Dainininkę dabar matome ir girdime LRT projekte „Auksinis balsas.“ „Moters savaitgaliui“ tai buvo puiki proga pakalbinti Violetą.
Dainininkė Violeta, apsigyvenusi su šeima Klaipėdoje, užvėrė duris ir visiems smalsuoliams, įkyriai bandantiems kišti nosį į jos asmeninį gyvenimą. Violetos ir Viliaus Tarasovų nematyti vakarėliuose, tad labai smalsumo vedinos kalbiname dainininkę.
Uždaras gyvenimas visada labiau intriguoja nei tas, apie kurį daug pasakojama. Ir vis dėlto labai įdomu, kaip sekasi, kaip gyvenate?
Taip ir gyvename uždarą gyvenimą (juokiasi). Viešumoje dažnai nesirodome, pramogų laidose pastoviai nesėdime ir vakarėliuose nesilankome, nes tam nėra jokio poreikio, o ir laiko neturime tiek daug, kad galėtume jį bet kam švaistyti. Turime rimtesnių darbų.
O kas paskatino dalyvauti „Auksiniame balse“?
Dvi priežastys. Viena jų – orkestras su gyva muzika. O kita – senas bendras mudviejų su Viliumi pažįstamas prodiuseris Modestas Karnaševičius, kuris moka įkalbinėti, gražbyliauti ir nupasakoti iš anksto, koks projektas bus nuostabus ir nepakartojamas.
Nenusivylėte?
Šiek tiek nusivyliau, nors, tiesą sakant, turėjau to tikėtis. Kalbu apie žiūrovų balsavimą. Šita muzikinių projektų dalis man niekada nebuvo iki galo suvokiama. Niekaip nesuprasdavau, kodėl žiūrovai daugiausiai balsų atiduoda tiems žmonėms, kurie to neverti. Prisimenu, „Lietuvos balse“ būdama komisijos nare itin stebėjausi, kai už tuos atlikėjus, kurie tikrai turėjo puikias dainavimui reikalingas fizines savybes ir perspektyvų, žiūrovai balsavo mažiausiai. Nenoriu nuvertinti žiūrovų ir jų pasirinkimo, bet, manau, per rimtesnius muzikinius projektus komisijos įvertinimas turėtų lemti, jei ne daugiau, tai bent ne mažiau negu žiūrovų.
Kiek jums svarbus pats laimėjimas?
Laimėjimas visada malonus ir svarbus. O šiuo atveju – matau, kad nelaimėsiu. Bet esu dėkinga savo ištikimiems gerbėjams, kurie už mane balsuoja, smagiai leidžiu laiką, dainuoju, ir tiek…
Ar dukterys stebi jūsų pasirodymus, ar palaiko mamą?
Vyresnė jau savarankiška ir mažai domisi tuo, ką tėvai daro, kuo užsiima. Bet, aišku, kad šeštadieniais ji žiūri mano pasirodymus, palaiko, o kartais ir pakritikuoja. Na, o mažoji visada džiaugiasi, kad mama su tėčiu dainuoja ir jie abu jai – patys geriausi dainininkai. Be to, dukrelė visada skiria man 30 balų, ne 10 kaip komisija (juokiasi).
Nepasiilgstate Vilniaus?
Kiekvienais metais vis labiau tolstu nuo jo, nes Vilnius praranda savo veidą. Ir kuo toliau, tuo labiau. Čia retai sutiksi tikrąjį vilnietį, o atvykėlių – apstu. Būtent dėl to čia labai daug šurmulio ir vartotojiškos kultūros. Tokio Vilniaus aš nebepasiilgstu.
Ar tai reiškia, kad Klaipėdoje nusėdote ilgam?
Manau, taip. Klaipėda dabar man kur kas jaukesnė ir artimesnė nei Vilnius. Mūsų šeima jau turi čia savų tradicijų, naujų pažįstamų, jaukių kavinukių pasėdėti, o be to, ir jūra čia pat. Aišku, niekada nesakau „niekada“. Bet nereikia pamiršti, kad mano vyras – klaipėdietis nuo panagių iki plaukų galiukų (juokiasi).
Ačiū už pokalbį.