Išmokite prižiūrėti dantis ir dantenas

Norite išvengti dantenų ir dantų ligų? Tuomet daugiau dėmesio skirkite tinkamai burnos priežūrai. Pirmiausia – du kartus per dieną valykitės dantis. Gerai išvalyti jie bus glotnūs ir sveiki!

Ar susimąstote, kodėl?
Dantų ligos ima kamuoti gana ankstyvame amžiuje. Viena priežasčių – prasti maitinimosi įpročiai. Per daug vartojama cukraus ir angliavandenių, per karšto ar per šalto maisto, keptų ir aštraus skonio patiekalų. Iš mikrobų, maisto likučių ant dantų paviršiaus bei burnos gleivinės susidaro sunkiai matomos dantų apnašos, o jose knibždėte knibžda mikroorganizmų, kurie išskiria toksinus. Taip išsivysto įvairios dantų ir dantenų ligos. Vėliau tarp danties ir kaulo gali atsirasti periodonto kišenių ir dantys ima klibėti… Ką daryti?

Du kartai – dar ne viskas
Jeigu ir valomės dantis dukart per dieną, tačiau dauguma – per trumpai, vos po pusę minutės.
! Dantis valykitės ne trumpiau nei 2–3 min., ir jokiu būdu ne kietų šerelių, o minkštu šepetėliu.
Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į žalingą dantų valymo būdą šepetėliu braukiant į šonus. Mat daugiamečių tyrimų statistika parodė, kad mūsų dantų paviršius neatsparus tokiems judesiams, jie tampa pažeidžiami. Todėl dantis valykitės šluojamaisiais ir sukamaisiais judesiais.
Beje, dantis galima valytis ir kitokiomis priemonėmis negu įprastas šepetukas, pasta ir tarpdančių siūlas. Štai vienas kol kas pažangiausiu laikomas būdas:
1.Dantis tik rytais valytis minkštu tradiciniu universaliu šepetuku, o svarbiausias valymas – vakare prieš miegą vadinamuoju vieno danties šepetukas, kuriam visiškai nereikia dantų pastos.
2.Tarpdančius valytis specialiais tarpdančių šepetukais, kuriuos pacientui individualiai parenka gydytojas higienistas.

Dantų siūlas plius masažas
Odontologai tikina, kad vien dantų pastos ir šepetėlio (taip išvaloma tik 60 proc. dantų) neužtenka norint išvengti dantų ėduonies, su maistu ir gėrimais atsirandančių apnašų ir mikroskopinių bakterijų. Tinkamai prižiūrėdami dantis kasdien turėtume:
* juos šepetėliu valyti iš visų penkių pusių;
* kartą naudoti tarpdančių siūlą, o esant didesniems tarpams tarp dantų reikėtų ir tarpdančių šepetėlio. Beje, tarpdančių siūlu galima išvalyti ne tik dantis, bet ir vagelę tarp dantų, o „supersiūlu“ – ir ertmes tarp protezo ir dantenų, kuriose kaupiasi apnašos;
* atlikti dantenų masažą. Jį galite atlikti dviem būdais:
1) dantų šepetėliu (pasirinkite minkštą šepetuką ir juo švelniais sukamaisiais judesiukais masažuokite dantenas),
2) pirštais (dantenas masažuokite lengvais sukamaisiais pirštų spustelėjimais).

Dantų šepetėliai – su „charakteriu“
Taip, būtent dėl jų galime prisišaukti tris dažniausias burnos ertmės bėdas! Pastebėta, kad visame pasaulyje žmonės naudoja minkštus dantų šepetėlius, o Lietuvoje pasitaiko netgi kietais šepetėlių šereliais dantenas iš nežinojimo kasdien žalojančių žmonių – taip netrunka prisišaukti burnos ertmės bėdų.
Todėl atidžiai rinkitės dantų šepetuką, žiūrėkite, kad jie nežalotų dantenų. Nes nuolat trinamos per kietu dantų šepetuku jos pakyla į viršų. Tiesa, iš pradžių nepastebimai kaip pasalūnės, tarsi šimtosiomis milimetro dalimis šliauždamos atgal – taip atsidengia vis daugiau nuogo danties…
Ir dar – nors pakankamai minkštas dantų šepetukas (jo šerelio skersmuo ne didesnis kaip 0,10 mm) dantenų nežalos, bet ir, deja, nuo danties paviršiaus gerai nenuvalys kenksmingų apnašų!
Nepamirškite ir tai, kad dantų pasta neišvengiamai patenka į organizmą – gali sukelti ne tik alergiją, bet ir vėžį.

Dėl dantų – taisyklės be išimčių
* Po kiekvieno valgymo burną išsiskalaukite drungnu vandeniu.
*  Dantų pastos ant šepetuko – žirnio dydžio.
* Naudokite dantų siūlą ir skalavimo skystį.
* Rytais prieš gerdama kavą ar arbatą išsivalykite dantis – antraip gali sukilti    rūgštingumas, užkietėti viduriai, išsivystyti dantų ligos.

* Rytinę arbatą pravartu pakeisti stikline vandens, kuriame išmaišytas valgomasis šaukštas medaus – apsaugos dantis nuo ligų.

* Neskubėkite valytis dantų iškart po valgio. Citrusiniuose vaisiuose, marinuotose daržovėse esančios rūgštys gali ardyti emalį, o pro suplonėjusį jo sluoksnį ima matytis geltonas dentinas. Taigi iškart valydama galite įtrinti tą rūgštį į emalį.
* Ne kepinkite, o troškinkite daržoves. Keptos žaliosios ir raudonosios paprikos, cukinijos, baklažanai gali tapti labai rūgštūs. Verčiau gaminkite daržovių troškinius.
* Nevartokite pieno ir cukraus. Gerdami juodąją ar žaliąją arbatą be pieno, citrinos ar cukraus dantis apsaugosite nuo rūgščių erozijos. Mat arbatoje esantis polifenolis neleidžia bakterijoms prilipti prie dantų. Jų emalį labiausiai ardo vaisinės arbatos, net labiau nei apelsinų sultys. Atsisakykite saldumynų ir cukraus turinčių maisto produktų!

* Neužmirškite gerti vandens. Nuo rūkymo, antihistamininių vaistų ar antidepresantų išdžiūvusi burna gali pagreitinti puvimą, o vanduo (aišku, ir seilės, kurios neutralizuoja rūgštis) tai pristabdo.
* Profilaktiškai bent kartą per metus apsilankykite pas dantų gydytoją.

Nemalonus burnos kvapas
Remiantis moksliniais tyrimais, prastas burnos kvapas 90 proc. atvejų atsiranda nesilaikant burnos higienos, 6–8 proc. dėl nosies ar gerklės ligų, 2–4 proc. – dėl virškinamojo trakto ligų.
Tai trukdo bendrauti, nes kramtomoji guma, ledinukai ir gaivikliai panaikina kvapą tik trumpam. Ką daryti?
Nemalonų kvapą dažniausiai sukelia dantenų ir liežuvio apnašos, skrandžio, virškinamojo trakto (gastritas, opa) bei inkstų ligos, rūkymas ir alkoholis, sugedę dantys, dantų akmenys arba dantenų uždegimas.
Pasirūpinkite liežuviu, kuris yra tarsi plaukuotas kilimas, surenkantis mažytes maisto daleles ir bakterijas. Įpraskite rytais, vos pakirdusi, liežuvį valytis dantų šepetėliu, šaukštelio briauna ar specialiu valikliu.

Išbandykite ir liaudiškas priemones
Cinamonas. Jis ypač efektyvus kovojant su prastu burnos kvapu. O kramtomoji guma su cinamonu ne tik maskuoja prastą kvapą, bet ir naikina bakterijas burnoje.
Petražolių šakelės. Po valgio praskalavusi burną šiltu vandeniu, suvalgykite petražolės šakelę – ji panaikina ir burnos bakterijas, ir nemalonų kvapą.
Mėtos taip pat turi antibakterinių savybių. Jų ar petražolių pakramčius mažiau jaučiamas ir česnakų, svogūnų kvapas.
Citrina. Po valgio sukramtykite citrinos griežinėlį. Vanduo su keliais šaukštais jos sulčių, cukraus ir druskos – gera priemonė nuo bakterijų. Geriausia ją gerti iš ryto.
Gvazdikėliai pasižymi antibakteriniu poveikiu.
Kalendrų lapai, kardamonų, pankolių sėklos taip pat padės panaikinti blogą burnos kvapą. Kramtykite juos po valgio profilaktiškai.
Obuoliai naikina bakterijas, esančias burnoje, tad valgykite jų bent kartą per dieną.
Juodoji ar žalioji arbata – vietoj kavos. Jose yra antioksidantų, kurių bijo burnos bakterijos.