Per bendravimą internetu dingsta tikrieji bendravimo įgūdžiai

Per internetą pasauliui dažniausiai pateikiame ne save, o savo išsvajotą įvaizdį. Juk internete galime rasti milijoną draugų ir drąsiai su jais kalbėtis net apie labai intymius dalykus. Ir juk anoniminis bičiulis nepamatys, kad iš gėdos rausta skruostai… Sakoma, kad virtualioje erdvėje esame tokie, kokie norime būti. Deja, prarandame bendravimo su gyvais žmonėmis įgūdžius…

Vakarėlis? Ne, neturiu laiko…
Jurgita spirga savo kėdėje, nes negali sulaukti, kada baigsis nuobodus darbas. Mergina neseniai pradėjo dirbti įmonėje, kurios vadovai griežti: darbe jokių skaipų, feisbukų, nardymo po interneto erdves, juolab žaidimų. Tikra katastrofa!
Pagaliau penkios valandos vakaro. Jurgita išlekia pro kabineto duris tarsi nupūsta uragano, tekina parbėga namo, nuspiria į kampą batus ir iškart įjungia kompiuterį. Mergina gyvena viena nedideliame dviejų kambarių bute, kuris tiesiog tviska švara: ant baldų nė dulkelės, kilimai išsiurbti, knygos tvarkingai sudėtos į lentynas, drabužiai sukabinti į spintas, indai sudėti į lentynas. Galima pamanyti, kad namus Jurgita kasdien čiustija, nes laukia mylimo žmogaus ar draugų, bet tiesa kitokia – svečių ji jau seniai nekviečia. Tiesiog vieną dieną suprato, kad nemėgsta jų priiminėti. O kokia prasmė? Paplepės, išgers kavos, vėl paplepės, tada išgers arbatos, pasėdės balkone… Tiesiog sugaiš daug brangaus laiko, kurį galėtų daug maloniau praleisti prie savo kompiuterio. Šiam daiktui pinigų ji negaili: užuot įsigijusi rankinę ar suknelę, geriau nusiperka kokią nors naują programą. O kam tie skarmalai, jeigu neturės progų juos kam nors parodyti? Pavyzdžiui, visus savaitgalius Jurgita šmirinėja po namus vilkėdama pižamą – kompiuteriui juk vis tiek, kaip šeimininkė apsirengusi!
Mergina jaučiasi laiminga, nes turi daug virtualių draugų, su kuriais gali atvirai pasikalbėti (vakar kaip tik nagrinėjo temą „Gražu, nes patinka, ar patinka, nes gražu“), gali kad ir per visą naktį žaisti įdomius žaidimus, mokytis kalbų, sužinoti naujienas, pakeliauti po pasaulį neiškeldama kojos iš namų. Jurgita įsitikinusi: vienas kompiuteris geriau nei dešimt draugų, kurie prašo paskolinti pinigų, kartais meluoja, pamiršta paskambinti, atlekia išsiverkti, priverčia švęsti gimtadienį ir t. t.
Ką sako psichologai. Iš tiesų kompiuteris – tik prietaisas, kuris palengvina mūsų gyvenimą. Ir Jurgita priklausoma ne nuo jo, o nuo emocijų, kurių tikriausiai nepatiria realiame gyvenime. Labai dažnai internetu bendraujantys žmonės pateikia pasauliui ne save, o savo įvaizdį. Juk virtualioje erdvėje galime būti tokie, kokius save matome tik slapčiausiose vizijose: šmaikštūs, talentingi, gražūs, protingi, jauni, raštingi, seksualūs ir t. t. Internete drąsiai kalbame netgi apie tai, ko viešai nepasakytume net už pinigus, čia ištirpsta mūsų drovumas ir kompleksai. Artimi žmonės atrodo nejautrūs, nepastabūs, nesupratingi, nes nepagiria naujos suknelės, nesidomi, kokių nuotykių patyrėme kelionėje, nepasako, kad myli. Na, o virtualūs draugai mielai peržiūri visas į feisbuką sukeltas nuotraukas ir dar apipila komplimentais.
Beje, neretai darbe nesiseka, jaučiamės neįvertinti, o žaisdami kompiuterinius žaidimus galime įveikti visas kliūtis, pajusti pergalės skonį. Tik kažin kiek čia tikro džiaugsmo?
! Žmogus, kuris nutraukia ryšius su draugais, artimaisiais ir užuot bendravęs su žmonėmis akis į akį, užsidaro namuose su kompiuteriu, iš tiesų turi rimtų psichologinių problemų: realiame gyvenime nesijaučia saugus, nemoka susidoroti su užplūstančiomis emocijomis, apsiginti, nemyli savęs tokio, koks yra iš tiesų.
Tad kompiuteris – gerai ar blogai? Priklauso nuo to, kas ką valdo: žmogus kompiuterį, ar šis jį. Jeigu leidžiamės užvaldomi kompiuterio – savo gyvenime nedalyvaujame, jame tiesiog niekas nevyksta…

Ką tau jaučiu – nežinau…
Mantas ir Ieva susipažino prieš pusmetį draugės Linos namuose. Jis merginai iškart krito į akį: išvaizdus, stilingas ir paslaptingas. Ieva naujieną iškart išklojo draugei, bet ši jos nenudžiugino: „Pamiršk tą Mantą, jis – keistuolis.“ Tada mergina nesuprato, ką Lina norėjo pasakyti, o dabar puikiai žino – draugė buvo teisi. Mantas Ievai kelis sykius paskyrė pasimatymą, tačiau apie jausmus kalbėti neskubėjo. Kai vieną dieną mergina nutarė paklausti, ar jiedu pora, ar tik šiaip draugai, kurių niekas nesieja, Mantas paspruko ir neskambino visą savaitę. Lina (ji buvo ir gera Manto draugė) paaiškino, kad vaikinas tikrai nesusitikinėja su jokia kita mergina, jis neskambino, nes… „draugavo“ su kompiuteriu!
Niekam nebuvo paslaptis, kad vaikinas nuo šio elektronikos stebuklo yra priklausomas ir yra nuolatinis įvairiausių pokalbių svetainių svečias. Iš tiesų, bendrauti su Mantu virtualioje erdvėje net Ievai sekėsi geriau nei tada, kai nuėjo į pasimatymą. Ji kelis sykius net gavo gana atvirus vaikino laiškus, kuriuose rašė, kad jaučiasi laimingas, džiaugiasi sutikęs protingą merginą ir t. t. Prieš kelias dienas Ieva vėl gavo Manto laišką ir labai aiškiai suprato: susitikti su šiuo vaikinu kur nors parke ant suolelio vargu ar pavyks, o bendrauti internetu ji nenori. Kitaip tariant, šie santykiai tiesiog neturi ateities…
Ką sako psichologai. Sykį paragavus sunku sustoti… Bet iš tiesų kompiuterinė erdvė niekada nepakeis tikrovės. Kai žmogus užsidaro savo fantazijose, praranda bendravimo įgūdžius ir realybės pojūtį, netobulėja dvasiškai, neįgyja gyvenimo išminties ir patirties. Juk su virtualiais, paprastai anoniminiais draugais nesieja jokie bendri išgyvenimai, bendraudami nematome jų akių, negirdime balso ir t. t. Galbūt Mantas pokalbių svetainėse randa paguodą, ieško dvasios artumo ir šilumos, būna toks, koks yra iš tiesų arba kokiu norėtų būti. Deja, vaikinas nemoka kurti santykių su žmogumi iš „tikro“ gyvenimo, todėl, užuot buvęs nuoširdus ir atviras, paprasčiausiai nuo jo pabėga.
* Ar padėtis gali pasikeisti? Taip, jeigu Mantas pripažins, kad yra priklausomas nuo interneto, pokalbių svetainių ir žaidimų. Antras žingsnis – vaikinas turėtų kreiptis pagalbos į specialistus ir paieškoti priežasties, kodėl virtualus gyvenimas jį vilioja labiau nei tikra draugystė, gyvas bendravimas. Nuo ko jis bėga, kas jį gąsdina, kokių problemų nesugeba savarankiškai išspręsti?

TESTAS
Gal esate pernelyg jautri?
1. Būna dienų, kai nuolat galvojate apie artimuosius, bijote, kad jiems nieko blogo nenutiktų.
Taip / Ne
2. Dažnai aukojatės dėl kitų.
Taip / Ne
3. Kai gyvenote tėvų namuose, neturėjote savo kambario, negalėjote pabūti viena su savo mintimis.
Taip / Ne
4. Nemokate bendrauti su labai emocionaliais ar agresyviais žmonėmis, po pokalbio su jais jaučiatės kaip išsunkta citrina.
Taip / Ne
5. Kartais atliekate nemalonius darbus tik dėl to, kad įtiktumėte kitiems.
Taip / Ne
6. Kai artimas žmogus pareiškia, kad jo nemylite, iškart pasijuntate kalta.
Taip / Ne
7. Nuolat guodžiate kitus, bet savo ašaras išliejate į pagalvę.
Taip / Ne
8. Kartais pasielgiate neapgalvotai, nes pasiduodate kitų žmonių įtakai. Paskui gailitės.
Taip / Ne
9. Pamačiusi kitų žmonių ašaras ir pati apsiverkiate.
Taip / Ne

Suskaičiuokite rezultatus. Esate pernelyg jautri, jeigu mažiausiai į keturis klausimus atsakėte „Taip“.

Rūta Staučytė, „Matton“ nuotr.