Kaip paprastos pagalbos priemonės stebuklais virsta…
Vien pagalvojus apie rudens darganą, apima nerimas – juk dažnas žmogus, kaip ir jūs, jautrus orų kaitai… Nepaneigsi – savijautai didelę įtaką daro gamtos ciklai. Štai ir dabar gamta organizmą purto stipriu natūraliu stresu – keičiasi šviesusis laikas. Gal tikrai ne be priežasties darbe labiau priekabiaujame vieni prie kitų, greičiau įsižeidžiame, dažniau būname nepatenkinti ar užuomaršos… Ir dėl viso to kaltas ruduo?

Suvaldykite reakciją į rudenį
Blogos savijautos kaltininkų daug. Juk organizmas reaguoja į temperatūrą, drėgmę, vėją, saulės aktyvumą, magnetines bangas. Tad, kad ir ką skeptikai sakytų, daug kas pritars – savijauta dažnai priklauso nuo oro. Sugalvota netgi sąvoka „meteojautrumas“, kuris pasireiškia tinguliu, prasta nuotaika, net apatija. Bloga nuotaika, lydima nerimo, kankino daugelį garsių žmonių: G.Byroną (Dž.Baironą), Ch.Columbus (K.Kolumbą), A.Dante (A.Dantę), Ch.Darwiną (Č.Darviną), J.W.Goethe (J.V.Gėtę), W.Mozartą (V.Mocartą), B.Napoleoną, B.Pascalį (B.Paskalį), J.J.Rousseau (Ž.Ž.Ruso), Voltaire (Volterą).
Į orų kaitą ypač reaguoja silpnesnės sveikatos žmonės, jų sąnariai, žaizdos ir opos, kenčia sergantys kai kuriomis chroniškomis ligomis. Vis dėlto rudenį bene labiausiai pažeidžiami tampa „probleminiai“ žmonės – juos apninkanti depresija pasireiškia įvairiais nemaloniais kūniškais pojūčiais. Bet dėl vieno sutars tikrai visi žmonės: bjauriausias dalykas – slegianti rudeninė nuotaika. Vadinasi, verta išmokti ją nugalėti!  Ir nors žmogus negali valdyti orų, bet užtat gali kontroliuoti savo organizmo reakciją į rudenį. Štai keli patarimai:
- Miegokite ne trumpiau nei 6–7 val., gulkitės būtinai  prieš pusiaunaktį.
- Reguliariai lankykitės pirtyje, saunoje ir baseine – temperatūrų kaita grūdina organizmą. Jei to negalite – tiks ir kontrastinis dušas.
- Padės plaukimas, SPA procedūros, šviesos, spalvų, kvapų, muzikos terapija, masažas ir netgi paprasčiausia mankšta.
- Išmokite atsipalaiduoti: darykite kvėpavimo pratimus, medituokite, užsiiminėkite mėgstama veikla.
- Sveikai maitinkitės.
- Kasdien bet kokiu oru pabūkite gryname ore – taip greičiau ir lengviau priprasite prie šaltojo sezono permainų, grūdinsite organizmą, išmoksite džiaugtis net ir nuo drėgmės apsunkusiomis plinkančiomis medžių šakomis…

Kada tarti „jaučiuosi nekaip“?
Tad ar galima išvengti rudeninės įtampos ir nerimo? Specialistai įsitikinę, kad įmanoma sau padėti, jei išmoksite įsiklausyti ir suprasti organizmo siunčiamus signalus.
* Ėdrumo priepuoliai. Rudens keliamas stresas mažina serotonino, atsakingo už emocinę pusiausvyrą, išsiskyrimą. Jo trūkumą rudenį gerai sumažins angliavandeniai. Kas signalizuoja jo trūkumą? Ogi kad ir tas begalinis noras suvalgyti gabalėlį šokolado…
* Virškinimo sutrikimai. Priežastis – valgymas slogios nuotaikos ar įtampos pritvinkusioje aplinkoje, greitomis ar nereguliariai. Verta žadintuvą nustatyti 10 min. anksčiau, nei esatę pratusios – taip daug ramiau „atsiduosite“ pusryčiams. Rudenį ir žiemą per dieną valgykite dažniau, geriausia kas 3–3,5 val. Bet po mažiau!
* Niežti kūnas, skauda sąnariai. Specialūs preparatai pašalins nemalonų kūno niežulį, kurį gali sukelti rudens aplinkos sąlygų pasikeitimas tiek pačiame organizme, tiek rengiantis, tiek būnant dirbtinai šildomose patalpose ir pan.
Į oro permainas reaguojančius sąnarius tepkite odą šildančiais, nuo uždegimo, skausmą ir patinimą mažinančiais tepalais.

* „Blogiečių“ atakos. Rudenį sėkmingiau organizmo savijautą blogina virusai ir bakterijos, dažniau jaučiame padidėjusį širdies ritmą ir plakimą – tai signalai, kad jus užvaldo rudeninis nerimas, kad verta skubiai stiprinti imuninę sistemą. Juk peršalimų lengviau neprisileisti, tik verta prisiminti – kaip?

Peršalimui tarkite „ne“
Nuo peršalimo lengviau apsisaugosite, jei nepamiršite vitaminų. Ir pirmiausia – natūralių gamtinių vitaminų, kurių gausu augaluose. Štai šaltiniai vitaminų, ypač reikalingų rudenį:
1. Profilaktikai ypač tinka citrusai, turtingi vitamino C: citrinos, apelsinai, mandarinai, greipfrutai.
2. Infekcijoms pasipriešinti padės vitaminas A (retinolas), kuris sintezuojasi iš karoteno (provitamino A) – kramsnokite morkas, moliūgus, pomidorus, apelsinus, persikus…
3. Imunitetą stiprina ir vitaminas E – rudenį gausiau vartokite augalinius aliejus, įvairias sėklas, riešutus, kiaušinius, žalias daržoves.
4. Puiki profilaktikos priemonė nuo peršalimų ir kitų rudens negandų yra vitamininės žolelių arbatos (šermukšniai, juodieji serbentai, erškėtrožės ir kt.).

Kelią žolelių arbatoms!
Ne paslaptis – gera savijauta neriboja žmogaus veiksmų ir sukuria aplinkiniams malonią atmosferą. Tokie žmonės yra ypatingos „saulėtos“ išvaizdos, jie tarsi spinduliuoja energiją…
O jeigu jūsų savijauta nekokia, o gal net siaubinga? Tuomet labai svarbu ilgi pasivaikščiojimai pėsčiomis kuo tylesnėje, gamtos bent jau nors kiek palytėtoje aplinkoje. Tai padeda atsigauti organizmui ir kovoti su slegiančia savijauta, kurią išsklaido dar vienas paprastas būdas – rudenį kuo daugiau gerkite žolelių arbatų. Dar senovės kinai laikė, kad žolelių arbatos padeda atkurti ir palaikyti gyvybinę energiją, pozityviai veikia protą, kūno grožį…
Štai tik keletas bendrą rudeninę savijautą gerinančių augalų.
* Gudobelės – gerina bendrą organizmo savijautą, netoksinės, tad galima vartoti ilgai.
* Jonažolės – nuimą nervinę įtampą ir nuovargį, galvos skausmus, stimuliuoja širdies darbą.
* Gervuogės – pasižymi bendru stiprinamuoju poveikiu, gerina organizmo apykaitos procesus.
* Juodavaisiai šermukšniai – didina organizmo atsparumą, aprūpina skydliaukę jodu, turtingas vitaminų.
* Ežiuolės – stiprina organizmo apsaugines jėgas, kartu padeda išvengti virusinių bei infekcinių ligų, gerina kraujo sudėtį, ypač naudingos pervargus.
* Vaistinės juozažolės – ypač rudenį tinka vietoj smilkalų smilkyti. Jos skatina sutvarkyti ir aiškiai sudėlioti mintis bei jausmus. Padeda lengviau susikaupti, palengvina namų darbų ruošą.

Magnetinės audros „kilnoja stogą“?
Magnetiniai saulės pliūpsniai vyksta dažnai – Žemės gyventojai, nelygu vietovė, daugiau ar mažiau jaučia magnetinių audrų pasekmes apie 6–8 kartus per mėnesį. Magnetinės audros sukelia tokį patį adaptacinį stresą, kaip ir staigi laiko juostų kaita. Šis reiškinys susijęs su sprogimais Saulėje, kai į kosminę erdvę išmetamas didelis kiekis įkrautų dalelių, kurios per 1–3 dienas pasiekia Žemę ir provokuoja magnetinio lauko svyravimus bei mūsų savijautą.
Net jei Saulėje viskas ramu, Žemėje, pavyzdžiui, prieš didelį lietų daugybė žmonių gali pradėti nervintis be jokios priežasties… Šio reiškinio viena „paslapčių“ – ore padidėjusi teigiamai įkrautų jonų koncentracija. Anot medikų, nors šie jonai ir teigiami, žmogui jie ne į naudą. Tačiau vos prapliumpa lietutis – visi šie nemalonumai dingsta, nes tuomet dalelių krūvis pasikeičia į neigiamą, o šis, kad ir kaip būtų keista, veikia organizmą teigiamai. Štai kodėl po lietaus pasijuntame žvalesni, tarsi gavę daugiau jėgų…
Paskutiniais specialistų duomenimis, spalio mėnesį magnetinių audrų bus net devynios, bet jos bus gana silpnos, palyginti su rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Tačiau jautresniems žmonėms visada pravartu žinoti jų laiką:
11 d. 11.00–15.00 val.; 12 d. 5.00–7.00 val.; 16 d. 2.00–8.00 val.; 17 d. 9.00–12.00 val.; 18 d. 9.00–11.00 val.; 23 d. 14.00–19.00 val.; 26 d. 3.00–05.00 val.; 27 d. 9.00–13.00 val.; 30 d. 7.00–09.00 val.
Eglė Rimgailė, „Shutterstock“ nuotr.