Kokios prieskoninės žolelės padės nusiraminti, atgauti jėgas ir įveikti moteriškus negalavimus

Kas jau kas, o mes tikrai žinome, kaip labai kartais nebūna nuotaikos… Kartais ją sugadina kokia smulkmena. O ar žinome, kad ją susigrąžinti galime pasitelkę kvapniąsias prieskonines žoleles?

Levandų galios
Romėnai levandų žiedų berdavo į vonią. Manoma, kad jie ir davė žolelei pavadinimą, mat lotyniškai lavare reiškia „prausti“. O nuo maždaug XIII a. levandas naudojantys prancūzų parfumeriai gyrė stebuklingas jų savybes. Sakoma, kad tarp paklodžių įdėjus kelis levandų žiedus, pora niekada nesipyks.
Levandos išsiskiria kvapu, kuriam būdingas antiseptinis poveikis, be to, jis saugo ir nuo mikroorganizmų. Taip pat stimuliuoja kraujotaką, normalizuoja širdies ritmą. Levandų aromatas padeda atsikratyti nuovargio, susierzinimo ir nuotaikų kaitos. Šis kvapas gali išvaduoti nuo nepagrįsto baimės jausmo.
Besiskundžiantiems nemiga, nerimu, pilvo skausmais ir pūtimu patariama gerti levandų antpilo po pusę stiklinės 3–4 kartus per dieną: 2 valgomuosius šaukštus tikrųjų levandų žiedų užpilkite 500 ml verdančio vandens, 2 val. palikite nusistovėti, nukoškite.
Ant rašomojo stalo laikomų džiovintų žiedų kvapas padeda susikaupti ir saugo nuo galvos skausmų. Levandų vonia padeda atsikratyti nuovargio, nervingumo, gelbsti geliant raumenis po fizinio krūvio.
! Kad geriau miegotumėte – vakarais išgerkite levandų arbatos su medumi.

Aitriųjų paprikų ir geros nuotaikos ryšys
Aitriųjų paprikų aktyvusis komponentas – vadinamasis kapsaicinas – ir sukelia burnoje degimo jausmą. Ši medžiaga yra tarp labiausiai tyrinėjamų medicinoje, farmacijoje. Didelė dalis teiginių dar nėra patvirtinta moksliniais tyrimais.
Aitriosios paprikos – ugninės ar žaliosios uogelės – tveria stebuklus. Jų sudėtyje esanti biologiškai veikli medžiaga kapsaicinas skystina kraują, saugo nuo uždegimų, gerina kraujotaką ir, tai itin įdomu, yra puikus antiseptikas. Be to, padeda organizmui išskirti euforiją sukeliančius endorfinus, kurie pagerina nuotaiką, suteikia žvalumo.

Mėtų gaiva ne tik padeda atgauti jėgas
Senovės žydų sinagogose mėtomis buvo barstomos grindys, kad jų kvapas sklistų su kiekvienu žingsniu. Garbanotosios mėtos Senovės Graikijoje buvo naudojamos tiek patiekalams gardinti, tiek vonioms aromatinti. Smulkintais mėtų lapeliais senovėje balindavo dantis, jų kabindavo patalpose orui gryninti ir gaivinti, taip pat plaudavo rankas mėtomis kvepintu vandeniu. Buvo manoma, kad mėtų kvapas skaidrina protą.
Vertingosios mėtų savybės buvo žinomos jau Egipto faraonų laikais. Jos buvo vertinamos Senovės Graikijoje ir Romoje. Visais laikais jos buvo laikomos ypatingu augalu.
Mėtų arbata gerina kraujotaką, mažina kraujospūdį, padeda kovoti su blogu burnos kvapu, gerina virškinimą, ramina, slopina nervingumą, dirglumą. Senovėje manyta, kad šis aromatingas augalas padeda greitai atgauti jėgas. Susirgus peršalimu, senoliai patardavo gerti mėtų nuovirą. Jį paruošti labai paprasta – šaukštą džiovintų mėtų lapelių ir žiedų užpilkite stikline verdančio vandens. Po 10 min., kai nuoviras šiek tiek atvės, jį jau galite gerti. Tinka paskaninti medumi.
Mėtos puikiai malšina uždegimus, skausmą ir skatina tulžies išsiskyrimą: 2 valgomuosius šaukštus džiovintų mėtų užpilkite puse litro verdančio vandens ir palaikykite 10–15 min. Gerkite po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną. Arbatą gerkite, jei sutriko skrandžio, kepenų ar žarnyno veikla.
Nuo seno mėtų lapų kramtymas žinomas kaip geriausias apetito mažinimo vaistas.
Beje, pirmoji pagalba nukentėjus nuo vabzdžio įgėlimo – mėtos. Suvilgykite medžiagos skiautę mėtų antpilu ir pridėkite prie įgėlimo vietos.
Mėtos gali būti vartojamos ir kaip afrodiziakas. Kad būtų stipresnis lytinis potraukis, kelis kartus per dieną visą mėnesį reikėtų mėgautis mėtų arbata.

Raudonėlio pagalba tomis dienomis
Raudonėliai maloniai kvepia, naikina mikrobus, gydo žaizdas, malšina skausmus, ramina sudirgusią nervų sistemą, padeda atsikosėti, skatina prakaito ir šlapimo išsiskyrimą, gerina virškinimą, mažina padidėjusį kraujospūdį.
Raudonėlių arbatos patariama gerti kamuojant skrandžio ir žarnyno diegliams, vidurių pūtimui. Arbata, išvirta iš raudonėlių ir melisų lygių dalių mišinio, nuramina ir padeda užmigti: 2–3 šaukštelius vaistinių augalų mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 15 min. pritraukti, paskui nukoškite. Arbatą pasaldinkite trupučiu medaus.
! Jei raudonėlių arbata vartojama skrandžio ir žarnyno ligoms gydyti, medaus į ją dėti negalima.
Jei vargina skausmingos menstruacijos: šaukštą susmulkintų raudonėlių užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 2 val. nusistovėti, paskui nukoškite. Gerkite po ketvirtadalį stiklinės 3 kartus per dieną.
Sutrikus menstruacijų ciklui: 2 šaukštus susmulkintų raudonėlių užpilkite puse litro verdančio vandens, 30 min. palikite nusistovėti, paskui nukoškite. Gerkite po 1/4 stiklinės 4 kartus per dieną 20 min. prieš valgį. Į kiekvieną porciją įpilkite šaukštą pieno ir įdėkite šaukštelį medaus.

Rozmarinas ramina nervukus
Rozmarinas valo organizmą, gerina kepenų darbą, virškinimą, kraujotaką, stiprina nervų sistemą, mažina kraujospūdį, turi antiseptinių savybių. Rozmarinai gaivina patalpą stipriu, bet neįkyriu aromatu, nes jų lapeliuose yra eterinio aliejaus. Rozmarinai taip pat naudojami aromaterapijoje, kad pagerintų kraujotaką.

Šalaviją – ant pakylos
Šalavijo sudėtyje yra daug eterinių aliejų, bioflavonoidų, stiprinančių ląstelių sieneles, dezinfekuojančių medžiagų – fitoncidų. Pagal bioflavonoidų kiekį šalaviją pelnytai galima kelti ant garbingiausios pakylos, mat jis yra vienas labiausiai stiprinančių imunitetą. Šis augalas padeda nusiraminti, gerina nervų sistemos darbą, šalavijo lapas, uždėtas ant žaizdos, greičiau sustabdo kraujavimą, padeda esant pilvo skausmams ar skrandžiui sustreikavus, mažina uždegimus. Šalavijas turi rauginių medžiagų, kartumynų, organinių rūgščių. Be to, jis gerina atmintį. O moterims patariama šalavijų arbatą gerti, kai stipriai prakaituojama dėl menopauzės.
Dar šalavijai dezinfekuoja, tinka burnai ir gerklei skalauti, dantenoms, burnos gleivinei gydyti.