5 klausimai apie darželio, kambarinius augalus…

2013 08 18  |  Patarimai


… plius puiki idėja jūsų sodybai!

Atrodo, kad pelargonijos – labai ištvermingos gėlės ir jokios ligos joms negresia. Bet ar tai tiesa? Iš kokių augalų galima formuoti bonsus, kaip auginti alūnes, atnaujinti daugiametes gėles?

Laikas atnaujinti darželio gėles
LAIŠKAS „Sodyboje auginame tik daugiametes gėles: ežiuoles, rudbekijas, astilbes, daugiašaknius snapučius, šluotelines uolaskėles ir kt. Pastebėjau, kad kai kurių iš jų kerai pradėjo skursti, nustojo gausiai žydėti. Gal juos reikia persodinti? Ar rugpjūtis tam tinkamas laikas?“ – domisi Audra G. iš Vilniaus.

Daugiametės gėlės vienoje vietoje gali augti trejus, penkerius metus, kartais – ir ilgiau. Jeigu jos pradėjo skursti, nustojo žydėti ir nepuošia gėlyno, atnaujinkite – padauginkite dalydama jų kerus. Jeigu tai padarysite iki mėnesio pabaigos, gėlės dar spės įsišaknyti ir puikiai ištvers žiemą. Rugpjūtį galite dauginti: astilbes, bijūnus, melsves, hibridinius pentinius, auskarėlius, kurpeles, ramunes, bruneras, plautes ir kt.
Dauginti – nesudėtinga. Pirmiausia augalus gausiai paliekite ir maždaug valandą palaukite, kol vanduo įsigers. Tada dirvą supurenkite (stenkitės nepažeisti šaknų) ir kerus atsargiai iškaskite kastuvu. Žemės perteklių nupurtykite, jeigu šaknys labai žemėtos, nuplaukite jas po tekančiu vandeniu. Taip pat reikėtų nuskinti negyvus gėlių lapus ir stiebus. Paruoštus augalus rankomis padalykite į 1–3 dalis. Svarbu, kad kiekviena iš jų turėtų gyvybingų šaknų kuokštelį ir bent po vieną stiebinį pumpurą ar ūglį. Jeigu gėlių šaknys labai susipynusios arba šakniastiebiai kieti (pvz., melsvių), kerus padalykite kastuvu arba aštriu peiliu. Pažeistas dalis apdorokite medžiagomis, kurios saugo augalus nuo puvimo (rasite sodo reikmenų parduotuvėse) arba apibarstykite medžių anglių milteliais. Per ilgas, sudžiūvusias ar ligotos šaknis nuskabykite. Atskirtus augalus pasodinkite į nuolatinė vietą gėlyne.
! Nepamirškite, kad vienus gėlyno augalus reikia sodinti giliau, kitus – beveik dirvos paviršiuje. Gėlės trumpomis šaknimis: kalninės smiltės, perkūnropės, sidabriniai skaisteniai, bazilikiniai putokliai, šlamučiai, uolaskėlės, vikšruolės, kininiai gvazdikai, uoliniai šilokai, šilropės, uoliniai laibeniai, ylalapės žemenės, flioksai, sauleniai. Gėlės, kurių šaknys ilgos: vaistinės taukės, didžiažiedės rusmenės, skėtiniai agapantai, rožės, indinės kanos, paprastosios bitkrislės, lubinai, kininiai miskantai, bijūnai.

Bonsams tinka daugelis medžių
LAIŠKAS „Žinau, kad prižiūrėti bonsus – sudėtinga, tačiau norėčiau kelis turėti savo namuose. Įdomu, iš kokių augalų jie formuojami?“ – klausia Vilma V. iš Vilniaus

Bonsus galima formuoti ir iš spygliuočių, ir iš lapuočių medžių, ir iš vaismedžių, taip pat dekoratyvinių augalų, pvz., italinių pušų, plaštakiškųjų klevų, vyšnių, kaliforninių kiparisų, stambialapių podokarpų, japoninių kriptomerijų, vaistinių karmonų, sageretijų, azalijų, įvairių rūšių fikusų, kinrožių, ardizijų, galenių, granatmedžių, citrinmedžių, kavamedžių, mirtų, alyvmedžių, balzaminių karpažolių, japoninių kamelijų, japoninių ožekšnių, kininių guobų, šluotelinių gvazdikmedžių, vaistinių nandinų, plikųjų bugenvilijų ir kt. Ypač gražūs pavasarį žydintys, o rudenį vaisius vedantys arba lapų spalvą keičiantys medeliai.

BLOKAS
Oro kondicionierius kenkia gėlėms?
LAIŠKAS „Name įrengėme oro kondicionierių. Karštomis dienomis jį laikome nuolat įjungtą. Pastebėjau, kad vešliai kerojusios kambarinės gėlės pradėjo vysti. Nejaugi šaltas oras joms pakenkė? Kaip gėles atgaivinti?“ – domisi Alma G. iš Alytaus.
Dėl temperatūros svyravimų kambarinės gėlės pradeda leipti, vysti, nustoja žydėti ir t.t. Jeigu turite galimybę, išneškite juos į šiltesnę patalpą, kurioje temperatūra yra pastovi. Taip pat reikėtų drėkinti orą (kondicionierius jį išsausina) arba gėles dažnai apipurkšti. Kambariniai augalai klesti tik tada, kai jiems sudaromos panašios sąlygos kaip natūraliose augimvietėse.

Alūnės – puošnūs ir ne itin reiklūs augalai
LAIŠKAS „Norėčiau namų aplinką papuošti alūnių kerais. Ar šie augalai – lepūs? Ar tiesa, kad netinkamai prižiūrimų alūnių lapų spalva išblunka?“ – klausia Giedrė B. iš Vilniaus.

Alūnės – daugiamečiai augalai, kurių tamsiai žali, salotiniai, gelsvi, sidabriniai, violetiniai, purpuriniai, oranžiniai ar įvairiaspalviai lapai išlieka puošnūs ištisus metus. Juos galima auginti alpinariumuose, dideliuose vazonuose arba šalia dekoratyvinių krūmų, gražu derinti su pelargonijomis, astilbėmis, žemaūgiais paparčiais, šalavijais, katilėliais, vaistinėmis veronikomis, debesylais, šiušelėmis ir kt. Alūnės žydi smulkiais rožiniais, baltais, raudonais, kabančiais varpelio formos žiedais nuo gegužės pradžios iki rugsėjo.
* Šias gėles sodinkite atviroje saulėtoje vietoje arba pusiau pavėsyje. Tamsiame pavėsyje jos skurs, nustos augti, nekraus žiedų, išbluks jų lapų spalva, dings gražus jų piešinys. Tinkama dirva – lengva, puri, gerai praleidžianti vandenį. Jeigu ji nuolat bus užmirkusi, suglebs augalų lapai, o šakniastiebiai pradės pūti.
* Alūnių nereikia dažnai tręšti – užtenka kartą per mėnesį pamaitinti silpnu mineralinių trąšų tirpalu. Dėl maisto medžiagų pertekliaus alūnės kenčia labiau nei dėl jų stygiaus: sunkiau ištveria žiemą, greičiau pasensta, suserga.
* Šaltą žiemą arba ankstyvą pavasarį augalai gali apšalti. Jautresni jauni, todėl rudenį juos apklokite sausais lapais, šiaudais, eglišakėmis. Nereikia dengti tik raudonlapių augalų.

Kokios ligos ir kenkėjai dažniausiai puola pelargonijas?
LAIŠKAS „Draugė balkone augina daugybę pelargonijų. Kai kurios iš jų maloniai kvepia citrinomis, rožėmis, mėtomis, apelsinais… Norėčiau kitą vasarą ir aš šių gėlių užsiauginti. Man įdomu, ar jos atsparios ligoms ir kenkėjams?“ – domisi Aurelija D. iš Varėnos.

Netinkamai tręšiamas ir silpnai išsivysčiusias pelargonijas puola amarai. Šie kenkėjai čiulpia pumpurų, lapų, stiebų ir ūglių sultis. Nevėdinamoje patalpoje auginamas gėles gali apnikti baltasparniai. Tada ant lapų atsiranda šviesių dėmių, jie pradeda gelsti, augalai ima skursti, geltonuoti ir galiausiai džiūti. Voratinklinės erkutės dažniausiai puola saulėtoje, pernelyg sausoje patalpoje laikomas pelargonijas: ant lapų atsiranda pilkai geltonų dėmių, viršutinė lapų pusė tampa matinė. Šios gėlės gali susirgti bakteriniu pelargonijų vytuliu (ant apatinės lapų pusės atsiranda vandeningų tamsiai žalių taškų), bakteriniu vėžiu (ant stiebų susidaro sumedėjusių auginių ir augalai žūva), bakterine dėmėtlige (apatinėje lapų pusėje, tarp gyslų, atsiranda mažų lyg stiklinių dėmelių, kurios didėja; liga platinama gėles laistant, purškiant vandeniu, taip pat tada, kai liečiasi jų šaknys), kekeriniu puviniu (pumpurai, žiedai, lapai pūva, pasidengia pilkai rusvu pelėsiu; liga plinta, jeigu oras vėsus, drėgnas arba augalams trūksta vietos), chloroze (augalai suserga, kai jiems trūksta kalio, magnio ir geležies).

Gera idėja
Šalia tvoros – trinkelės
Veją būtina skrupulingai prižiūrėti, tačiau kaip ją nupjauti palei pat tvorą? Tiesiog nedidelį plotą prie pat tvoros išklokite trinkelėmis arba akmenukais. „Įrėminta“ pieva ne tik atrodys tvarkingiau, bet ir galėsite ją be vargo nupjauti vejapjove.

Rūta Staučytė
„Matton“ nuotr.

Komentuokite