Didžiausia pomidorų rykštė yra maras arba fitoftorozė. Ligos sukėlėjai tie patys, kurie susargdina bulves – Phytophtora genties grybai. Apsidairykite, ar netoli šiltnamio, kuriame auga pomidorai, nėra bulvių lauko? To visada venkite.
Norint apsaugoti nuo maro, kaime nuo seno įprasta pomidorus laistyti skiestu liesu pienu. Smalsūs šių dienų daržininkai pasitelkia ir dar originalesnių būdų.
Šiandien nieko nestebina, kad žmonėms ir gyvūnams taikomas ir patikimų rezultatų suteikia homeopatinis gydymas. Homeopatiniai preparatai lygiai taip pat gali padėti ir augalams – apsaugoti juos nuo ligų ir kenkėjų.
Pomidorus nuo maro sukėlėjų gina bazilikai. Jų verta pasodinti šiltnamyje tarp augalų ar laistyti šių prieskoninių augalų nuoviru. Užsienyje gaminamas ir kvapiojo baziliko (Ocimum basilicum) homeopatinis preparatas. Kibirui vandens pakanka vieno žirnelio.
Homeopatiniai preparatai harmonizuoja augalus, juos stiprina, daro atsparesnius.
Katės polinkiai(atskiras blokas)
Katės nėra uogautojos, tačiau jas vilioja vienintelis uoginis augalas – margalapė aktinidija. Joms kvepia ne vertingosios uogos, o jauni ūgliai. Jie murkes veikia panašiai kaip valerijonai. Apimtos azarto katės gali iki pat šaknų kapstytis ir taip augalui labai pakenkti. Nervintis nereikės, jeigu augalo šaknis apsaugosite tinklu.
Iki rudens dar spės užaugti (atskiras blokas)
Vasarai įpusėjus darže pamažu ima atsirasti daugiau vietos. Nukasus ankstyvąsias bulves, išrovus žirnių virkščias, baigus imti salotų ar kitų daržovių derlių, žemė neturėtų likti tuščia. Ji mėgsta nuolatinį dirbimą.
Lysvių neleidžiant užkariauti piktžolėms, palaikant dirvos purumą, žemę dirbti tampa vis lengviau ir maloniau, tinkamai parenkant augalus, daržas tampa sveikesnis (būna mažiau ligų ir kenkėjų), derlingesnis. Ką jau kalbėti, kad ir šeimininkas iš to paties plotelio gauna dvigubą naudą. Sumaniausi daržininkai per sezoną sugeba užsiauginti po du ar net tris derlius.
Liepos mėnesį dar galima sėti įvairias trumpos vegetacijos daržoves:
daugelį žalumyninių daržovių – krapus, salotas, špinatus, lapines petražoles ir kt.,
ridikėlius, juoduosius ir baltuosius ridikus,
kopūstines daržoves – ropinius, taip pat brokolinius kopūstus,
bastučius – pekininius, sereptinius, kininius (dažnai pravardžiuojami kopūstais).
Ten, kur augo lapiniai augalai (žalumyninės, ankstyvosios kopūstinės daržovės) ar svogūnai, česnakai, patartina sėti šakniavaisines daržoves – ridikėlius, ridikus. O plotelius, kur augo ankstyvosios bulvės ar šakniavaisiai, dabar verta paskirti įvairiems lapiniams augalams. Žirniai ir kiti ankštiniai augalai dirvoje pagausina azoto kiekį. Nuėmus jų derlių, toje vietoje drąsiai galima sėti, sodinti visų rūšių daržoves.
Parenkant ką po ko auginti, svarbios yra dvi sąlygos. Pirma, tą pačią vietą vengiama skirti tos pačios šeimos augalams, nes jie yra puolami tų pačių ligų ir kenkėjų. Ypač vertėtų atkreipti dėmesį, kaip išdėstyti bastutinių šeimos augalus, mat jie darže užima didelę dalį: tai visi kopūstai, ridikai ir ridikėliai, griežčiai ir ropės, krienai. Antra, atkreipiamas dėmesys į tai, kaip giliai į dirvą įsiskverbia šaknys ir kiek maisto medžiagų iš jos paima. Didžiausią „apetitą“ iš visų daržo augalų turi moliūgai, tada kopūstai, o trečiąją vietą užima šakniavaisinės daržovės. Po daržovių, kurios maisto medžiagas paima iš giliųjų dirvos sluoksnių, auginamos tos, kurios turi seklesnę šaknų sistemą.
Norint išvengti painiavos ir objektyviai vertinti savo veiklą, net jeigu tai yra viso labo laisvalaikio pomėgis, pravartu rašyti daržo ar sodo dienoraštį. Jame reikėtų rašyti visą svarbiausią informaciją: daržo planą, sėjos ir sodinimo, dirvos dirbimo ir tręšimo datas, taikytas augalų apsaugos priemones, gauto derliaus rodiklius ir jo panaudojimą, konservavimą.
Primename: liepos mėnesį sėjamos ir  daugiametės daržovės – rūgštynės, rabarbarai, žieminiai svogūnai.