Balkone, terasoje vasarinės gėlės jau baigia nužydėti… Jas pakeiskite vėsesnį orą mėgstančiais augalais. Juk taip smagu išėjus į balkoną užuosti svaigų aromatą, pasigrožėti žiedais… Kokie augalai padės sukurti žaliąją oazę rudenėjančiame mieste?

Vėlyviai pražysta rudenį
Vėlyviai puikiai auga balkone ir ilgai puošniai atrodo. Ankstyviausi vėlyviai pražysta rugsėjo mėnesį, o vėlyviausių žiedai įšąla ir vėl atsigauna per atlydžius.
•    Mėgsta saulutę. Tai dvimečiai augalai, kurie geriausiai jaučiasi pietinėje pusėje ir purioje, lengvoje žemėje. Auginti galima balkono loveliuose ir vazonuose. Sausą rudenį vėlyvius reikia dažnai laistyti.
•    Dauginti nesunku. Juos visai nesunku dauginti gumbasvogūniais. O persodinti reikia tuomet, kai sunyksta lapai. Dažniausiai taip nutinka birželio–liepos mėnesiais.
•    Peržiemos balkone. Nuo pavienių rudeninių šalnų vazonų pridengti nereikia. Vėlyviai ir peržiemos balkone. Kai žemė stipriai įšals, gėlės vazoną įsukite į medžiagos skiautę ir popierių, įkiškite į polietileno maišelį ir užriškite. Šiltesnėmis dienomis, kai nespaudžia šaltukas, maišelį atriškite ir leiskite vėlyviui įkvėpti oro. Apklotus visai nuimkite, kai lauke kelias dienas iš eilės laikysis nulinė temperatūra.

Serenčiai – vieni ilgiausiai žydinčių
Daugelio pamėgtos darželių gėlės, serenčiai, puikiai gali augti ir balkone. Tai vienos ilgiausiai žydinčių gėlių. Geltonais, oranžiniais, rudais, citrininiais, margais, rausvais žiedais jos žydi nuo gegužės iki vėlyvo rudens.
•    Visai nereiklios gėlės. Mūsų krašte labiausiai paplitę smulkiažiedžiai ir didieji gvazdikiniai serenčiai. Pastarieji dar vadinami gvazdikais, nes panašūs į juos. Šios gėlės visai nereiklios, lengvai ištveria sausras, auga įvairioje dirvoje. Mėgsta saulėtą vietą, tačiau gali augti ir pavėsyje.
•    Nurinkite peržydėjusius žiedus. Tada gausiau žydės.

Kurios našlaitės žydės rudenį?
Našlaičių yra daug veislių, žydinčių įvairių spalvų žiedais, pradedant balta ir baigiant beveik juoda. Balkonuose auginamos šios gėlės pražysta mažesniais, bet kvapesniais žiedais.
•    Pavasarį pražys dar kartą. Rudeniniam žydėjimui bene labiausiai tiks „White lady“ veislės našlaitės, nes jos žydi nuo rugsėjo iki pat šalnų. O pavasarį šios rūšies našlaitės pražysta antrą kartą.
•    Žemę pagerinkite. Joms patinka saulėta vieta, pavėsyje labai ištįsta. Našlaitės žemei nereiklios. Tačiau prieš sodindamos dirvą patręškite kalio bei fosforo trąšomis.
•    Nelepios. Daug priežiūros šioms gėlytėms nereikia – tik nuskinkite nuvytusius žiedus ir retkarčiais supurenkite žemę aplink jas. Našlaitės nebijo net stiprių šalnų, todėl balkone jas galima auginti gana ilgai.

Papuoš nykštukinė tuja
Balkone puikiai tinka auginti nykštukines tujų rūšis. Jos visai nereiklios dirvožemiui ir atsparios žiemos šalčiams. Šių medelių, užaugančių iki 0,5–1 m aukščio, spalvų gama labai įvairi. Spygliai gali būti žali, auksiniai, net margi. Kad tujos augtų tankios, nukarpykite viršūnes ir šonines šakas, išpjaukite sausas.

Šilauogė – graži visais metų laikais
Pavasarį šilauogės krūmelis pražysta baltais ąsotėlio ar varpelio formos žiedais, vasarą ant jo mėlynuoja kekės uogų, o rudenį lapai nusidažo oranžine ar raudona spalva.
•    Į balkoną – dekoratyvų krūmelį. Yra išvesta daug dekoratyvių šilauogių rūšių, kurios išaugina skirtingo skonio ir spalvos uogas. Vienos dera anksčiau, kitos vėliau. Balkone labiausiai tinka auginti „Top Hat“ – tai žemaūgis dekoratyvus krūmas, užaugantis iki 50 cm aukščio. Augdamas nesiplečia į šonus, lapai nedideli. Krūmai gausiai žydi ir atsparūs šalčiams, nokina šviesiai mėlynas uogeles.
•    Paruoškite žemę. Balkone šilauogė gerai augs, jeigu paruošite specialų substratą iš rudų durpių, rupaus smėlio ir senų pjuvenų. Santykis turėtų būti 4:1:1. Laistykite saikingai, nes vandens perteklius krūmą gali pražudyti.

Puošniosios pušelės
Balkoną visą žiemą puošia žemaūgės pušelės. Jos auga lėtai, vos po keletą centimetrų per metus, todėl puikiai tinka auginti balkone. Šios pušys gražiai dera su kitais žemaūgiais spygliuočiais: kadagiais, eglėmis.
•    Mažieji bonsai. Gražiai atrodo poros metrų aukščio tankūs medeliai, tokie kaip kalninė, žemoji, smulkiažiedė, korėjinė pušis. Šioms žemaūgėms, tankioms, rutulio formos pušims galima suteikti mažų rutuliukų arba pagalvėlių formas.
•    Šviesiamėgiai augalai. Visos pušų rūšys, ir dekoratyvinės, mėgsta šviesią vietą. Drėgmei nereiklios, pakenčia sausą, nederlingą žemę.

Viržiai spalvoti ir žiemą
Yra daugiau kaip 500 šilinių viržių atmainų šviesiai ir tamsiai žaliais, sidabriniais, gelsvais, pilkais, raudonais lapeliais ir ne mažiau spalvingais, net garbanotais ir pilnaviduriais žiedeliais. Jie žydi nuo liepos iki lapkričio. Dažniausiai žiedeliai sudžiūsta ant kero ir taip išsilaiko iki pavasario.
•    Derlingos žemės nereikia. Viržiams patinka rūgštoki, nelabai derlingi dirvožemiai. Geriausiai auga rūgščių durpių, kompostinės žemės ir pušyno smėlio mišinyje. Molio ir priemolio dirvose viržiai skursta.
•    Mulčiuokite. Jiems patinka augti po storu lapų, žievės atplaišų, šakelių ir spyglių sluoksniu. Mulčas sulaiko drėgmę ir šilumą, todėl net sausą vasarą augalai rečiau perdžiūsta, lengviau peržiemoja.
•    Patinka dušas. Sausą vasarą viržius reikia laistyti. Jiems ypač patinka lengvas vakarinis dušas. Vasarą du tris kartus patręškite kompleksinėmis mineralinėmis, erikiniams augalams skirtomis trąšomis.
•    Išgenėkite ir pridenkite. Rudenį augalus išgenėkite – iškirpkite peržydėjusias, ligotas, sausas šakeles, kad kitąmet žydėtų dar gražiau. Jaunus augalus prieš žiemą pridenkite eglišakėmis.
•
Šermukšnis – laimei ir sveikatai
Šermukšnis Lietuvoje auginamas nuo seno. Jis laikomas sveikatos, laimės ir vaisingumo medžiu. Manyta, kad apsaugo sodybas nuo piktų dvasių bei užkeikimų. O šio medžio uogos gydo daugybę ligų.
•    Nauda sveikatai. Šermukšnio uogose vitamino C yra daugiau nei citrinose, o karoteno daugiau nei morkose. Jos pasižymi vidurius laisvinančiu, virškinimą reguliuojančiu, kraujavimą stabdančiu ir priešuždegiminiu poveikiu. Ypač gerai šermukšnių uogos padeda sergant avitaminoze, hipertonija, hemorojumi, reumatu, mažakraujyste. Uogų kramtymas – labai gera paradontozės profilaktika. Tačiau nepatariama šermukšnių valgyti ir gerti jų sulčių, kai padidėjęs rūgštingumas, viduriuojant.
•    Kur auginti? Šermukšniai visai nereiklūs, todėl juos galima auginti tose vietose, kuriose neauga jokie kiti augalai, pavyzdžiui, šiaurinių kalvų šlaituose.
•    Sodinimas. Šermukšniai dauginami sėklomis. Labai svarbu laiku pasėti sėklas – iki rugsėjo vidurio. Vėliau pasėtos jos išdygs tik antrų metų pavasarį. Sėklų galima prisirinkti iš prinokusių šermukšnio uogų. Derėti šis medis pradeda penktais šeštais metais.