Ką daryti, kad organizmas  nepristigtų gerųjų bakterijų

Bakterijų yra ore, vandenyje, dirvožemyje ir, žinoma, žmogaus kūne. Vienos pavojingos – jų reikia saugotis, kitos naudingos – neatsiejama organizmo dalis. Kai kurios pastarųjų, teigiama, net padeda užkirsti kelią onkologinėms ligoms. Tad verta pasirūpinti jų klestėjimu.

Įvairiais duomenimis, suaugusio žmogaus organizme yra daugiau kaip 500 rūšių bakterijų, bendras jų kiekis sudaro apie pusantro kilogramo… Daugiausia bakterijų aptinkama ant mūsų odos, gleivinėse ir virškinamajame trakte. „Vietos“, kur jų neturėtų būti – tai kraujas, smegenų ir visi vidiniai organizmo skysčiai, taip pat šlapimas, motinos pienas. Kai bakterijų vis dėlto ten patenka – susergame.

Nauda – neįkainojama
Žmogaus virškinamajame trakte turi būti pakankamai įvairių bakterijų grupių, kurios palaikytų ir apsaugotų maisto įsisavinimą bei imunitetą. Jos padeda virškinti maistą ir šalinti jo likučius, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, dalyvauja vitaminų B12, K, folio rūgšties sintezėje, veikia fermentų kiekį, valo ir saugo žarnyną, palaiko imunitetą, slopina patogeninių (ligas sukeliančių) bakterijų dauginimąsi, užtikrina tinkamą rūgščių lygį žarnyne.
Negana to, tyrimais nustatyta, kad:
Gerosiomis bakterijomis praturtinti maisto produktai saugo skrandį nuo Helicobacter pylori bakterijų, kurios sukelia gastritą ir opaligę;
Bakterijos skatina kalcio įsisavinimą, kuris turi didelės įtakos osteoporozės profilaktikai;
Plonajame žarnyne gyvenančios pieno rūgšties bakterijos mažina laktozės netoleravimą, įvairių alergijų kilimo riziką ir netgi saugo nuo vėžio.

Sveiko žarnyno saugotojos
Sveiko žmogaus žarnyne gyvena 10–20 rūšių bakterijų, iš jų dažniausiai minimos Lactobacillus ir Bifidobacterium.
Bifidum bakterijų daugiausia randama storajame žarnyne. Jos patenka į naujagimio žarnyną pirmosiomis savaitėmis. Šios bakterijos iš dalies atsparios skrandžio sulčių poveikiui ir gamina žmogui ypač svarbius vitaminus B1, B2, B12, PP. Taip išskiria bakteriociną – medžiagą, slopinančią auksinių stafilokokų, salmonelių, dizenterijos sukėlėjų dauginimąsi žarnyne.
Lacto, arba pieno rūgšties, bakterijų, skirtingai nei Bifidum, didesnis kiekis aptinkamas ne storajame, o plonajame žarnyne. Jos turi ypač didelę reikšmę virškinant maistą, o jų kiekio sumažėjimas ypač pajuntamas, kai ilgiau vartojami antibiotikai: kyla viduriavimas ar kiti virškinimo negalavimai.

Sutrikusi bakterijų pusiausvyra ir vėžys
Nuo to, kokios rūšies mikroorganizmai vyrauja mūsų organizme, priklauso ir mūsų sveikata. Nustatyta, kad sutrikusi žarnyno bakterijų pusiausvyra turi įtakos atsirasti tokioms ligoms ar būsenoms kaip klubinės žarnos uždegimas, opinis kolitas, atopinės alerginės ligos, laktozės (pieno cukraus) netoleravimas, lėtinis vidurių užkietėjimas, dirgliosios žarnos sindromas ir net storosios žarnos vėžys.

Nesigydykite savavališkai antibiotikais!
Kad bakterijų pusiausvyra sutrikusi, labiausiai pajuntame po antibiotikų vartojimo. Šie vaistai naikina ne tik ligas sukeliančias, bet ir naudingąsias žarnyno bakterijas. Tada pradedama viduriuoti arba smarkiai užkietėja viduriai, gali prasidėti ir pykinimas, vėmimas. Todėl gydytojai primygtinai ragina nesigydyti patiems nuo praėjusio gydymo kurso likusiais  antibiotikais, jeigu jų nepaskyrė gydytojas. Pagrindinė gydytojų taisyklė skiriant antibiotikus – laikytis kuo „siauresnio“ jų veikimo.  Beje, paparastai sykiu su antibakteriniais vaistais yra skiriama ir gerųjų bakterijų, kurios palaiko normalią žarnyno mikroflorą vartojant antibiotikus.

Maistas ar kapsulės?
Parduotuvėse siūloma gausybė produktų su gerosiomis bakterijomis. Pasak kai kurių gydytojų, jie turi nenuginčijamą maistinę vertę ir teigiamą poveikį virškinimo procesams. Tačiau dėl gydomųjų jų savybių vertėtų suabejoti.
Kad gerosios pieno ar kitos bakterijos veiktų, būtinos tam tikros sąlygos. Išgertas jogurtas ar kitas skystas raugintas maisto produktas skrandžio sulčių yra iš karto suvirškinamas. Dėl rūgšties poveikio daugelis bakterijų žūva. Į plonąjį žarnyną patenka tik maža jų dalis, todėl poveikis negali būti labai didelis. Tik ilgai ir gausiai vartojant šių produktų galime tikėtis virškinimo ir žarnyno veiklos pagerėjimo.
Kiti sako, kad kasdien išgeriant po stiklinę kefyro ar jogurto jau galima tikėtis naudos. Probiotikų veiksmingumas išlieka tik keletą dienų, todėl produktus su gyvosiomis bakterijomis reikėtų vartoti reguliariai.
Vaistinėse parduodamų gerųjų bakterijų preparatų sudėtyje mikroorganizmų kiekis jau daug didesnis, jos koncentruotos, dažnai yra kapsulių pavidalo, o apvalkalas apsaugo nuo skrandžio sulčių poveikio. Šie preparatai vartojami, kai yra rimtų virškinimo sutrikimų, nusilpęs imunitetas ar atsiradusi alergija, po gydymo antibiotikais, ir jų poveikio sulaukiama daug greičiau. Beje, bakterijų preparatai papildyti medžiagomis, kurios reikalingos bakterijoms vešėti.

Visada galvokite, ką valgote
Norėdamos išvengti didesnių sveikatos sutrikimų turėtume nuolat rūpintis savo kūnu – taip savaime pasirūpinsime ir jame gyvenančiais mikroorganizmais. Maiste esantys konservantai arba antibiotikų likučiai gali labai pakenkti normaliai mikroflorai. Štai kodėl visada derėtų atidžiau pastudijuoti perkamų produktų etiketes, dažniau rinktis ekologiškus gaminius.

Širšės ir bitės nebebus mirtinai pavojingos
Tie, kuriems širšių ir bičių įgėlimai gali sukelti sunkių alerginių reakcijų ar net mirtinai pavojingą anafilaksinį šoką, galės lengviau atsikvėpti. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centre tokiems žmonėms pradedama taikyti specifinė imunoterapija su bičių, širšių ir vapsvų nuodais.
Kaip teigia Santariškių klinikų gydytoja pulmonologė Laura Malinauskienė, metodo veiksmingumas – daugiau kaip 90 proc. „Įgėlus šiems plėviasparniams, gydymas specifine imunoterapija apsaugo nuo pavojingų reakcijų. Tik mūsų centre, vieninteliame Lietuvoje, atliekama pagreitinta specifinė imunoterapija pasitelkus nuodus. Tai leidžia greitai pasiekti reikiamą nuodų koncentraciją, apsaugančią nuo sunkių reakcijų“, – pasakojo medikė.
Pacientai, patiriantys minėtų sutrikimų, turėtų kreiptis į gydytojus alergologus ar klinikinius imunologus ir šie parašys siuntimą taip gydytis.
Rasa Derenčienė