Apie gėlių tręšimą, laistymą, valymą
Pavasarį metas pamaitinti žiemą snūstelėjusias kambarines gėles. Netręškite jų pirmomis po ranka pasitaikiusiomis trąšomis, verčiau pasidomėkite, kokių medžiagų jūsų žydinčioms ir nežydinčioms gražuolėms reikia labiausiai.

Kuo gyvas mūsų gėlynas
Trąšose esančios maistinės medžiagos skiriamos į pagrindines (azotas, fosforas, kalis), antrines (kalcis, magnis, siera) ir mikroelementus.
Tiek žydinčiosioms, tiek nežydinčiosioms kambarinėms gėlėms reikalingos visos minėtos maistinės medžiagos, skiriasi tik jų norma.
Žydintieji augalai tręšiami trąšomis, kuriose yra daugiau fosforo ir kalio. Fosforas reikalingas tam, kad gražius pumpurus sukrovusi gėlė pražystų. Jis lemia ir lapų bei šoninių ūglių formavimąsi. Kalis nulemia žiedų taisyklingumą, augalo žydėjimo trukmę. Pakankamai jo gavusio augalo lapai neperauga, netraška, lapkočiai neištįsta, atstumas tarp jų išlieka simetriškas.
Lapiniams augalams labiausiai reikia lapų augimą bei žalumą skatinančio azoto, todėl fosforą bei kalį būtina dozuoti saikingai.
Kalcio paprastai netrūksta vandenyje, kuriuo laistome gėles. Žinoma, jei jo neviriname. Kalcis labai reikalingas šaknims – pajutusios šios medžiagos trūkumą jos ima pūti, pasidengia gleivėmis. Magnis įeina į chlorofilų, kurių pagrindu formuojasi lapuose besikaupianti organinė medžiaga, sudėtį. Chlorofilai lemia virš žemės išlindusio daigelio žalumą. Magnio yra ir kambariniams augalams skirtose trąšose. Su jomis augalai paprastai gauna ir sieros.
Magnio ir sieros ypač reikia augalams, vietoj lapų turintiems spygliukus. Kad augalas šių medžiagų stokoja, pastebėsite iš karto, mat spygliukai ima gelsti ir kristi. Kita vertus, augalas gali pradėti gelsti ir dėl netinkamos priežiūros. Jei augalai dažnai perlaistomi, o paskui visiškai išdžiovinami, jų šaknys neįstengia priimti maistingųjų elementų. Šitaip nustekentą augalą reikėtų persodinti ir atgaivinti apipurškiant trąšomis.
Mikroelementai po vieną neskirstomi, nes augalų grožį lemia jų visuma. Jie įeina į fermentų, reikalingų augalų ląstelėms, sudėtį.

Trąšos, skirtos visoms ir atskiroms rūšims
Nors yra daugybė skirtingų rūšių ne vienu metu žydinčių gėlių, visoms joms tinka trąšos, kuriose azoto, fosforo ir kalio yra po lygiai. Šias trąšas pakaitomis galite naudoti su kaktusams skirtomis trąšomis. Taip gėles tręšti ypač naudinga prieš pat joms pražystant bei žydėjimo laikotarpiu. Kaktusams skirtos trąšos būna idealiai subalansuotos, mat pražydę jie sunaudoja labai daug maistinių medžiagų atsargų. Pamaitinti šiomis trąšomis tiek kaktusai, tiek kitokios gėlės gražiau žydi, neperauga, nelūžinėja.
Jei jūsų netenkina universalios žydinčiųjų gėlių trąšos, paieškojusios rasite ir idealiai atskiroms rūšims subalansuoto „maisto“. Pvz., kad pelargonijos ir begonijos džiugintų įspūdinga žiedynų gausa, azoto, fosforo, kalio mikroelementų ir geležies norma mišinyje turi tiksliai atitikti augalo poreikius.
Kaip ir žydintiesiems augalams, taip ir lapiniams bei vijokliniams trąšos kuriamos pagal specifinius jų poreikius. Vijokliniai augalai neturi sumedėjusio stiebo – jis šliaužiantis, pusiau žolinis. Kad šis raizgytųsi ir augtų nesustodamas, netręškite augalo lapinėms gėlėms skirtomis trąšomis.
Beje, silpnai rūgščios trąšos truputėlį rūgšties perduoda vandeniui, kuriuo gėlės jau būna palietos. Gerdama tokį vandenį gėlė geriau įsisavina gautas maistines medžiagas. Be to, taip nuo apkalkėjimo apsaugomos augalo šaknys.

Universalios trąšos netinka bežiedžiams
Universaliose, kaip ir kitose, trąšose yra visų reikalingų maistinių medžiagų, tačiau vienos kurios jų kiekis skirtingiems augalams gali netikti, todėl lapinių bežiedžių augalų jomis verčiau netręšti. Pvz., per didelis fosforo kiekis kenkia tokių augalų lapams – jie papilkėja, suglemba. Lapus sendina ir kalio perteklius. Padauginus šios medžiagos gėlės lapkočiai išauga mažesni, o kotai sumedėja.

Lietuviškos ar užsienietiškos?
Užsienio trąšų atitinkamų medžiagų kiekis derinamas prie kartu parduodamo grunto. Taigi nenuostabu, kad ir geromis trąšomis pamaitintas augalėlis kartais nebūna visiškai patenkintas. Todėl verta naudoti Lietuvoje pagamintas. Jos kuriamos atsižvelgiant į lietuvišką gruntą, orą, saulėtumą.
Druskoms jautrius augalus – orchidėjas, paparčius – tręškite silpnesniu tirpalu.
Skystos trąšos – populiariausios ir gėlių augintojų mėgstamiausios trąšos. Jų pasirinkimas tikrai gausus.

Granulių pavidalo trąšos. Daugelis jų ilgai veikia, augdamos gėlės jų įsisavina daugiau, kai neauga – mažiau.
Kai gėlės patiria stresą, po persodinimo joms geriau įsišaknyti padės vadinamieji įsišaknijimo hormonai.
Maitina ir gydo. Tai purškiamosios priemonės, skirtos kenkėjų užpultiems augalams.
Jomis reikia apipurkšti augalą nuo viršaus iki apačios – gausiau amarų, milčių, tripsų buvimo vietose, kad net sušlaptų. Po savaitės apipurškimą pakartokite.

Ekologiškos. Parduotuvių lentynose rasite ir ekologiškų priemonių. Kai kurios jų turi išskirtinį ženklą – boružėlę.

Kaip ir kada tręšti
Persodintos gėlės grunte esančių maistinių medžiagų pakanka apie mėnesį, vėliau reikia tręšti papildomai. Iš pradžių augalus tręškite kartą per savaitę, vėliau – kartą per dešimt dienų. Baigiantį žydėti augalą pamaitinti užteks kartą per dvi savaites. Gausiais žiedynais besipuošiančias gėles prieš žydėjimą tris kartus iš eilės patręškite kaktusams arba pelargonijoms ir begonijoms skirtomis trąšomis. Pumpurus sukrovusią ir pražydusią gėlę laistykite pakaitomis kaktusų ir žydinčiųjų gėlių trąšomis. Kaktusai tręšiami kartą per dvi savaites tik jiems skirtomis trąšomis.
!Augalo šaknys trąšas geriau sugers, jei gruntas vazonėlyje nebus pernelyg išdžiūvęs. Tad jei žemė vazonėlyje yra labai sausa, pirmiau paliekite ją vandeniu ir tik tada trąšomis. Bet jei augalą laistote reguliariai, tręšti galite iš karto.
! Jei gerai prižiūrimas ir tinkamai laistomas augalas pradėjo skursti, apipurkškite jį mikroelementų tirpalu, kurio sudėtyje yra sporomis plintančioms ligoms naikinti reikalingų medžiagų. Tačiau piktnaudžiauti šiuo tirpalu nerekomenduojama.

Oro drėkinimas
Purkšdami vandenį purkštuvu, dirbtinai sudrėkinsite orą. Purkškite ne pačius augalus, bet orą aplink juos. Augalams tinka 60–70 proc. drėgnumo oras, kurį lengviau palaikyti vasarą ir sunkiau žiemą.
Labai svarbu purkšti gėles tik minkštu vandeniu, smulkiais purslais, nepurkšti žiedų, esančių saulėkaitoje.

Augalus sargdinančios priežiūros klaidos
* Netinkama vieta. Per mažai šviesos per šiltoje vietoje.
Laistymas šaltu, kietu vandeniu. Iš lėkštelės po vazonu neišpilamas vanduo. Perlaistyta šaltai laikoma gėlė.
Nuo patalpų šildymo per sausas oras.
* Per maži ar per dideli gėlių indai.
* Skersvėjis. Atviri langai gegužės mėnesį, kai skleidžiasi lapai, kraunami žiedai.

5 priežiūros taisyklės
* Sudrėkinta šluoste reguliariai nuvalykite didžialapes gėles arba apipurkškite lapus vandeniu.
* Pjaudami auginį, kurį ketinate sodinti, pjūvio vietą pabarstykite medžio anglies milteliais.
* Dažnai plaukite gėlių padėkliukus.
* Nestatykite augalų per tankiai, o ligotus juos atskirkite.
* Kartais žaliuosius draugus paliekite silicio rūgšties turinčia asiūklių nuoviro tyrele – ji stiprina. Dar augalus tinka apipurkšti silpnu arbatmedžių aliejaus tirpalu, kuris naikina bakterijas ir grybelį, skatina gėles augti.

Specialios prieskoninių augalų trąšos
Dažna mūsų prasidėjus pavasariui ant palangės auginame prieskoninių žolelių. Juk patogu nusiskinti petražolių, bazilikų šakelių ruošiant vakarienę, gaivu, kai vos pajudinti aromatą skleidžia rozmarinai. Kartais augalėliai šiek tiek išstypsta, nes jiems trūksta saulutės ir maisto medžiagų. Tuomet specializuotose parduotuvėse įsigykite prieskoniniams augalams skirtų trąšų, kurios ekologiškos ir tikrai nekenks jūsų sveikatai.