Tai vienas skausmingiausių vidaus organų sutrikimų. Ar galima to išvengti?

Dar ne taip seniai vidaus organų akmenligė buvo viena dažniausių priežasčių, dėl kurių atliekamos operacijos. Dabar jie tirpdomi vaistais, skaldomi lazeriais ir tik kai tai nepadeda – operuojami.

Apie akmenligės skausmo priepuolius susirgusieji sako: „Norisi lipti sienomis.“ Žinoma, į akmenis panašūs dariniai vidaus organuose formuojasi lėtai, kartais metų metus ir kurį laiką galima nė neįtarti jų esant. Tačiau anksčiau ar vėliau (su retomis išimtimis) jie apie save praneša.

Kur gali susiformuoti?
Organizme susidarantys akmenys – tai įvairių druskų dariniai, atsirandantys tuščiaviduriuose organuose arba jų ištekamuosiuose latakuose. Dažniausiai akmenys formuojasi  tulžies pūslėje ir inkstų geldelėse, bet gali atsirasti ir šlapimo pūslėje, šlapimtakiuose, seilių liaukų latakuose, bronchuose, kirmėlinėje ataugoje (apendikse).
Paprastai jie būna sudaryti iš kalcio druskų, uratų oksalatų, fosfatų, cholesterolio ir kitokių medžiagų. Pasak medikų, akmenys ima formuotis, kai organizmo skysčiuose padidėja druskų koncentracija ir sutrinka tų skysčių apykaita.

Akmenys tulžies pūslėje
Tulžies pūslės akmenlige serga maždaug kas dešimtas žemės gyventojas. Moterys – kelissyk  dažniau nei vyrai. Apskaičiuota, kad ji vargina net 40 proc. vyresnių nei 60 metų amžiaus moterų.
Tulžies pūslėje akmenys dažniausiai (per 80 proc. visų atvejų) susidaro iš cholesterolio. Nustatyta, kad tam didelės įtakos turi mityba – mažai skaidulų ir daug cholesterolio turintis maistas, medžiagų apykaitos, hormonų veiklos sutrikimai, nutukimas.

Diegliai dešinėje pašonėje. Iš pradžių ligonis gali nieko nejausti. Pamažu organizmas ima nebetoleruoti riebaus, rūkyto, kepto, konservuoto, gausiai prieskoniais pagardinto maisto, jaučia maudimą dešinėje pašonėje, atsiranda kartumas burnoje, dažnai pučia pilvą. Vėliau prasideda smarkūs diegliai dešiniame šone. Jie pamažu pereina į dešinį petį, mentę, kaklą.
Tulžies pūslėje susiformavę akmenys gali būti tirpinami vaistais, skaldomi (ekstrakorporinė litotripsija) arba operuojami (dažniausiai laparoskopu, nadarant pjūvio). Operuojant dažnai šalinama ir tulžies pūslė. Kiekvienas šių būdų turi savų privalumų, taigi pacientui tinkamiausią parenka gydytojas.

Ar įmanoma išvengti?
Pasak gydytojų, tinkama mityba ir sveika gyvensena turi didžiulės įtakos užkertant kelią šiai ligai. Tuo pasirūpinti reikėtų ne tada, kai liga jau nustatyta, o iš anksto, ypač jei yra polinkis ja sirgti (sirgo tėvai ar seneliai). Taigi ko imtis:

Riboti su maistu gaunamų riebalų kiekį.
Pasistengti išlaikyti normalų kūno svorį.
Valgyti dažniau, bet po nedaug (penkis kartus per dieną).
Vartoti kuo daugiau skaidulų (kruopos, makaronai, košės, daržovės, vaisiai, rupių miltų duona) turinčio maisto.
Pasistengti per dieną su maistu gauti ne daugiau kaip 60–80 g baltymų (mėsa, ankštinės daržovės, fermentiniai sūriai). Per didelis baltymų kiekis maiste skatina cholesterolio kaupimąsi tulžyje.
Saikingai vartoti saldumynus ir cukrų.
Gerti daugiau skysčių (ne mažiau kaip 1,5 l per dieną).
Nepamiršti reguliariai mankštintis.

Akmenys inkstuose
Inkstų akmenligė – taip pat labai paplitusi liga, ypač išsivysčiusiose  šalyse. Įvairiais duomenimis, Europoje ja serga apie 5–10 proc. gyventojų, vyrai apie tris kartus dažniau nei moterys. Paprastai liga išryškėja 30–60-ais gyvenimo metais.
Inkstuose akmenys susidaro iš oksalo (oksalatiniai), šlapimo rūgšties (uratiniai), rečiau – iš fosfato (fosfatiniai) ar kalcio druskų (karbonatiniai). Taip įvyksta sutrikus organizmo rūgščių bei druskų pusiausvyrai. Įtakos turi paveldėtos inkstų ligos, podagra, per menkas išgeriamų skysčių kiekis, pernelyg gausus druskos, baltymų vartojimas. Visos inkstų akmenligės priežastys dar nėra iki galo nustatytos.

Juosmens maudimas ir diegliai. Kurį laiką jokių požymių gali nebūti. Ilgainiui ima varginti juosmens maudimas, ypač sunkiau padirbus, išgėrus alkoholio. Akmeniui pajudėjus iš inksto į šlapimtakį, gali ištikti inkstų dieglio priepuolis.
Kaip ir tulžies pūslės, inkstų akmenys, atsižvelgus į jų padėtį, dydį, kilmę, gali būti tirpinami vaistais, skaldomi (ultragarsu, lazeriais) arba operuojami. Ištirpinti pavyksta tik uratinius akmenis, todėl tokį gydymą gydytojas gali skirti tik atlikęs išsamius tyrimus. Jei žmogus turi polinkį sirgti akmenlige (sirgo tėvai ar seneliai), geriau iš karto imtis profilaktinių atsargos priemonių.

Ką daryti, kad  jų neatsirastų
Gerti kuo daugiau skysčių, ypač vasarą, kai gausiai prakaituojama.
Vartoti kuo mažiau druskos, rūkyto, aštraus, baltyminio maisto.
Jei organizmas linkęs formuoti fosfatinius ar karbonatinius akmenis, rekomenduojama vengti džiovintų vaisių, apelsinų, fermentinio sūrio, žuvų konservų.
Jei susidaro oksalatiniai akmenys – nevalgyti rūgštynių, rabarbarų, špinatų, šparaginių pupelių, nes šiose daržovėse gausu oksalo rūgšties, vengti burokų, bulvių, slyvų, kavos, šokolado.
Jei organizme susidaro terpė augti uratiniams akmenims – draudžiamos vynuogės, saldumynai, raudonasis vynas, kakava, šokoladas, mėsa, žuvis, kepenys, širdys, rūkyti gaminiai.
Dažnai atliekant šlapimo tyrimus, derėtų pasistengti išlaikyti normalų organizmo skysčių rūgštingumą (pH).