Išvengti sužeidimų, įbrėžimų, nubrozdinimų, nudegimų ar kitų nedidelių traumų vasarą beveik neįmanoma. Tačiau net ir mažomis žaizdelėmis reikia tinkamai pasirūpinti. O ką jau kalbėti apie didesnius sužalojimus. Nuo tikslių mūsų veiksmų priklauso išties daug.

Vasara – kelionių, iškylų, maudynių ir žaidimų metas. Taip norisi išsijudinti ir pasidžiaugti visais jos malonumais. Kaip reikiant pasiausti, negalvojant apie jokias traumas. Nors jų greičiausiai pasitaikys. Kuo aktyviau siautėsite, tuo tikimybė didesnė…

Kai pasirodo kraujas
Kažkaip pažeidus odos vientisumą, sužeistą vietą būtina tuojau pat sutvarstyti. Pirmiausia nuplauti  tekančiu vandeniu, patepti dezinfekuojamuoju tirpalu ir užklijuoti. Atvira žaizda – puiki terpė infekcijoms. Ligos sukėlėjai, patekę į kraują, gali pridaryti daug žalos, todėl reikia pasistengti kaip galima jų išvengti.
Tik ne visada yra galimybė atlikti visus šiuos žingsnius iš eilės – nuplauti, dezinfekuoti, užklijuoti. Pavyzdžiui, jei trauma įvyksta einant gatve ar prekybos centre. Padėti gali tepalai ar skysčiai, kuriuos galima  purkšti ar tepti tiesiai ant žaizdos, net ir nenuplautos. Tokios gydymo priemonės paprastai ir dezinfekuoja žaizdą, t. y. naikina bakterijas bei virusus ir kartu padengia ją mikroplėvele, saugančia nuo aplinkos poveikio. Taigi vienu patepimu atliekami visi žaizdos apsaugojimo žingsniai.

Nubrozdinimai, įdrėskimai, įpjovimai
Įdrėskimų ir nubrozdinimų dažniausiai neišvengia lauke žaisdami vaikai. Jei žaizda negili ir ją galima gydyti savarankiškai, sužeistą odą reikia švariai nuplauti po tekančiu vandeniu ir apdoroti nespiritiniais dezinfekuojamaisiais tirpalais (mažiau skaudės). Nusausintą žaizdelę geriausia užklijuoti  pleistru, skirtu nubrozdinimams. Jis kartu malšina ir skausmą.

Pritrynimai, pūslės
Dažniausiai pūslių ant kojų pritrina nepatogūs batai, tačiau jų gali atsirasti ir ant delnų. Taip nutinka, pavyzdžiui, ilgai žaidžiant badmintoną, tenisą, irkluojant.
Nedideles pūsles galima užklijuoti specialiu pūslėms skirtu pleistru, kuris saugo pažeistą vietą nuo infekcijų ir skausmo liečiantis. Pleistrą reikėtų keisti kartą per dieną (arba jeigu atsiklijuotų).
Dėmesio! Su didelėmis pūslėmis reikia elgtis labai atsargiai: po jomis yra labai jautrus paviršius, į kurį gali patekti infekcija. Jeigu pūslę skauda ir aplink ją susiformavo raudonas apskritimas, pakilo kūno temperatūra, būtina kreiptis į gydytoją.

Nudegimai
Skaudžiausias odos bei gilesnių jos sluoksnių pažeidimas yra nudegimas. Šias žaizdas nesunku prižiūrėti, jei turite sterilių nudegimams užklijuoti skirtų lipidohidrokoloidinių  pleistrų. Jie nelimpa prei žaizdos, sugeria jos išskyras, malšina skausmą  bei leidžia odai kvėpuoti.
Pirmiausia atvėsinkite žaizdą 10–15 min. laikydami po šaltu tekančiu vandeniu. Tada atsargiai nusausinkite odą steriliu tvarsčiu ir klijuokite pleistrą.
Dėmesio! Pūslių nepradurkite, nekirpkite, nes jos geriausias apsauginis barjeras nuo infekcijos. Netepkite jų jokiais tepalais.

Gilios žaizdos ir pavojus gyvybei
Gilios plėštinės, durtinės, kąstinės žaizdos ypač pavojingos. Ne tik dėl didesnės infekcijos rizikos – nukentėjusysis per žaizdą gali nukraujuoti, dėl žaizdos gali sutrikti kai kurių organų veikla, žmogų gali ištikti šokas. Kuo arčiau yra gyvybiškai svarbūs organai arba kuo stambesnė kraujagyslė ar nervas pažeisti, tuo žaizda pavojingesnė. Labai gilios žaizdos net pavojingos gyvybei.
Žaizdų dydis, ypač durtinių, yra apgaulingas, nes ir per nedidelę skylutę galima sužaloti gyvybiškai svarbius organus.
Svarbiausia – sustabdyti kraujavimą
Tai padaryti reikia prie žaizdos prispaudus švarią servetėlę ar tvarstį. Tada praplaukite žaizdą švariu vandeniu, išimkite stambius svetimkūnius, jei tokių yra (medžio, stiklo, metalo atplaišas). Beje, smulkių svetimkūnių iš gilių žaizdų traukti negalima.
Žaizdą reikia nuvalyti antiseptiniu tirpalu, patepti antiseptine priemone ir sutvarstyti. Antiseptikai – tai vietiškai vartojami daugelio mikroorganizmų dauginimąsi slopinantys ar juos naikinantys vaistai. Nuo seno žinoma priemone – jodo tirpalu – galima tepti žaizdos kraštus. Praskiestu vandenilio peroksido tirpalu galima plauti visą žaizdą. Žaizdoms dezinfekuoti netinka briliantinė žaluma.
Būtinai kreipkitės  į medikus!
Sutvarsčius bet kokią gilesnę žaizdą, būtina kreiptis į gydytojus. Įtarus infekcijos plitimo į visą organizmą pavojų, gydytojas kartu gali išrašyti ir antibiotikų. Jei į gilią žaizdą pateko žemių (pavyzdžiui, užmynus ant grėblio), būtina suleisti serumo nuo stabligės, jei įkando valkataujantis gyvūnas – nuo pasiutligės.
Žaizdai gyjant
Reikėtų palaikyti drėgną terpę, kad formuotųsi gražesnis randas, besiformuojantis šašas nevaržytų judesių. Todėl žaizdai gyjant geriausia ją tepti įvairiais dezinfekuojamaisiais tepalais, hidrogeliais.

Kaip traukti rakštį?
Įvairios į odą įstrigusios stiklo, metalo ar medžio rakštys vasarą – ne naujiena. Medicininiu požiūriu, rakštys – smulki durtinė žaizdelė su likusiu joje svetimkūniu. Rakštį būtina ištraukti, antraip išsivystys uždegimas, žaizda ims pūliuoti.
Prieš traukiant rakštį ar kitą svetimkūnį, odą būtina dezinfekuoti 70 proc. stiprumo spiritu. Dezinfekuoti reikia ir visus naudojamus įrankius. Jei neturite spirito, rankas ir įrankius nuplaukite sodos tirpalu, pincetą ar adatą galima nuplikyti verdančiu vandeniu ar palaikyti virš ugnies.
Patogu naudoti nusmailėjantį pincetą. Juo galima užkabinti už rakšties galiuko. Rakštį traukite ta kryptimi, kuria yra įstrigusi. Jei jos galo užkabinti nepavyksta, tuomet smailiu dezinfekuotu adatos galu įdrėskite odą ties rakšties galiuku ir vėl mėginkite.
Odos jautrumui sumažinti prieš traukiant rakštį galima panaudoti kažkokį skausmą malšinantį aerozolį (jie parduodami vaistinėse be recepto). Užpurškus jo, odos jautrumas sutrumpėja 15–20 min. Ši priemonė labai praverčia traukiant rakštis vaikams. Beje, aerozolis tinka ir mažuosius skiepijant.
Pašalinus svetimkūnį, odą būtina dezinfekuoti spiritu arba patepti antibakteriniu tepalu. Jei žaizda nedidelė, galima jos neklijuoti. Didesnes žaizdas kelioms dienoms galima užklijuoti pleistru, kad nepatektų nešvarumų.

Kokį pleistrą rinktis
Vaistinėje galima rasti įvairiausios paskirties pleistrų, todėl nesidrovėkite paprašyti tokių, kokių būtent jums reikia. Nešlampantys pleistrai apsaugo žaizdą nuo purvino vandens ir tinkami naudoti maudantis upėje, ežere ar atliekant namų ruošos darbus. Elastiniai, tamprūs pleistrai labai patogūs žaizdoms ant lenkiamų paviršių (pirštų sąnarių, alkūnių, kelių) užklijuoti. Nuospaudų skausmą sumažinti gali storesni, su duobute ant tvarsčio pleistrai. Hidrokoloidinių pleistrų masė pasiskirsto ant žaizdos ir malšina skausmą, jie leidžia gyti žaizdai drėgnoje aplinkoje, todėl mažėja randų susidarymo tikimybė. Be to, jie yra permatomi, leidžia žaizdą stebėti ir limpa prie odos, bet ne prie žaizdos.
Daugelis pleistrų būna įmirkyti dezinfekuojamuose tirpaluose ir taip mažina infekcijų riziką. Galima rasti ir pagamintų iš natūralaus pluošto, tinkamų jautriai odai.
Verta žinoti
Bet kokios paskirties pleistro nerekomenduojama ant odos laikyti ilgiau nei vieną parą. Kitą dieną jį būtina pakeisti.
Pleistrai tinka tik atviroms žaizdoms dengti. Užsidėjus šašui pleistro naudoti nebereikia – be jų žaizdelės greičiau galutinai sugis.
Jeigu pleistro klijų lieka ant odos, juos pašalinsite aliejuje suvilgytu vatos tamponėliu.
Jeigu pleistro medžiagos sukelia ant odos bėrimą ar kitokius alergijos požymius, daugiau jo nebenaudokite. Paraudusią vietą galima patepti džiovinančiu cinko tepalu.

Gamtos vaistinė
Atskiras blokas
Jei prasikirtus blauzdą, nusibrozdinus kelį ar įsipjovus pirštą po ranka neatsiranda dezinfekuojamojo žaizdų tepalo, vaistų, laimei, galima rasti ir gamtoje.
Kada padės žolynai
Vaistažolės gali padėti, jei žaizda yra negili (pavyzdžiui, nubrozdinimas), o kraujavimas nestiprus.
Žaizdą ir ant jos dedamą vaistažolę būtina nuplauti švariu vandeniu.
Vaistažolę reikia patrinti tarp pirštų, kad išsiskirtų šiek tiek sulčių.

Kraujažolės. Žaizdų žolėmis jos vadinamos jau nuo antikos laikų. Kraujažolėse esančios bioaktyvios medžiagos stabdo vidinį bei išorinį kraujavimą, didina trombocitų kiekį kraujyje ir trumpina kraujo krešėjimo laiką. Taip pat slopina alergines reakcijas.
Gysločio lapais kraujavimą stabdyti siūlė senovės gydytojas Avicena. Juose esama fermentų, fitoncidų (augalinių antibiotikų), kitų biologiškai aktyvių medžaigų, kurios stabdo kraujavimą ir dezinfekuoja. Gysločių lapai gydo ne tik kraujuojančias, bet ir vapsvų, bičių, uodų ir kitų kraujasiurbių vabzdžių sugeltas vietas.
Žaizdų gijimą skatinantys pavilgai
Žaizdas tinka praplauti ir atvėsintais vaistažolių plikiniais. Verdančiu vandeniu užplikykite 1–2 pakelius džiovintų medetkų žiedynų, palaikykite, kol pritrauks, nukoškite ir atvėsinkite. Šiuo plikiniu tinka plauti ilgai negyjančias žaizdas, opas, nudegimus.
Ąžuolų žievės užpilas tinka įvairiems odos bei gleivinių uždegimams, šlapiuojančiai egzemai, nudegimams ir nušalimams gydyti. 20 g ąžuolų žievės užpilkite litru vandens, palaikykite, kol pritrauks, nukoškite, ataušinkite ir gautu skysčiu vilgykite pažeistas vietas.

Pasitempus raiščius
Atskiras jei prireiktu
Jei per visą žiemą nesimankštinote, būkite itin atsargios. Siekis greitai išjudinti sustingusius sąnarius gali baigtis skaudžia trauma.
Raiščiais vadinamos sausgyslės, kurios sutvirtina kelis kaulus arba kuriomis prie kaulo prisitvirtinę raumenys. Ilgai nesportavusiems žmonėms raiščių ir sąnarių paslankumas būna sumažėjęs. Darant staigų judesį, naudojant daugiau jėgos krūviui įveikti, raiščius galima traumuoti. Sužeista vieta patinsta, ją skauda, gali matytis kraujosruvų.
Įvykus traumai geriausia kreiptis į gydytoją, nelaukti, kol skausmas sumažės, o tinimas atlėgs. Ar tai ne lūžis, ne išnirimas, gali patvirtinti tik rentgeno nuotrauka.
Bet kokią traumuotą, tinti pradėjusią vietą iš karto reikia šaldyti. Šaltis mažina skausmą, stabdo kraujo plūdimą į audinius, taigi ir slopina tinimą. Šaldymui tinka sniegas, ledas, net – šaldytos daržovės iš šaldiklio. Tai, kuo šaldysite, reikia suvynioti į ploną rankšluostį ar drobės gabalą ir dėti ant skaudamos vietos. Reikėtų laikytis tokios „taktikos“: 15 min. šaldyti, daryti valandos pertrauką, vėl 15 min. šaldyti ir t. t. Taip daryti galima ir visą parą, jei dėl kokių nors priežasčių sunku ar neįmanoma pasiekti chirurgo.
Jokiu būdu negalima sutrenktos vietos šildyti – didės ir skausmas, ir tinimas. Šildyti patemptus raiščius galima tik praėjus trims dienoms po traumos.
Traumuotą vietą galima tepti skausmą malšinančiais tepalais – geliais, kurie vėsina, mažina skausmą ir tinimą, slopina audinių uždegimą.