dainuoja čigonas, jo su niekuo nesumaišysi, nes visų čigonų balso tembrai, gestai panašūs. Tai įgimta ir to niekas neatims, nepakeis. Daugelis čigonų – muzikalūs, tik jų gyvenimai susiklosto skirtingai.“
Paklaustas, kokia jo dainuojama daina yra mėgstamiausia, atsako, kad visos, bet čigoniška muzika arčiausiai širdies. Dainų tekstus įsimena dainuodamas po kelis kartus. „Išmokstu dainą ir jos tekstas apsigyvena manyje“ – sako atlikėjas.

„Supratau, ką reiškia kraujo ryšys“
Radži labai gerbia ir myli savo globėją, bet neslepia, kad senelis, su kuriuo neseniai susipažino, padėjo jam suprasti, koks svarbus yra kraujo ryšys.
„Kai tapau žinomas, atsirado žmonių, norinčių padėti man susirasti tikrą senelį. Kai pirmą kartą susitikome senelio namuose Ukrainoje, nemokėjau nei rusų, nei čigonų kalbos. Susikalbėjome per vertėją, tačiau jaučiau, kaip po mano kūną laksto virpuliukai. Pajutau kažką labai artimo, – prisimena Radži. – Senelis man papasakojo, kad manęs jis visą laiką ieškojo, norėjo mane dar mažą pasiimti, bet mano motina neleido. O tai, kad aš pats pas jį atvažiavau, vadino Dievo siųstu stebuklu.
Aš jį kasmet aplankau. Jo žmona nėra mano tikra močiutė, bet aš to nejaučiu. Čigonai neskirsto vaikų ir anūkų – savas ar svetimas. O aš turėdamas ne tik globėją, bet ir senelį bei kitus giminaičius, jaučiuosi stipresnis. Beje, dar man labai artimas mano šuo Baronas.“

Baronas priverčia anksti keltis
– Kodėl pasirinkai būtent tą šuniuką?
„Aš jo nepasirinkau, draugai sutarė ir padovanojo, – sako Radži, kai paklausiu apie jo mylimą šunį. – Prasitariau, kad reikėtų šuns, ir gavau. Baroną vežuosi į visas gastroles. Kai dainuoju, visuomet atsiranda, kas jį prižiūri. Baronas mane sudrausmina, priverčia rytą anksti keltis. Šuo nemoka veidmainiauti, jis tikresnis už daugelį žmonių.“

Apie sąžinę ir apkalbas
„Nemėgstu įkyrių žmonių, meluojančių, ypač tokių, kurie lengvai pasiduoda kitų įtakai, kuriuos lengva papirkti, kad už pinigus šmeižtų kitus. Esu nuo tokių nukentėjęs, nors žiūrėdami man į akis jie šypsosi, – atvirai sako atlikėjas. – Na, bet tegul tai būna jų sąžinės reikalas. Labai džiaugiuosi, kad yra daug žmonių, kurie klausosi mano dainų ir negirdi jokių apie mane sklindančių apkalbų.“

Čigonų gyvenimo būdo nepateisina, bet supranta
„Į mano koncertus ateina nemažai čigonų: jie ne tik bilietus nusiperka, bet ir pinigų dovanoja, – pasakoja Radži. – Romai džiaugiasi, kad dainuoja jų tautybės žmogus, nes ne taip jau dažnai čigonui pasiseka tapti garsiam.“
Kai paklausiu, ką dainininkas mano apie romus, gyvenančius Vilniaus tabore, jis sako, kad čigonų gyvenimo būdo nepateisina, tačiau jie laisvai gyvena visame pasaulyje. Tokie jie jau gimė. Griauti jų namus, Radžio nuomone, gryna nesąmonė. Na ir kas, kad juos bandys sukelti į daugiabučius – už šildymą ir komunalines paslaugas nemokės. Tai tada reikės tuos daugiabučius nugriauti?..

Kortomis netiki – tik likimu
Paklaustas, ar yra bandęs burti, Radži sako, kad vyrai čigonai niekada neburia, o ir jis pats kortomis netiki. Atlikėjas tiki likimu.
„Jau gimdamas atsinešiau laisvės troškimą, – prisipažįsta dainininkas. – Gyvenu taip, kaip noriu, ir kol kas savo gyvenimo keisti nežadu. Dar niekada nebuvau įsimylėjęs ir nesakiau, kad sutikau savo moterį. Jeigu meilė pati neateina, jos nesuvaidinsi…“
Radži sako mėgstąs dėmesį, gražius rūbus, auksinius papuošalus, o jo populiarumo priežastis – čigoniškumas, tačiau tuojau pat priduria: „Nesu užsidėjęs rožinių akinių, nemanau, kad visada būsiu toks populiarus kaip šiandien, tačiau kol žiūrovai norės mane girdėti ir matyti, tol būsiu scenoje.“
Dainininkas įsitikinęs: „čigonai išliks, nes moka visur prisitaikyti“.

Radži kviečia į koncertą „Populiariausios visų laikų dainos“, kuris vyks balandžio 17 dieną Kauno sporto halėje. Jame taip pat dalyvaus Vitalija Katunskytė, Rytis Cicinas, Vytautas Šiškauskas, Edmundas Kučinskas. Juoko dozę garantuoja humoro grupė „Ambrozija“, kuri diriguos dainininkų paradui.
Eglė Kulvietienė

Komentuokite