Vargu ar rasime žmogų, kuris visai neturėtų randų. Vaikystėje visi karstėmės po medžius, kabarojomės ant sandėliukų, lakstėme dviračiais ir… kritome, kritome… O kur dar patirtos operacijos…  

Randai ant kūno – praėjusio gyvenimo priminimai. Kai kurie, sutikite, yra netgi brangūs… Tačiau dažniausiai jie kūno nepuošia, verčia slėpti „paženklintas“ vietas.
Pasak gydytojų, seni randai sunkiausiai gydomi, tačiau ir juos galima paveikti, nors tai nėra lengva. Mažiau rūpesčių būtų, jeigu sugijusią vietą iš karto imtumėte tepti specialiais tepalais ar klijuoti silikoniniais pleistrais – taip randas gali susiformuoti ne toks pastebimas. Taigi randėjimą įmanoma paveikti. Tačiau kad ir kaip toli šiandien būtų pažengusi medicina, kol kas dar niekam pasaulyje nepavyko sukurti prietaiso ar vaisto, kuris padėtų visiškai panaikinti randus.

Atsiranda gilių žaizdų vietose
Bet kokia žaizda, jeigu nėra užkrėtimo ar kitų komplikacijų, užsitraukia maždaug per savaitę – tai nuostabi mūsų organizmo savybė. Liks randas ar ne, dažniausiai priklauso nuo žaizdos gylio, vietos ir organizmo ypatybių. Daugeliui žmonių randas susidaro tada, kai žaizda būna įsirėžusi į dermą – gilesnįjį odos sluoksnį. Jeigu ji pažeidžia tik epidermį, rando paprastai nelieka. Taigi randų neatsiranda po nedidelių nubrozdinimų, įpjovimų stiklu, peiliu ar skutimosi peiliuku, nedidelių nudegimų (I ir II laipsnio, pavyzdžiui, prisilietus prie lygintuvo). Randas visada liks po bet kokios operacijos, gilių pjautinių, plėštinių, kąstinių žaizdų, II B, III ir IV laipsnio nudegimų.

Faktai apie randus
Užgijusios gilios žaizdos randėjimas prasideda iš karto ir trunka gana ilgai – 6–20 mėnesių. Per šį laiką susiformuoja randas.
Plonesnės odos vietose randai gali likti ir po nedidelių sužeidimų. Didžiausi randai lieka pasmakrėje, kaklo ir krūtinės srityse. Mat ploniausia žmogaus oda – pilvo, krūtinės bei veido (apie 1,5 mm), storiausia – padų ir delnų (apie 4 mm).
Randai paprastai būna mažiau jautrūs už nepažeistą odą. Kai kurių kūno vietų 1 kub. cm yra apie 300 jutimo taškų. Sužeidus odą, jie sužalojami negrįžtamai.
Nudegus didelį odos plotą dažnai prireikia ją persodinti. Pacientui kito žmogaus oda, skirtingai nei organai ar audiniai, negali būti persodinta, nes prigyja tik sava.
Yra žmonių, kuriems ir menkiausias įbrėžimas gyja taip, kad lieka randas. Tai dažniausiai būna genetiškai nulemta organizmo ypatybė, kurios, deja, neįmanoma pakeisti. Tokių žmonių yra apie 10–12 proc.

Slėpkite juos nuo saulės!
blokelis
Kartais klaidingai manoma, kad ultravioletiniai spinduliai randą padarys mažiau pastebimą. Anaiptol. Šviežias, besiformuojantis randas (po žaizdos užgijimo) nepraėjus šešiems mėnesiams nuo saulės gali labai išryškėti – paruduoti. Taip atsitinka dėl to, kad nuo UV spindulių pasikeičia rando pigmentacija. Ši ruda dėmė dažnai išlieka labai ilgai – nuo trijų iki šešių ar daugiau mėnesių. Na, o senų randų kaitinti saulėje nepatartina dar ir todėl, kad UV spinduliai gali paskatinti rando piktybinius procesus. Paplūdimyje randą reikėtų pridengti arba, kaip ir visą kūną, ištepti kremu nuo saulės su UV filtru.

Randas randui nelygu
Ne visi randai yra vienodi. Skiriasi jų sandara ir struktūra, taigi ir gydymas.
Paprastieji. Jie kelia mažiausiai rūpesčių ir atrodo „gražiausiai“. Tai dažniausiai plona balta linija, kartais šiek tiek įdubusi arba nežymiai iškilusi virš odos paviršiaus. Paprastu randu žaizda sugyja, pavyzdžiui, giliau įsipjovus stiklu ar peiliu, gerai sugijus apendicito pjūviui ar pan. Jeigu toks randas nedidelis ir  nepastebimoje vietoje, žmonėms paprastai nerimo nekelia.
Atrofiniai randai. Šie randai panašūs į mažas apvalias įdubas, esančias žemiau nei aplinkinė oda. Jie atsiranda, kai sutrinka gijimo procesas ir susidaro nepakankamas jungiamojo audinio kiekis, pavyzdžiui, išspaudus spuogus.
Padidėję, arba hipertrofiniai. Paprastai būna sukietėję, iškilę virš odos paviršiaus, baltesni arba rausvesni už sveiką odą, taigi žymūs ir pastebimi. Dažniausiai atsiranda gilių plėštinių žaizdų, nudegimų, ilgai negijusių (pūliavusių, šlapiavusių) žaizdų vietose. Didelis hipertrofinis randas gali trukdyti normaliai judėti, jeigu yra, pavyzdžiui, sąnarių srityje. Todėl kartais šie randai operuojami.
Keloidiniai randai. Išvešėję, nelygaus paviršiaus, iškilę virš odos, ryškiai raudoni, todėl labai pastebimi, dažnai skausmingi, niežtintys, trukdantys judėti. Žmonėms ir gydytojams tokie kelia daugiausiai rūpesčių, nes yra linkę didėti ir „užgrobti“ sveikos odos plotus. Sunkiai gydomi, kai kada net supiktybėja. Jiems gydyti reikia specialios taktikos ir nuolatinių specialistų konsultacijų, nes saviveikla gali baigtis liūdnai.

Randų gydymas, arba kas padaro juos mažiau pastebimus

Silikoniniai geliai ir pleistrai. Silikonas teigiamai veikia įvairios kilmės ir senumo randus, padaro juos mažiau matomus. Silikono gelį ant užgijusios žaizdos reikia plonu sluoksniu tepti du kartus per dieną maždaug tris mėnesius – besiformuojantis randas bus lygesnis, šviesesnis ir mažiau pastebimas. Geliai tinka ir seniems, taip pat keloidiniams ir išvešėjusiems randams gydyti, juos galima naudoti ir vaikams. Silikoninį pleistrą reikai užklijuoti ant užgijusios žaizdos ir nenuimti visą parą (nuklijuoti tik maudantis). Jau po keturių savaičių randas ims keistis – pabals, suminkštės. Geriausi rezultatai pasiekiami šias priemones pradėjus vartoti iš karto sugijus žaizdai.
Tepalai. Jų specialios veikliosios medžiagos įsigeria į randą ir po truputį jį balina bei minkština. Iškilęs randas pamažu plokštėja, blykšta, darosi mažiau pastebimas. Tepalus reikai įmasažuoti į randą ir (kartais) nakčiai aprišti, kad geriau įsigertų.
Hormonų injekcijos. Į randą švirkštu suleidžiama hormoninių vaistų. Šis gydymo būdas ypač tinka raudoniems, ryškiems randams. Kartais jau po vienos injekcijos rando spalva visiškai pasikeičia. Paprastai prireikia kelių procedūrų. Vaistus gali skirti tik gydytojas įvertinęs randą.
Botulino toksino injekcijos. Vienas naujų randų gydymo būdų – į raumenis po randu yra suleidžiama botulino toksino. Preparatas susilpnina raumenų susitraukimus, besiformuojantis randas mažiau judinamas, tad susiformuoja dailesnis. Tai ypač veiksminga, kai randas yra veido srityje.
Lazerių terapija. Yra įvairiai randus veikiančių lazerių. Paprastai iškilęs randas lazeriu nušlifuojamas ir sulyginamas su odos paviršiumi, todėl pasidaro ne toks pastebimas. Lazeriu sumažinamas ir rando raudonis. Tačiau pasitaiko, kad randas atsikuria ir procedūrą reikai kartoti.
Presoterapija. Tai rando gydymas spaudimu. Dažniausiai taikomas tada, kai reikai gydyti didelius odos plotus, pavyzdžiui, po nudegimų. Pagaminami specialūs įtvarai ar net drabužiai iš mikrošilko arba specialaus sintetinio audinio, kurie žmogui turi tapti tarsi antra oda. Jie spaudžia surandėjusią vietą, sutrikdo rando kraujotaką ir šis pamažu ima balti, išsilygina paviršius. Tokius įtvarus ar drabužius, atsižvelgiant į rando dydį, kilmę ir senumą, reikia dėvėti visą parą kelis ar keliolika mėnesių. Jie gaminami pagal specialų užsakymą ir tinka tik tam pacientui, kuriam yra skirti.

Kada operuojami?
Jeigu randas didelis, gilus, kietas, trukdo normaliai judėti, yra skausmingas ir nepadeda jokie kiti gydymo būdai, jis operuojamas. Pašalinto rando vietoje susiformuoja kitas randas, tačiau jau kitoks. Chirurgiškai dažniausiai šalinami hipertrofiniai randai, kad jų vietoje susiformuotų paprastieji, t. y. keliantys mažiau rūpesčių. Keloidiniai randai taip pat operuojami, tik jų pjūvio vietą būtina itin rūpestingai gydyti specialiais tepalais arba silikoniniais pleistrais.

Rasa Derenčienė