Vasara – nuostabiausias laikas ne tik formoms, bet ir savijautai gerinti.

Du zuikius (gražėsite, geriau jausitės) išsyk nušausite pasirinkusios mankštinimosi gamtoje būdą – tokį, kuris atitiktų ir jūsų charakterį, ir sveikatos būklę, ir pomėgius. Išsijudinkite, intensyviau pajudėkite miške, pievelėje, parke ar paupy. O čia jau imtų veikti ir galingieji laimės hormonai…

3 nenuginčijamos priežastys
Reguliariai mankštintis tikrai verta, nes…
… gerėja fizinė ir dvasinė savijauta. Sportuojant smegenys išskiria daugiau endorfinų, todėl reguliariai judančios moterys būna geresnės nuotaikos. Juk sportas – iki šiol nepralenktas psichologinio atsipalaidavimo būdas.
Padažnėja kvėpavimas, todėl organizmo audiniai, organai geriau aprūpinami deguonimi – užplūsta energija. Kartu gerėja širdies ir kraujagyslių, nervų, raumenų sistemų darbas.
… stangrėja kūnas. Treneriai tikina, kad neįdarbinami raumenys „suvalgo patys save“, t. y. nesportuojant raumenų ląstelių (miocitų) ima mažėti, todėl jie tolydžio silpnėja. Vadinasi, prastėja laikysena, glemba kūnas, silpsta fizinė jėga.
… krinta svoris. Jeigu jo per daug – nereikalingi kilogramai sportuojant neabejotinai tirps. Nes judant normalizuojasi su maistu gaunamos ir išeikvojamos energijos kiekiai. Ir nereikės jokių dietų – bent metus reguliariai sportuojant jūsų KMI (kūno masės indeksas) atitiks visas normas!

Bėgimas – paprasčiausias būdas išsijudinti
Bėgti ristele tiks beveik kiekvienai, jaučiančiai poreikį išsijudinti. Darykite tai kone bet kur, kai tik rasite laiko: iš ryto vos atsikėlus, ar vakare po darbo. Užsienyje, pvz., Anglijoje ar JAV, stengiamasi pabėgioti per pietų pertrauką… Bėgiojimas – paprasčiausias būdas tesėti pasižadėjimą „nuo pirmadienio pradėsiu“.
Pliusai. Lengvas, paprastas, visiems prieinamas sportavimo būdas. Nereikalauja didelių įgūdžių ar ypatingo sporto inventoriaus. „Įdarbinamos“ beveik visos raumenų grupės, ypač kojų, sėdmenų, pečių. Gerina visų vidaus organų darbą, kvėpavimą, spartina medžiagų apykaitą, padeda atsipalaiduoti. Neblogai degina kalorijas.
Minusai. Monotoniškas užsiėmimas, gali paskausti pėdas, blauzdas ir kelius. Netinka besiskundžiančioms nugara, kojų sąnariais. Turinčioms didelį kraujospūdį, sergančioms akmenlige, širdies ligomis, bronchų astma bėgioti galima tik pasitarus su gydytoju.
Pravartu žinoti. Bėgti minkšta danga (žole, miško keliukais) sveikiau nei kieta (asfaltu, šaligatvio plytelėmis) – gerokai sušvelnėja smūgio atatranka į stuburą. Taigi būtinai dėvėkite tik gerus sportinius batelius su oro pagalvėmis. Visada pravartu apie taisyklingo bėgiojimo ypatumus pasitarti su žinovu.

Plaukti gali kiekviena
Plaukimas pirmiausia rekomenduojamas turinčioms vargo dėl stuburo, sąnarių, laikysenos. Tačiau tai beveik visoms tinkamas ir patinkantis užsiėmimas.
Pliusai. Dirba beveik visi kūno raumenys, be to, vandenyje jie atsipalaiduoja ir fizinis krūvis nebūna toks juntamas. Ypač stiprėja pilvo, juosmens, tarpumenčio raumenų grupės.
! Mažiausia tarp visų sporto šakų traumų tikimybė.
Tinka bet kokio amžiaus ir fizinio pasirengimo žmonėms. Plaukioti gamtos vandenyse, kitaip nei baseino, ypač malonu ir sveika – toks vanduo nesukelia alergijos, nesausina odos ir nepalieka nemalonaus kvapo.
Minusai. Nepatariama sergant epilepsija, lėtinėmis akių, nosies, ausų, sinusų ligomis, turint širdies nepakankamumą. Jaučiantiems sąnarių skausmus maudytis šaltame vandenyje nepatariama – geriau eiti į baseiną.

Stebėkite ir minkite!
Važinėjimas dviračiu patiks trokštančioms įspūdžių, nepakenčiančioms monotonijos, uždarų salių ir nuolatinio tų pačių pratimų kartojimo.
Pliusai. Puiki kojų bei sėdmenų raumenų treniruotė! Mažesnis krūvis tenka sąnariams ir raumenims, todėl dviračio mynimas ypač tinka vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kuriems skauda nugarą. Gerina koordinaciją, reakciją, ištvermę (ypač minant į kalniuką).
Minusai. Teks įsigyti gerą dviratį (galima ir išsinuomoti), o miestelėnams – dar ir nebijoti automobilių.

Joga – siekiančioms harmonijos
Pratimus (asanas) patartina atlikti gamtoje, švariame ore, nes taip sportuojant kvėpavimas suintensyvėja keletą kartų. Raumenų tempimo pratimai, derinami su ritmingu kvėpavimu, labiausiai tiks toms, kurioms svarbiausia vidinė harmonija, įsiklausymas į savo vidų, savo kūną, nemėgstančioms skubos…
Pliusai. Gerina kvėpavimą, o kartu ir visų kūno ląstelių aprūpinimą deguonimi – tai puikus būdas pasisemti energijos. Treniruoja raumenis, stiprina kaulus, nuramina, besimankštindamos neuždusite, nepavargsite, nepersitempsite. Tai puiki daugelio ligų profilaktikos bei gydymo priemonė. Asanos atliekamos pagal jūsų individualų fizinį pajėgumą. Geriausia, kai pradedantysis apmokomas kokioje nors jogos grupėje – susipažinus su pratimais (išleista nemažai knygų, brošiūrų), juos galima daryti bet kur!
Minusai. Netinkamai atliekant jogos pratimus bus mažai naudos, o kartais galima sau ir pakenkti (jei persistengiama darant tai, kam kūnas dar nepasirengęs). Tad iš pradžių juos atlikite stebint kvalifikuotam treneriui.

Norite paišdykauti – užsimaukite riedučius!
Tinka mėgstančioms greitį ir turinčioms gerą humoro jausmą: nebijančioms pargriūti, nesidrovinčioms juokingai atrodyti.
Pliusai. Judrus, nenuobodus užsiėmimas. Gera treniruotė kojų bei rankų raumenims. Lavina koordinaciją, reakcijos greitį, puikiai „išplauna“ iš galvos negatyvias mintis ir slogutį.
Minusai. Netinka vargstančioms dėl nugaros, kelių sąnarių, nes tenka važiuoti palinkus. Nemaža traumų tikimybė. Malonumas patiriamas tik po kelių pasivažinėjimų, kritimų. Geri riedučiai gana brangūs (galima išsinuomoti). Būtina segėti alkūnių, kelių apsaugas, šalmą.

Sinergija: meilė žirgams plius sportas
Sparčiai populiarėjantis jodinėjimas labiausiai patiks dievinančioms erdvę ir laisvės pojūtį, jaučiančioms ypatingą ryšį su gamta, gyvūnais (geras žirgo ir raitelio ryšys jojant itin svarbu).
Pliusai. Gerina laikyseną (ypač!) ir judesių koordinaciją, treniruoja sėdmenų, pilvo, pečių, rankų, kojų raumenis. Tinka ir besiskundžiantiems sąnariais (sėdint jie mažiau apkraunami). Po kelių pamokų juntamas ypatingas dvasios pakylėjimas…