Kodėl gyvūnų negalima palikti tvankiame automobilyje ir leisti jiems važiuoti iškišus galvą pro langą

Kai atšyla oras, augintinius (ne tik šunis) vežamės į sodybą, prie ežero ir net į ilgesnes keliones. Tiesa, jeigu jie mokėtų kalbėti, tikriausiai pasiguostų, kad važiuoti automobiliu jiems nelabai patinka…

Po automobilį zujantis šuo gali sukelti avariją…
Jeigu nutarėte įsigyti didelį šunį (dogą, afganų kurtą, auksaspalvį retriverį, labradorą, dobermaną, seterį ir kt.), tikriausiai turite ir automobilį, kuriuo jį patogu ir saugu vežtis į gamtą ar net ilgesnę kelionę. Juk namuose vieno augintinio palikti negalima, juolab kelioms dienoms.
Puiku, jeigu keturkojis keliauninkas automobilio gale turi atskirą, nuo salono grotelėmis atitvertą vietą, kurioje patogu stovėti, atsisėsti ar atsigulti. Ant galinės ar priekinės sėdynės vežamas didelis šuo ne tik trukdo vairuoti, bet ir gali sunkiai susižaloti (pvz., staigiai stabtelėsite ir jis trenksis į priekinį stiklą ar net išlėks pro jį) arba sukelti avarinę situaciją. Juk paprastai visą kelionę jis nenustygsta vienoje vietoje, reikalauja šeimininko dėmesio, aploja pro šalį važiuojančius automobilius, gaudo įskridusias muses ar net bando ištrūkti iš automobilio. Tokiu atveju tenka tramdyti neramų keleivį, o ne žiūrėti į kelią…
Nors kelių eismo taisyklėse nėra nurodyta, kaip automobilyje reikėtų vežtis šunis, jeigu neturite galimybės jo atskirti grotelėmis, pasodinkite ant galinės sėdynės ir prisekite specialiu diržu su petnešomis. Gyvūnas geriau ištvers kelionę, jeigu kelis sykius sustosite ir prisirišę pavedžiosite jį po lauką.
* Nedidelį šunį ar katę (ypač – jeigu jie nepratę keliauti) geriausia vežti specialioje dėžėje su rankena (jų įvairaus dydžio rasite gyvūnų prekių parduotuvėse). Tiesa, prie šios buveinės augintinius reikia palengva pripratinti, ypač tuos, kurie jautrūs stresinėms situacijoms. Blogiausiu atveju katę arba nedidelį šunelį visą kelionę laikykite ant rankų.
Jeigu augintinis vemia. Šunys turi puikią uoslę ir yra jautrūs kvapams, todėl gana sunkiai ištveria kelionę benzino, dujų ar tepalo kvapų pritvinkusiame automobilio salone. Tokiu atveju veterinarijos vaistinėse įsigykite tablečių, kurios apsaugo nuo pykinimo ir vėmimo. Jas reikia sušerti likus 30–60 min. iki kelionės. Vaistų galite sugirdyti keliais būdais. Paprasčiausias – gyvūną pražiodykite, padėkite tabletę ant liežuvio šaknies, tada užčiaupkite ir paglostykite pagurklį arba švirkštu įšvirkškite šiek tiek vandens. Kitas būdas – tabletę sutrinkite ir sumaišykite su ėdalu arba įspauskite ją į sūrio ar mėsos gabaliuką. Taip pat galima tabletę sutrinti, išmaišyti nedideliame kiekyje vandens ir supilti per burnos kraštą.
! Jeigu kelionėje augintinis būna neramus, gausiai seilėjasi arba vemia, jį pašerkite likus kelioms valandoms iki išvykimo, o ne prieš pat kelionę. Dažniausiai  pykina jaunus šunis ir kates, tačiau kai kurie keturkojai ir užaugę sunkiai pakenčia kelionę automobiliu.
Tvankiame automobilyje gali žūti. Karštą dieną jokiu būdu nepalikite augintinio aklinai uždarytoje, saulės įkaitintoje mašinoje. Šunys ir katės ne prakaituoja kaip žmonės, o lekuoja, kad atvėstų, todėl juos greitai gali ištikti šilumos smūgis. Žiurkė ar žiurkėnas tvankiame automobilyje gali žūti vos per 10 min.
Jeigu šuns ar katės kūno temperatūra pasiekia ar viršija 40 laipsnių, negrįžtamai gali būti pažeistos galvos smegenys. Dėl šilumos smūgio taip pat gali prasidėti koma arba augintinis gali nugaišti.
! Itin jautrūs yra šunys trumpais snukiais (prancūzų ir anglų buldogai, mopsai, pekinai ir kt.), ypač jauni. Taip pat labai greitai perkaista gyvūnai, turintys ilgą, tankų ir tamsų kailį (tamsus paviršius sugeria daugiau saulės, todėl greičiau ir įkaista). Tvankiame automobilyje prastai jaučiasi ir šviesiakailiai, ir net kailio neturintys gyvūnai (Peru plikieji ar kinų kuoduotieji šunys, Kanados sfinksai ir kt.).
Gavęs šilumos smūgį augintinis tampa apatiškas, irzlus, vangus, nenori keltis, pradeda vemti, sunkiai orientuojasi, pakyla aukšta temperatūra ir kt. Kad gyvūnas nors šiek tiek atvėstų, paguldykite pavėsyje, ant pakaušio uždėkite šaltų kompresų, duokite gerti daug vėsaus vandens (tinka ir negazuotas mineralinis vanduo). Jeigu yra galimybė, leiskite pagulėti vėsiame vandenyje, kol temperatūra nukris (ją reikia matuoti išeinamojoje angoje kas 10 min.). Labai sunkios būklės šunį ar katę būtinai vežkite parodyti veterinarui.

Neleiskite augintinio ausims plaikstytis vėjyje
Dėl skersvėjo ar į ausis patekusio svetimkūnio šunys gana dažnai suserga išorinės ausies uždegimu. Tada be perstojo purto galvą, ją laiko pakreipę į skaudamą pusę, letena kasosi ausį. Dėl nuolatinio kratymo ausyje gali plyšti limfagyslė, tada limfa išsilieja po oda. Ausis sustorėja, įkaista ir šuo dar labiau susierzina. Kita bėda – akių gleivinės uždegimas, kurį sukelia į akį patekusios dulkės, svetimkūniai ir kt. Akis parausta, pradeda ašaroti. Šuo trina ją letena arba į žemę, taip sukeldamas papildomą infekciją, dėl kurios ima tekėti pūlingos išskyros.
Rūta Staučytė