Anyta ir marti: konkurentės ar galimos draugės?

Norėtumėte ją mylėti kaip savo mamą, ji jus – kaip dukrą. Tačiau kai dvi moterys imasi kurti tos pačios šeimos taisykles, ginčų neišvengiama.

Tarp dviejų moterų
Dviem žmonėms nusprendus susituokti, šie sutaria, kad vienas kitam bus patys svarbiausi. Todėl iš mylimojo tikimasi, kad jis visada stosis į mūsų pusę ir jei su kuo nors ginčysimės, tai ne vienišos, o dviese. Mažiausiai norisi, kad pasiskundus vyrui dėl to, kad kažkas mus sukritikavo, šis tegalėtų ištarti: „Bet juk tai tu buvai neteisi, mieloji.“ Tačiau būtent taip dažnai nutinka besiginčijant su uošviais.
Anytos ir marčios konfliktai kur kas labiau kenkia ne jųdviejų, o sutuoktinių santykiams. Juk būtent į vyrą nukrypsta abiejų moterų žvilgsniai kilus ginčui. Ir kiekviena tikisi, kad bus palaikyta jos pusė.
Vyro padėtis šiuo atveju nepavydėtina. Jis nori būti ir ištikimas vyras, ir ištikimas sūnus. Tačiau dažnai vienu metu tegali būti tik vienas jų: juk palaikysi vieną pusę, tave kaltins antroji! Nepalaikysi nė vienos – kaltins abi. Tad tenka rinktis…
Britų psichologai, tyrinėję pusšimčio porų santykius, nustatė, kad daugelis vyrų  buvo linkę labiau palaikyti savo motinas nei žmonas. Pastarosios jiems atrodė stipresnės ir tvirtesnės, todėl esą būtent joms derėtų nusileisti iškilus konfliktui.
Ką tai reiškia žmonai? Daugeliu atveju – išdavystę: „Jis žadėjo, kad būsiu jam pati svarbiausia, tačiau nepalaiko manęs, kai man to labiausiai reikia!“

Kalta pirmoji meilė?
Dėl visko kalta pirmoji meilė. Tiesa, visai ne romantinė. Pirmoji kiekvieno žmogaus patirta meilė – jo ryšys su tėvais. Tai besąlygiška meilė: šeimą mylime ne už konkrečius darbus, o tiesiog todėl, kad tai mūsų šeima. Šeimos narius kur kas lengviau nei kitus žmones priimti tokius, kokie yra (nes jų neįmanoma pakeisti), todėl lengva atleisti ir jų silpnybes.
Bėdų kyla, kai nesugebama pažvelgti į savo šeimos problemas iš savo partnerio pozicijos. Štai sūnui motinos keistenybės gali atrodyti įprastos, tačiau marčiai prie jų dar reikia įprasti. Sūnus žino, kad motina kartais gali būti labai valdinga, o marti negali su tuo susitaikyti. Į tą patį žmogų žvelgiama visai skirtingomis akimis. Tačiau su tuo belieka tik susitaikyti: požiūris į motiną ir anytą negali būti visiškai vienodas.

Kaip žiūri, taip ir matai
Ko tikėjotės iš savo būsimos anytos prieš su ja susipažindama? Kad ji pavydės jūsų vyro ir primins anytą iš anekdotų? Tuomet nenustebkite, kad būtent tai ir gavote.
„Kaip žiūri, taip ir matai“, – dainuoja Andrius Mamontovas. Lūkesčiams lemta pildytis, o net ir klaidingas išankstinis nusistatymas netrunka virsti realybe. Jei tik jūs pati tai leidžiate.
Tai, kad anytos ir marčios santykiai privalo būti prasti, atrodo norma. Apie dviejų moterų ginčus girdėjote įvairiausių istorijų, o ir draugės retkarčiais pasiskundžia, kad jų mylimųjų motinos – ne saldainiukai. Todėl ir jūs į santykius su savąja anyta žvelgiate įtariai: „Galbūt kol kas ir gerai sutariame, tačiau jau tuoj tuoj prasidės ginčai…“ Laukite ir sulauksite!

Priešas – įtarumas
Būtent įtarumas ir išankstinis nusistatymas padeda pamatus daugeliui marčios bei anytos konfliktų. Dvi moterys stebi viena kitą per dvipusį didinamąjį stiklą. Kiekvienas poelgis ar posakis čia įgyja kur kas didesnę prasmę, nei turi iš tiesų. Kiekvienas veiksmas siejamas su išankstine nuomone, kol supinama ištisa konflikto grandinė.
Štai, pavyzdžiui, anyta pasiūlė perrengti jūsų vaiką. Greičiausiai už šio pasiūlymo neslypi jokia potekstė. Tiesiog moteriai atrodo, kad vaikui su šiuo megztuku lauke bus per šilta, tačiau jūs manote kitaip: tokia anytos pastaba reiškia jos priekaištą netinkamai rūpinantis vaiku. Juk būtent to ir tikimasi iš tipiškų anytų. Dar viena panaši pastaba ir jau esate įtikinta: anyta mano, kad jūs nemokate auklėti savo vaiko. Padarote išvadą, jog ji jūsų nemėgsta, ir tai reiškia, kad jūs negalite gerai sutarti.
O dabar jau tikrai draugiški santykiai negalimi: įsitikinusi, kad anyta nusiteikusi priešiškai, taip pat nusiteikiate ir pati. Taip blogų santykių iliuzija virsta realybe.
Todėl skaitydama tarp eilučių nepamirškite, jog kartais prasmė gali būti ir tiesioginė. Anytos priekaištuose ar kartais piktokuose marčios žodžiuose nebūtina ieškoti poteksčių ir stengtis visas kadaise išsakytas pastabas susieti į visumą.
! Pastaba dėl smulkmenos gali ir reikšti tik smulkmeną, visai nebūtina jos įrašyti į dalykų, pagrindžiančių „kodėl ji manęs nemėgsta“, sąrašą.

Kieno namai, to ir taisyklės
Senelių privilegija. Mažasis Jonukas žino, kad lankydamasis pas senelę kiekvieną dieną bus vaišinamas saldainiais ir ledais, o vakarais galės ilgai žiūrėti televizorių. Nors namuose mama jam to niekada neleistų daryti. Seneliai gali elgtis su vaikais kitaip: jie gali ypač juos lepinti ar, priešingai, turėti griežtų ar net keistų taisyklių. Ir dėl to visai nereikia pykti. Senelių auklėjimas neprivalo sutapti su jūsiškiu: jų privilegija būti kitokiems. Todėl jei anyta leidžia jūsų vaikui daugiau arba mažiau nei jūs – tai neturi tapti konflikto priežastis. Vaikai žino, kad vienos taisyklės galioja jūsų namuose, kitos – senelių, ir visai nebūtina jų maišyti.
… ir tėvų privilegija. Jums atrodo, kad marti auklėdama vaikus daro klaidų. Norisi visur ir visada ją taisyti, juk jūs jau turite patirties, o ji – dar ne. Tačiau klysti ir mokytis iš klaidų auklėjant vaikus – tėvų privilegija. Galbūt jie ir nežino visų auklėjimo paslapčių, tačiau ši nežinia ir lemia vaikų auginimo džiaugsmą. Net jei jums atrodo, kad marti per atlaidi ar, priešingai, pernelyg griežta augindama savo vaikus – jos teisė kurti taisykles. Taigi jei bandysite šią tvarką kritikuoti, ginčai neišvengiami.