Šiais laikais, kai nuolat skubama, jau tapo beveik įprasta daug ką daryti miego sąskaita. Vidutinė miego trukmė nuo 1910 m. sumažėjo nuo 9 iki 7 valandų, nors visi žino, kad miego trukmė turi įtakos ne tik savijautai, darbingumui, bet ir sveikatai.

Miego stygius labiausiai kenkia širdžiai
Iki šiol medicina labai domėjosi, kaip sutrikęs miegas iškart paveikia darbingumą ir atmintį. Pavyzdžiui, naktį dirbančios slaugytojos ir ne darbo dienomis miega prasčiau. O tai sulėtina  reakciją, dėl to dažniau pasitaiko rimtų klaidų darbe…  Miegas – tai keturių penkių fazių ciklas: lengvas miegas (su sapnais) kaitaliojasi su giliu. O trikdomas jo ritmas kenkia širdies, inkstų veiklai. Juk miegant atsinaujina širdies ir kraujagyslių audiniai.
Ilgų skrydžių palydovai, tolimųjų reisų vairuotojai ir pamainomis dirbantys žmonės irgi dažnai kenčia dėl miego ciklo sutrikimų. Medicinos specialistai sutaria –
minėtajai grupei kyla didesnė rizika susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis, todėl jiems pataria bent mėnesį stipriai nekeisti paros ritmo.

Moterų organizmas jautresnis
Prastas miegas moterų širdies ir kraujagyslių būklei kenkia labiau. Blogai miegojus atsiranda didesnė vidinė įtampa, dėl to pakinta organizmo gaminamų medžiagų santykis, o tai didina širdies ligų bei antrojo tipo diabeto riziką. Moterų organizmuose šie pakitimai kur kas ryškesni.
Taip yra ne tik todėl, kad moterys dukart dažniau nei vyrai skundžiasi miego sutrikimais. Neseniai Djuko universitete (JAV) buvo ištirta 210 iš pažiūros sveikų vidutinio amžiaus vyrų ir moterų, praeityje nesiskundusių miego sutrikimais. Nė vienas jų nerūkė, nevartojo medikamentų, taip pat nebuvo tirtos hormoninius preparatus vartojančios moterys. Pagal klausimyną buvo įvertinta jų miego kokybė bei emocinė būklė. Ištirtos kraujo medžiagos, kurios siejamos su didesne širdies ligų rizika bei diabetu – gliukozės ir insulino lygis, fibrinogenas (krešėjimo veiksnys) bei du vadinamieji uždegiminiai baltymai.
40 proc. vyrų ir moterų buvo priskirti prie prastai miegančių (tokiems žmonėms užmigti reikia mažiausiai pusvalandžio, jie dažnai atsibunda naktį). Visų jų miego kokybė panaši, tačiau vyrų ir moterų emocinė būklė ir kraujo tyrimai labai skyrėsi. Prastai miegančių moterų vidinė įtampa buvo kur kas didesnė, būdingas priešiškumas, pyktis, depresija. Be to, „blogieji“ moterų kraujo ir insulino tyrimų rodikliai viršijo normalius – ypač uždegiminių baltymų, siejamų su širdies ligomis. Išsamesni tyrimai parodė, kad didžiausias vaidmuo tenka laikui, per kurį žmogus užmiega.

Neišsimiegoję ne tik greičiau sensta…
Seniai žinoma, kad labiausiai pailsime per giliojo miego fazes, tačiau sutrumpėjęs tokio  miego laikas veikia gliukozės kiekio kraujyje reguliavimą ir skatina formuotis diabetą. Vos po trijų naktų, per kurias buvo nutraukiamas gilusis miegas, susilpnėjo jaunų suaugusiųjų reakcija į insuliną. Tam pačiam kiekiui gliukozės jiems reikėjo daugiau insulino nei anksčiau, tačiau organizmas jo tiek nebegamino. Taigi padidėjo antrojo tipo diabeto rizika. Pakitusi reakcija į insuliną prilygo tai, kuri atsiranda priaugus 10–15 kg svorio…
Sutrumpinus miegą iki keturių valandų pakinta gliukozės skaidymas ir vidaus sekrecijos liaukų veikla. Tokius pat pokyčius sukelia organizmo senėjimas. Nuolatinis miego trūkumas gali sustiprinti ir pagreitinti amžiaus keliamus simptomus – aukštą kraujospūdį, nutukimą, atminties sutrikimus.

Sveikam miegui, kaip ir visam organizmui, reikia pastovaus ritmo.
Naudingiausias užburtas ratas: kuo greičiau užmiegame, tuo sveikesnis miegas, o kuo miegas sveikesnis, tuo lengviau užmigti.
Žmogus – įpročio vergas, todėl ritualų prieš miegą sėkla greitai sudygsta.
Miego trūkumas didina nutukimo ir diabeto riziką.
Miego poreikis – individualus dalykas, tačiau bent šešių valandų reikia beveik visiems.
Prabusti normalu – naktį žmogus apie 28 kartus prabunda ir iškart vėl užmiega to nė nepastebėdamas.
Bemiegė ar mažai miegota naktis pasekmių nepalieka, jei ji – išimtis, o ne įprasta išeitis.