Kur veda emocinis valgymas ir ar įmanoma jo atsikratyti

Maistas būtinas ne tik gyvybei palaikyti. Valgydamos jaučiame malonumą, užsitikriname gerą savijautą. Kiek maisto mums reikia – praneša pats kūnas. Pradedame valgyti pajutusios lengvą alkį, ir baigiame pasisotinusios. Taip turėtų būti, bet ne visada būna….

Pasitasė, sublogo…
Kaip atsitinka, kad maisto griebiamės visai ne alkio skatinamos? Kodėl persivalgome ir tai nutinka gana dažnai?
Praėjo tie laikai , kai apie priaugusį svorio žmogų buvo sakoma “pasitaisė”, o apie jo numetusį – “sublogo”. Dabar viskas atvirkščiai – numesti viena kitą kilogramą – moterims didelis džiaugsmas, o priaugti – tikra tragedija. Beveik niekam nestinga gardaus maisto, tik štai mūsų valgymo instinktai, ko gero tokie patys, kaip ir priešistoriniais laikais…
Gyvenimo tempas ir aplinka kelia mums didelius reikalavimus. Ir, deja, šiais laikais sėkmę ir padėtį visuomenėje lemia ne tik žinios, talentai bei išsilavinimas, bet ir gera išvaizda. Ką daryti, jei mūsiškė šių standartų neatitinka? Vienos jų beatodairiškai siekiame, kitos – panyrame į neviltį, kurią trumpam numaldyti gali maistas, alkoholis, raminamieji vaistai…

Nepasitikėjimo savimi išraiška
Pasak psichologų, įvairūs valgymo sutrikimai yra daugiau ne mitybos, bet psichologinės problemos. Nuo šių negalavimų dažniausiai kenčia savimi nepatenkinti, pakankamai meilės ir dėmesio iš tėvų nesulaukę žmonės. Moterys – dešimt kartų dažniau nei vyrai.
Į persivalgymus linkusiųjų vaikystę dažnai lydėjo traumuojantys įvykiai – mirtys išsikyrimai, tėvų nesutarimai, fizinės ligos, patyčios ir prievarta (taip pat ir seksulinė). Galimas daiktas, kad nuo persivalgymų kenčiančios moterys kažkada buvo nepaprastai paklusnios ir sąžiningos mergaitės, kiek drovios ir uždaros, turėjusios sunkumų bendraudamos su kitais vaikais. Kita vertus, jos buvo linkusios kontroliuoti ir siekti tikslo, kėlė sau didelius reikalavimus.
* Menka savivertė. Anot Dr. Michael Strober iš Kalifornijos universiteto (Los Andželas, JAV), tokiems žmonėms būdinga “visuotinė baimė pasirodyti silpniems, nevisaverčiams ar vidutiniams, nesugebėjimas džiaugtis laisvalaikiu, nenoras rizikuoti ir susidurti su naujovėmis, vengimas imtis nevaržomos, spontaniškos veiklos arba atvirai reikšti jausmus, o ėmus siekti aukštesnių moralinių tikslų pasireiškiantys daugybė nereikalingų dėmesį blaškančių impulsų ir troškimų”.
Tad menkai save vertinančioms asmenybėms maistas tampa lyg būdas užpildyti vidinę tuštumą, patirti garantuotą malonumą, kuriam beveik neįmanoma atsispirti. Malonumą, už kurį vėliau sumokama kalte ir savęs baudimu…
* Neigiamas kūno suvokimas. Kamuojami valgymo sutrikimų dažniausiai turi ir labai prastą nuomonę apie savo kūną, mato tik neigiamas jo savybes. Tai priklauso ir nuo aplinkinių reakcijos. Vaikai, kuriuos mokykloje kažkada erzino dėl stambumo, gali susiformuoti neigiamą kūno vaizdą kai suauga.  Beje, erzinimas dėl svorio paveikia tiek mergaites, tiek berniukus.

Situacijos, kai dažniausiai persivalgoma
Pradžia – dietų laikymasis
Atidžiau save paanalizavusios persivalgyti likusios moterys turbūt prisismintų, kad jų “kova su maistu” prasidėjo paauglystėje dėl troškimo būti lieknai, mėginimų laikytis dietos.
O juk dietos laikymasis yra vienas pagrindinių valgymo priepuolius sukeliančių dalykų! Dažniausiai persivalgoma sulaužius dietą, kurios prieš tai būta gana griežtos. O jei valgoma mažai, tai anksčiau ar vėliau baigiasi fiziologiniu ir psichologiniu postūmiu kaip reikiant prisikirsti. Sykį tai padarę į persivalgymo priepuolius linkę sunkiai begali sustoti…

Priaugus svorio
Daugelis labai besirūpinančių savo svoriu skausmingai reaguoja į bet kokį jo padidėjimą. Net ir nežymus “prieauglis” gali iš karto dar labiau pabloginti nuomonę apie save. Joms gali pakakti visai nedidelio postūmio, kad visos pastangos kontroliuoti apetitą baigtųsi persivalgymu.

Dienotvarkės nebuvimas
Nesuplanuota diena įtakoja ir padidina persivalgymo riziką, o nusistovėjusi tvarka nuo to apsaugo. Planavimo stoką taip pat gali lydėti nuobodulys – viena nemaloniausių nuotaikų, iš karto kreipiančių žvilgsnį į malonumo šaltinį – maistą.

Vienatvė
Tai vienas sunkiausiai pakeliamų jausmų, verčiančių ieškoti nusiraminimo maiste, alkoholyje, narkotikuose, raminamuosiuose vaistuose. Prisideda ir fizinis buvimas vienai ar vienam – vos tik linkusieji persivalgyti lieka vieni namuose, išauga pavojus prisikirsti, mat dingsta “socialiniai apribojimai”.

Premenstruacinė įtampa
Kurioms moterims ypač sunku kontroliuoti valgymą likus kelioms dienoms iki mėnesinių pradžios. Tai gali būti atsakas į nemalonius pilvo pūtimą ir skausmą, krūtų tempimą ir pan. arba į prislėgtumą, irzlumą, nerimą.

Alkoholis
Alkoholis irgi skatina persivalgymo priepuolius. Jis atpalaiduoja, suteikia trumpą pasitenkinimą ir, svarbiausia, susilpnina kontrolę: mažina gebėjimą atsispirti spontaniškiems troškimams ir tuo pačiu paskatina sulaužyti taisykles. Pavyzdžiui, pasiryžimo apsiriboti salotomis po kelių vyno taurių galima be vargo atsisakyti ir suvalgyti net keletą patiekalų. Būna ir taip, kad kai kas, išgėręs alkoholio, jaučiasi prislėgtas, o tada persivalgymo pavojus dar padidėja.

Tad kaip visa tai įveikti?
Kai problema tokia įvairialypė ir sudėtinga, nėra paprasti ir jos sprendimo būdai.
Lemiamas dalykas, norint išbristi iš persivalgymo-savigraužos liūno – tai siekis pasikeisti.
Deja, kai kurių troškimas keistis nėra stiprus. Moterys susitaiko su persivalgymu, ir visas jų gyvenimas sukasi aplink jį.
Tuo tarpu kitos nusprendžia keistis ir pradėti “viską“ iš naujo. Įdomu tai, kad kai kurioms pavyksta tą sprendimą įgyvendinti savo jėgomis!
Dar kitoms prireikia pagalbos iš šalies.
Bet kuriuo atveju – pokyčiai tikrai įmanomi. Žinoma, geriausia susirasti profesionalų dietologą ar mitybos sutrikimais besidomintį psichologą.  Mėginant tai daryti pačiai, specialistai pataria veikti pakopomis.

Norinčioms sustoti: trys pagrindiniai dalykai
1  Pradėkite valgyti reguliariai! Tai veiksmingiausias būdas išvengti persivalgymo priepuolių. Sudarykite iš anksto numatytą planą, o ne valgykite vadovaujamos alkio ar kitų postūmių. Per dieną turi būti trys pagrindiniai valgymai bei dveji užkandžiai. Toks mitybos ritmas palaipsniui pakeičia ydingą nevalgymo-persivalgymo ratą.
2 Raskite persivalgymo epizodams alterantyvų, kurios jums būtų malonios: sportavimą, pasivaikščiojimus lauke su vaikais, maudynes duše ar vonioje, buvimą su draugais, muzikos klausymą, piešimą, filmų peržiūras ir pan.
3 Visiškai atsisakykite griežtų dietų. Įtraukite į savo valgiaraščius kokius tik norite produktus – net ir tuos, kuriuos anksčiau laikėte “uždraustais”. Išmeskite iš galvos mintis apie vėmimo, vidurių laisvinamųjų vaistų, diuretikų ar kitų  panašių preparatų vartojimą.
! Tinkama savikontrolė padeda keistis.
Atidžiau stebėdamos savo valgymą ilgainiui patirsite, kad vadinamas automatiškas, nekontroliuojamas elgesys iš tikrųjų toks nėra. Dažniausiai persivalgoma iš įpročio, nes atrodo jog nieko kito neįmanoma padaryti. Tikrai esama ir kitų pasirinkimų!

Suvalgytas maistas išvemiamas arba apie bulimiją
Dažnas dietų laikymasis ir jas lydintys persivalgymo epizodai gali paskatinti atsirasti bulimiją – ligą nuo kurios kenčia maždaug  3 iš 100 moterų ir merginų. Tai sindromas, kurį lydi ne tik pasikartojantys persivalgymo priepuoliai bet ir griebiamasi kraštutinių priemonių suvalgyto maisto kiekiui atsikratyti – jis išvemiamas.
Ši liga dažniau prasideda sulaukus 15-18, kartais ir 20 bei daugiau metų, paprastai nuo griežtos dietos laikymosi. Mergina valgo labai mažai, kol galiausiai kyla nenumaldomas noras tai daryti – persivalgoma. Dėl to ima jaustis kalta, nes “sulaužė” dietą. Šie jausmai rimsta toliau badaujant arba išvėmus maistą ir taip atsikračius sunaudotų kalorijų.
Sergančiųjų bulimija persivalgymas kiek kitoks nei paprastas – tai didžiulio “storinančio” maisto (kokia paprastai moteris sau neleistų) kiekio suvartojimas per labai trumpą laiką. Persivalgoma bent kartą per dieną, dažniausiai savaitgaliais ir vakarais. Persivalgymas gali būti iš anksto suplanuotas – moteris nusiperka maisto, jį paruošia ir su liguistu apetitu sudoroja. Paskui dirbtinai sukelia vėmimą ir visą jo turinį “iš kūno” pašalina.
! Persivalgymas ir vėmimas daugeliui tampa ydingu ratu, iš kurio savo jėgomis nebesugebama išeiti.
Šia liga sergančiąsias vargina nuotaikų kaita: depresija, baimė, nerimas, pykčio priepuoliai. Dėl vėmimo ir nuolatinio rūgštaus skrandžio turinio patekimo į stemplę bei burną, gali atsirasti žaizdų gerklėje, įskilti lūpų kampučiai, patamsėti dantys, pakisti balsas. Nors bulimikės atrodo linksmos ir pasitikinčios savimi, viduje jos savimi nepasitiki, laiko save nevykėlėmis, nepatraukliomis, dažnai serga depresija. O persivalgymas joms paprastai yra būdas įveikti stresą, vienišumą, nerimą.

Rasa Derenčienė, MATTON