Pasisodinkite visžalių augalų ir aplink namus žalia bus žiemą vasarą. Puikiai tiks epimedžiai, buksmedžiai, kauleniai, maumedžiai, ožekšniai.

Visžalių augalų sodinimas
1.Pasodinkite rudens pradžioje. Pasodinti vėlai rudenį augalai nesuspėja įsišaknyti, o pavasarį dažnai nudega nuo pirmųjų saulės spindulių.
2.Nenupurtykite žemės nuo šaknų. Perveždami medelį ar krūmą šaknis susukite į medžiagos skiautę ar polietileno plėvelę, kad nenubirtų žemės. Sodinamo augalo šaknies kaklelis turi būti sulig dirvos paviršiumi. Duobė, į kurią sodinsite augalą, turi būti didesnė nei šaknų kuokštas, kad jos galėtų pasiskleisti. Duobę medžiams rekomenduojama iškasti 0,7–1 m, o krūmams – 0,5 m gylio.
3.Reikės kuolelio. Netoli duobės centro įkalkite kuolą medeliui pririšti. Jį įkaskite iš vyraujančių vėjų pusės. Prie kuolo medelį reikia pririšti dviejose vietose: kuolo viršuje ir apie 0,3–0,5 m nuo žemės.
4.Mulčas neleis augti piktžolėms. Į paruoštą sodinti duobę įdėkite drėgnų durpių ir sumaišykite jas su žeme, durpėmis ar kompostu. Aplink duobės kraštus supilkite nedidelį pylimą, kad laistant nenutekėtų vanduo. Žemę aplink sodinuką sutrypkite, jį gausiai palaistykite ir mulčiuokite durpėmis ar kompostu. Mulčas neleis augti piktžolėms, sulaikys drėgmę, maitins dirvą. Mulčiuoti medžiai ir krūmai geriau prigyja ir sparčiau auga.
5.Nepamirškite laistyti. Vienąkart gausiai palaistyti augalo nepakanka. Tai reikėtų daryti 3–5 kartus.

Bronziniai epimedžiai
Tai ilgaamžiai augalai, kurie gražūs nuo pavasario iki pavasario. Skirtingos šių visžalių augalų rūšys būna įvairių spalvų. Vieni žali, kiti rausvi, gelsvi, vario spalvos, rusvi arba su spalvotais apvadais. Pavyzdžiui, raudonieji epimedžiai anksti pavasarį nusidažo rausvai, o žiemą jų lapai įgyja bronzinį atspalvį.
Kur geriausiai auga? Epimedžius sodinkite medžių paunksnėje, derlingoje, bet laidžioje dirvoje. Jie mėgsta vidutinio sunkumo žemę, gerai auga ne tik pavėsyje, bet pakenčia ir saulę. Vienoje vietoje gali augti net dvidešimt metų.
Priežiūros ypatumai. Jie nelepūs ir nereiklūs, tačiau reikia mulčiuoti durpėmis arba kompostu. Epimedžiai atsparūs sausroms. Ypatingos priežiūros jiems nereikia, tik ankstyvą pavasarį nupjaukite senus lapus. Dauginami epimedžiai sėklomis, kero dalimis ir ūgliais ankstyvą pavasarį arba vasaros pabaigoje.
Priežiūra žiemą. Epimedžiai šalčių nebijo, nors atšiauresnę žiemą kai kurių visžalių rūšių augalų lapai apšąla.

Kauleniai: gyvatvorei formuoti, gėlynui gražinti
Kaulenių rūšių yra aukštų, vidutinio aukščio, žemų ar besidriekiančių, vasaržalių ir visžalių. Pavyzdžiui, Damerio kauleniai – visžaliai šliaužiantieji augalai, puikiai tinka alpinariumams ar atraminėms sienelėms apželdinti. Žvilgantieji kauleniai lapus rudenį numeta, bet pasipuošia juodomis uogomis. Jie puikiai tinka gyvatvorėms formuoti. Gulsčiųjų kaulenių šakos auga šliauždamos pažeme, o rudenį  subrandina ryškiai raudonos spalvos uogas.
1.Kur geriausiai auga? Dirvožemiui kauleniai nereiklūs, blogai auga tik užmirkusiose bei skurdžiose smėlio dirvose. Pakenčia pavėsį, bet saulėtose vietose gausiau žydi.
2.Priežiūros ypatumai. Ligoms gana atsparūs, tik lapus kartais apgraužia kenkėjai. Kaulenius reikėtų karpyti – sparčiau augs, bus tankesni. Reikėtų palikti apie 25 cm aukščio. Dauginami kauleniai sėklomis ir vegetatyviniu būdu.
3.Priežiūra žiemą. Šis augalas ištvermingas žiemą.

Malonų kvapą skleidžia maumedžiai
Maumedžiai – aukšti, gražūs ir greitai augantys medžiai. Pavasarį jų spygliai būna šviesiai žalios, o rudenį – geltonos spalvos. Kankorėžiai apvalūs, kiaušinio formos ar beveik cilindriniai. Maumedžiai išskiria daug malonaus kvapo sakų.
Kur geriausiai auga? Maumedžiai geriausiai jaučiasi drėgnuose ir derlinguose priemoliuose, mėgsta drėgną orą, todėl gerai jaučiasi prie vandens telkinių. Pakenčia pusiau pavėsį, bet labiau mėgsta saulę.
Priežiūros ypatumai. Maumedžiai auga greitai ir gyvena ilgai. Jie nebijo užterštumo, todėl gali augti miestuose. Šaknys įsiskverbia giliai į žemę, dėl to sausros maumedžiams nebaisios. Dauginami jie sėklomis. Kadangi šie medžiai numeta spyglius, neapdega nuo pavasarinės saulės.
Priežiūra žiemą. Maumedžiai žiemoja puikiai, yra atsparūs ir pirmosioms šalnoms, ir stipriems žiemos šalčiams.

Dekoratyvieji ožekšniai
Sodybose ožekšniai auginami palyginti retai, nors dauguma jų labai dekoratyvūs ir nereiklūs. Mūsų sąlygomis geriausia auginti europinius, žemuosius, sparnuotuosius ir Fortūno ožekšnius. Daugelį jų galima formuoti, tinka jie ir gyvatvorėms apželdinti. Žiemą ypač gražiai atrodo sparnuotieji, nes nukritus lapams išryškėja sparnus primenančios ataugos. Fortūno ožekšniai nuo kitų rūšių skiriasi lapais, kurie yra su baltais arba geltonais apvadais ir geltonos arba sidabro spalvos dėmėmis. Žiemą nuostabiai atrodo visų ožekšnių išsprogusios sėklos, primenančios mažus parašiutėlius. Jos ant krūmo laikosi iki šalčių, o kartais ir per žiemą.
Kur geriausiai auga? Ožekšniai mėgsta vidutiniškai derlingą ir derlingą, šiek tiek drėgnoką, lengvo ir vidutinio priemolio dirvą.
Priežiūros ypatumai. Krūmams nekenkia užterštas miesto oras, atsparūs ligoms ir kenkėjams. Lengvai genimi. Galima iškarpyti įvairias formas.
Priežiūra žiemą. Ožekšniai atsparūs žiemos šalčiams, tad jų pridengti nereikia.

Puošnieji kėniai
Iš pirmo žvilgsnio kėniai atrodo kaip gražiai nuaugusios eglės. Tačiau nuo žaliaskarės jie skiriasi plokščiais, nedygiais spygliais. Kėnių kankorėžiai auga statmenai į viršų, o prinokę subyra nenukritę. Deja, pasigrožėti jų kankorėžiais reikės palaukti 20–30 metų, nes tik tokio amžiaus kėniai pradeda derėti.
Kur geriausiai auga? Kėniams patinka derlingos, drėgnos, laidžios ir rūgštokos vidutinio sunkumo dirvos. Tačiau jiems reikia erdvės. Įgrūsti tarp kitų augalų jie neišsiskleis visu grožiu, todėl kėnius sodinkite apie 3 m nutolusius nuo kitų augalų. Jeigu tiek vietos negalite skirti, rinkitės neaukštus, lėtai augančius kėnių kultivarus. Pavyzdžiui, Vičo kėnius,  korėjinius, kurie nėra labai aukšti.
Priežiūros ypatumai. Kėniai puošniai atrodo, kai yra išsišakoję nuo pat apačios, o laja tanki. Todėl šių medžių genėti nepatariama. Nerekomenduojama trumpinti ir šakų. Norint, kad jauni medeliai nesiplėstų į šalis, pakanka nugnybti šakų viršūnėse esančius pumpurus.
Priežiūra žiemą. Ne visų rūšių kėniai pas mus peržiemoja. Korėjiniai gali apšalti, todėl reikėtų juos pridengti. Sidabriniai kėniai atsparūs žiemos šalčiams, tačiau gali nukentėti nuo pavasario šalnų bei stiprių šalčių po žiemos atlydžių.

Namuose – nykštukinės rožytės

Akį džiuginti ir skleisti dievišką aromatą rožės gali ne tik vasarą lauke, bet ir namuose. Tai nykštukinės rožytės, kurios pasipuošia daugybe mažyčių žiedelių.

Kodėl rožės mažytės? Kambaryje galima auginti bet kokios veislės rožes. Tačiau patogiau ir mažiau rūpesčio su tomis, kurios užauga nedidelės. Be to, lauke auginamos rožės skiepijamos, kad būtų atsparesnės šalčiui, o kambarinės gerai auga neskiepytos, mat yra savašaknės. Jos dauginamos sėklomis, neleidžia atžalų, šioms gėlėms užtenka labai trumpo ramybės periodo. Populiariausios kambarinės rožės yra nykštukinės, dar vadinamos miniatiūrinėmis arba kininėmis. Jos užauga iki 25–40 cm, bet gausiai žydi nedidukais žiedeliais visomis rožėms būdingomis spalvomis. Kartais peržydėjusios sunyksta. Kaip ir visos rožės, šios mažylės žydi vasarą, o rudenį numeta lapus ir mėgsta ramybės laikotarpiu būti vėsioje vietoje.

Jei auginsite rožes kambaryje
1. Vieta vasarą. Kininės rožės mėgsta šviesią, bet nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotą vietą. Pavasarį tinkamiausia rytinė arba vakarinė palangė. Birželio–rugpjūčio mėnesiais rožytės labai gerai auga sode ar balkone. Tik būtina saugoti šaknis nuo perkaitimo, todėl vazonėlius įkaskite į žemę, sudėkite į lovelius ar krepšelius.
2. Laistymas ir tręšimas. Laistykite mažyles tik tuomet, kai žemė apdžiūsta. Po pusvalandžio į lėkštutę išbėgusį vandenį išpilkite. Rožės nemėgsta chloro, todėl jas laistykite lietaus vandeniu, o jeigu neturite galimybės jo susirinkti, tiks ir virintas, bent parą pastovėjęs vandentiekio vanduo. Vasarą kas dvi tris dienas vakarais rožytes nupurkškite šaltu virintu vandeniu. Jeigu jos auga sausame ir karštame kambaryje, reikės purkšti ir žiemą. Jeigu augalai žydi, saugokite nuo drėgmės žiedelius ir sudrėkinkite tik lapus. Žiemą nykštukines rožes laistykite rečiau ir netręškite, gausiau laistyti reikės tik pavasarį. Vėsiai žiemojusias rožes, perneštas atgal į kambarį, patręškite silpnu kompleksinių trąšų tirpalu. Kai pasirodys žiedpumpurių, tręškite kartą per savaitę.
3. Žiemojimas. Rugsėjo mėnesį rožes iš lauko parsineškite į namus. Rudenį ir žiemą įkurdinkite jas vėsioje ir šviesioje vietoje – ant palangės krašto, po kuriuo nėra radiatoriaus, vėsiame žiemos sode, terasoje. Tinkamiausia patalpos temperatūra – apie 10 °C šilumos. Rožytės peržiemos ir rūsyje. Tik prieš išnešant reikia patrumpinti stiebus. Šiltesniame rūsyje rožytės ilsėsis maždaug mėnesį, o vėliau pradės sprogti pumpurai. Tada jas vėl atneškite į kambarį ir pastatykite kuo šviesesnėje vietoje. Vėsiai žiemojančios rožės neauga, meta lapus ir ilsisi. Šiltai laikomos rožės auga ir žiemą, bet jos dažnai serga ir ilgai neišgyvena.

4. Genėjimas. Vėlai rudenį nykštukines rožes reikia išgenėti ir palikti ant šakelių po 4–5 pumpurus. Lapų nuskinti nereikia. Negenėtos rožės kitąmet pražysta vėliau. Vasarą nukarpykite peržydėjusius žiedus.