Apie moterį nenuoramą, jos mūšius iki galo, slaptus skaudulius ir… meilę

Į susitikimą Katažina Nemycko ateina šiek tiek negaluojanti ir iškart pasiskundžia, kad medikai net dvi valandas ją privertė… išsėdėti ramiai! O juk pramogų pasaulio žvaigždė, neseniai laimėjusi LNK projekto „Kviečiu šokti. Pažadinta aistra“ pagrindinį prizą, negali pakęsti ramybės būsenos…

Žvėryno kavinės lankytojai vis atsisuka, pasižiūri į mano pašnekovę, pasišnibžda. O Katažina sako, kad ji jau priprato prie dėmesio, apkalbų, tik jos sėkmė niekada nebuvo tokia lengva, kaip kartais kitiems atrodo. Švytinti, energiją spinduliuojanti moteris neslepia, kad myli ir jaučiasi mylima. Bet apie tai – šiek tiek vėliau, o dabar klausiu, ar tiesa, kad ji metė darbą dėl šokių projekto?
„Žurnalistai netiksliai parašė, kad dėl šokių projekto mečiau darbą mokykloje“, – iškart suklūsta dainininkė ir pasakoja, kad mokykloje dirbti jai patiko: kėlė kvalifikaciją, tapo mokytoja metodininke. Kai dirbo klasės auklėtoja ir muzikos mokytoja, mokiniai buvo jos draugai. Taip buvo ir vėliau, kai Katažina, nebegalėdama aprėpti visų darbų mokykloje, pasiliko vadovauti tik savo pačios sukurtam ansambliui, o vėliau atsisakė ir jo, nes negalėtų dirbti pripuolamai.

Kai ko nors siekia – siekia iki pergalės
„Esu maksimalistė, – sako dainininkė, – kai ko nors siekiu, siekiu iki galo.“
Konservatorijoje ji baigė akordeono klasę, paskui įstojo studijuoti muzikos į Vilniaus edukologijos universitetą, o Mykolo Romerio universitete baigė administravimą.
„Mokiausi, – sako Katažina, – nes puikiai suprantu, kad žvaigždė esu šiandien, o rytoj, poryt viskas gali pasikeisti. Jeigu nieko nemokėsiu, neturėsiu diplomo, ką veiksiu, kam būsiu reikalinga? Nepajėgčiau nieko neveikti net ir pinigų į valias turėdama. Užtat baigiau dar ir kosmetologijos kursus – pirmiausia dėl savęs, nes mano oda jautri. Tiesiog privalėjau pati išmokti pasirūpinti savimi, tinkamai pasidažyti prieš koncertus. Kurį laiką dirbau ir vizažiste, tačiau nebesuspėdavau –klienčių daug (ypač nuotakų), o man koncertai, projektai… Teko atsisakyti ir šito darbelio, na, bet man svarbu, kad aš ir kosmetologiją šiek tiek išmanau.“

Seserys lepino, pažįstami stebėjosi
Katažina šeimoje jauniausia iš trijų seserų – gimė, kai vyriausiai sesei buvo
vienuolika, o jaunėlei dešimt metų. „Jos mane labai mylėjo ir lepino, buvo tarsi antrieji tėvai, – šypsosi pašnekovė. – Visos mėgstame dainuoti, kartais ir su visa šeima susėdę prie šventinio stalo taip dainą užtraukdavome, kad lubos kilnodavosi (juokiasi). Seserys įgijo pedagoginį išsilavinimą, viena nutekėjo į Peterburgą, kita gyvena Vilniuje.“
Sesės ir tėvai stebi visus Katažinos pasirodymus per televiziją, mama be validolio tabletės net negalėjo chorų karų ir šokių projekto žiūrėti. „Kai grįžtu į tėvų namus, visuomet jaučiuosi saugi, mylima. Mama kuria krosnį, nes žino, kad
labai mėgstu šilumą, – pasakoja dainininkė. – Medininkuose, kuriuose baigiau mokyklą, yra labai jauki bažnyčia. Kol gyvenau su tėvais, kiekvieną sekmadienį eidavome į mišias, giedojau bažnyčios ansamblyje. Ir dabar jaučiu poreikį sekmadienį nueiti į bažnyčią. Kai pažįstami sužino, ką veiksiu sekmadieniais, nustemba: „Juk dar ne Velykos!

„Į pramogų pasaulį mušiausi…
„…kaip tik galėjau, o kai pakvietė į šokių projektą, pasijutau lyg devintame danguje! – prisipažįsta Katarina. – Man buvo keturiolika, kai pradėjau dainuoti restoranuose, nuo septyniolikos – vestuvėse. Uždirbdama pinigų šiukštu neišlaidavau, tiesa, už pirmuosius honorarus nusipirkau mikrofoną, paskui pradėjau galvoti, kad vertėtų išleisti kompaktinį diską, kuriame būtų įrašytos dainos, kurias atlikdavau įvairaus pobūdžio renginiuose. Taip ir padariau, nes visuomet stengiuosi viską, ko imuosi, padaryti iki galo.“
Paklausta, kas jos atminty išlikę po pasirodymų daugybėje vestuvių, Katažina atsako, kad jai kuo vestuvės kuklesnės, tuo smagiau dainuoti. O turtuoliai skaičiuoja kiekvieną centą ir neduokdie, jeigu dainininkas pailso ir nori ilgesnės pertraukos, tuoj pasigirsta: „Mes juk jums mokame!“
„Nesu psichologė ar aiškiaregė, bet žiūrėdama į jaunuosius kartais pagaunu save mintyse sakant – šita pora gyvens ilgai ir darniai, o dėl šitos nežinau… Iš tiesų greit aš tuos jaunavedžius pamirštu, bet jie, mane sutikę gatvėje, sako: „Jūs dainavote mūsų vestuvėse. Mes jus matėme per televiziją ir už jus balsavome.“ Nemeluosiu, smagu tai girdėti“, – prisipažįsta.

Avarija pristabdė, bet nenuramino
Vienu metu Katažina dirbo keturiuose darbuose. Buvo pavargusi, sutrikusi. „Tą naktį po koncerto draugai atkalbinėjo, kad nevažiuočiau, likčiau nakvoti, bet aš norėjau namie pasiruošti kitam koncertui, – prisimena dainininkė. – Buvau jau už Vilniaus, kai staiga pajutau, kad turiu stabdyti automobilį, bet nesuspėjau ir nuvažiavau nuo kelio. Lūžo slankstelis, mėnesį teko gydytis, paskui – sanatorija. Turėjau sustoti, permąstyti, ar ne per daug užsiplėšiau, ar ne per daug noriu iš gyvenimo? Atsisakiau daugelio darbų, bet nesustojau, neišsigandau ir toliau dirbau. Mane pastebėjo. Iš pradžių pakvietė į projektą „Chorų karai“, paskui dalyvauti šokių projekte. Nepaprastai tuo džiaugiausi. Šokėja nebuvau, mokykloje šokau tautinius šokius, o žiūrėdama per televiziją į šokančias poras baltu pavydu degdavau. Norėjau patekti į projektą, bet kad bus labai sunku, neįsivaizdavau.“

Kas negerai, klojo be užuolankų
„Mane iš karto net dvi televizijos pakvietė dalyvauti šokių projekte, tarsi visi būtų žinoję, kaip aš noriu šokti, – kvatoja atlikėja. – Kai sužinojau, kad LNK mano partneris bus profesionalus šokėjas Dainius Dimša, supratau, jog projekto prodiuseris manyje taip pat kažką įžvelgė, gal net daugiau, nei pati apie save žinau. Kur patekau, supratau tik tuomet, kai prasidėjo repeticijos. Dirbome žiauriai daug. Esu be galo emocionali. Kai tik ką ne taip padarydavau, labai dėl visko išgyvendavau, kartais net verkdavau per repeticijas ir po pasirodymų. Būdavo labai sunku, bet spaudžiau iš savęs viską, ką galėjau.“
Choreografai stebėjosi Katažinos sėkme, klausdavo, kodėl jos anksčiau nematė šokančios. Tačiau ji pati mano, kad atėjo šokti kaip tik tada, kai to jai labiausiai reikėjo. „Dainius – nuostabus partneris. Nors mudu kartais pasiginčydavome ir pasipykdavome, išsakydavome pastabas vienas kitam gal ir skaudžiai, bet atvirai, nepalikdami nepasitenkinimo savyje“, – sako Katažina ir pasidžiaugia, kad ją palaikė labai daug žmonių, daug artimų draugų.

Ar buvusios žmonos tampa draugėmis?
„Mano draugo Deivydo Zvonkaus buvusi žmona Natalija Bunkė dažnai man patardavo, – sako Katažina, o išgirdusi klausimą, kaip pavyko užmegzti tokius gerus santykius su buvusia mylimojo D.Zvonkaus žmona, šypteli. – Būta ko čia stebėtis. Abi esame protingos moterys ir peštis mums tikrai nėra dėl ko. Tiesa, iš pradžių apie jokias draugystes negalvojau. Pažinojau Nataliją iš matymo ir to man užteko. O draugystė užsimezgė Deivydo dėka. Toks jis jau yra – atviras, nemokantis meluoti. Sykį paskambinau jam po pasirodymo, o jis man ir sako: „Esu pas Nataliją, geriam vyną, atvažiuok.“ Nelabai apsidžiaugiau tokiu pasiūlymu, bet papirko Deivydo atvirumas: galėjo pameluoti, o pasakė, kaip yra, be užuolankų. Nuvažiavau, pabendravome ir supratau, kad jų santykiai tikrai draugiški, gražūs ir pavyduliauti man nėra ko. Buvau peršalusi, Natalija pagirdė gardžia arbata, o išgirdusi, kad ruošiamės padainuoti pirmąjį mūsų su Deivydu kalėdinį duetą, pasisiūlė man pasiūti suknelę! Paparacai būtų turėję darbo, jeigu būtų žinoję (juokiasi). Sėdėjau pas Nataliją kone su apatinėmis kelnaitėmis, kol ši siuvo suknelę. O Deivydas laukdamas kitame kambaryje kavą gėrė. Kai papasakojau mamai apie Nataliją, ši susirūpino, liepė būti atsargesnei: „Tos buvusios žmonos kirminėlį užanty laiko, negali jomis pasitikėti.“ Bet Katažina jaučia – Natalija visada jai pataria ir padeda geranoriškai.

Verkė, kad niekas nebemylės
Ar Katažina laiminga su savo draugu prodiuseriu ir populiariu dainų kūrėju Deivydu Zvonkumi? Dainininkės akys suspindi: „Mums kartais būna labai nelengva, bet ieškome kompromisų. Juk abu esame patyrę ir laimingų akimirkų, ir nusivylimų.“ Taip, ji jau buvo įsimylėjusi ir nusivylusi: pirmąkart įsimylėjo dvidešimties, bet meilė baigėsi vos užsiminus apie vestuves – Katažina pati išsigando, o vaikinas buvo labai pavydus ir labiausiai pavydėjo jos darbui. „O man darbas yra mano gyvenimo būdas“, – sako dainininkė.
Kai nusprendė palikti savo pirmąją meilę, paliktas draugas labai sielvartavo, o vėliau vedė kitą. „Jų sūnus gimė per mano gimtadienį! – juokdamasi Katažina sako, kad dėl to jiedu vienas kito negalės visai pamiršti. – Iki šiol puikiai be jokių nuoskaudų bendraujame.“
Antrasis Katažinos mylėtas vyras buvo tarsi iš visai kito pasaulio. „Buvome skirtingi tarsi žemė ir dangus, bet aš jį be proto buvau įsimylėjusi. Po
penkerių metų skyrėmės skausmingai, išverkiau upes ašarų, maniau, kad daugiau jau mano gyvenime tokios meilės nebus, mano gyvenimas baigėsi“, – prisipažįsta ji ir nusišypso – kaip tuomet ji klydo!

Atrodė tylenis, bet…
Katažina prisimena, kad iš pradžių su Deivydu jųdviejų keliai tai susikryžiuodavo, tai vėl išsiskirdavo. Deivydas dalyvavo televizijos projekte „Žvaigždžių duetai“, o Katažina susiruošė išleisti savo dainų albumą ir norėjo, kad jame būtų ir jo sukurtų kūrinių. Bet dainų autorius tuomet buvo labai užsiėmęs ir pažadėjo padėti Katažinai kada nors vėliau, pasibaigus duetams. „Norėjau kuo greičiau išleisti savo kompaktinę plokštelę ir apsiėjau be Zvonkaus“, – sako ryžtingoji atlikėja, prisimindama daugybę žmonių, susirinkusių į jos įdainuotos kompaktinės plokštelės pristatymą.
Netrukus Katažina jau dalyvavo televizijos projekte „Chorų karai“, kuriame savo chorui vadovavo ir Deivydas. „Kai pirmą sykį susitikome, dar LRT televizijos kavinėje Deivydas man pasirodė tylenis, net šiek tiek nuobodokas, o iš manęs energija trykšta kaip iš vulkano. Kiti bičiuliai plepa, o jis sėdi ir tyli, – pasakoja ir prisimena po projekto netikėtai feisbuke atradusi Deivydo laiškelį, kuriame jis kvietė drauge išgerti kavos. – Mielai sutikau. Ir netrukus supratau, kad klydau dėl Deivydo. „Šis vyras įdomus“, – pasakiau sau, suvokdama, kad nesiruošiu už jo tekėti ir negaliu jo kaip kokio švarko pasimatuoti. O jau kitą dieną ėjome į kiną. Taip ir tebevaikštome“, – šypsosi moteris, neslepianti, kad brandžių žmonių draugystė kitokia nei jaunuolių. Ji pasidžiaugia, kad per visą šokių projektą Deivydas sėdėjo žiūrovų salėje, niekada jos nekritikavo, užtat nuoširdžiai patardavo, kaip, jo nuomone, reikėtų keisti muzikinę dalį.

Neištikimybę suprastų, išdavystės neatleistų
Paklausta, ko neatleistų savo mylimajam, Katažina trumpai susimąsto: „Prieš
dešimt metų buvau įsitikinusi, kad niekada neatleisčiau neištikimybės, dabar jau suvokiu, kad gyvenu realiame pasaulyje ir viską galima atleisti. Svarbiausia, kad kalbėtumės, neleistume augti slaptiems skauduliams“.
Anksčiau ji nemokėjo išlieti nuoskaudų, kaupdavo jas savyje, o paskui pratrūkdavo. „Man sunkiausia suprasti ir atleisti moralinę išdavystę“, – sako moteris, patyrusi ne vieną tokią išdavystę, kai tariami draugai pažada padėti, kuo nors pasirūpinti, o paskui staiga nebekelia telefono ragelio, apsimeta, kad nieko nežadėjo.
„Pati esu labai atsakinga, todėl nesuprantu smulkių sukčių, kurie padlaižiauja ir meluoja. Žinau, kad yra už akių kalbančių, esą ta lenkaitė padarė karjerą per Zvonkų, betgi šokių projekte jis už mane nešoko, nedainavo! Aš savo darbu kasdien įrodinėju, kad esu šio to verta. Matyt, nepatikdavo mano vardas ir tautybė. Bet juk aš gimusi, augusi Lietuvoje, tai kodėl turiu jaustis kalta būdama lenkė? Didžiuojuosi savo tautybe. Ir labai branginu tikruosius draugus, kuriems tautybė nerūpi ir kurie mane myli visokią“, – aistringai kalba Katažina, dažnai dar rytą nežinanti, kur teks koncertuoti vakare. Todėl kartais dainų tekstus būna priversta pasimokyti naktį ar net važiuodama automobiliu. Bet ji – nenuorama, ir toks gyvenimo tempas jai patinka!

Eglė Kulvietienė