Tikra tiesa, kad niekas taip nepalengvina ir neišgydo kosulio, kaip inhaliacijos. Tačiau jos  veiksmingos ir varginant šienligei ar net depresijai. Susirgus visada geriau pradėti gydytis nuo paprasčiausio ir mažiausiu šalutiniu poveikiu pasižyminčio būdo.

Daugelis mūsų esame patyrusios – kai peršalus sausas kosulys drasko krūtinę, o gerklė atrodo kaip išplikyta, geriausias būdas iš karto palengvinti padėtį – pakvėpuoti karštais garais. Tai yra, užsivirti puodą vandens, įmesti į jį žiupsnį čiobrelių ar kitų turimų vaistažolių ir šį nukaitus (bei, pageidautina, užsidengus galvą rankšluosčiu) giliai pakvėpuoti garuojančiu karštumu. Palengvėjimas kone visada garantuotas, o ir gydymosi priemonė, galima sakyti, visuomet po ranka.

Šilto garo nauda
Tokios šiltos garų vonelės medikų „nenurašomos“ ir šiandien. Šiltas garas palankiai veikia kvėpavimo takų gleivinę, mažina spazmus ir uždegimą. Garuose esančios gydomosios medžiagos turi didelį kontaktinį paviršių, jos greitai įsisavinamos kraujo ir atitinkamai ima greičiau veikti. Inhaliacijos skystina gleives, palengvina atsikosėjimą.

Vėsių inhaliacijų privalumai
Tačiau, pasak medikų, vėsaus smulkaus garo inhaliacijos gali būti dar veiksmingesnės, o ir jų panaudojimo galimybės platesnės. Priežastis  paprasta – vėsus garas giliau patenka į kvėpavimo takus, nes neišburkina gleivinės.
Jei skirtos inhaliacijos su vaistais (pavyzdžiui, kai pradėjusiam dusti ligoniu reikalingos adrenalino inhaliacijos), jos irgi neturėtų būti šiltos, nes kai kurių vaistų sudėtyje esančios medžiagos, patekusios į šiltą aplinką, išsiskaido ir jų poveikis sumažėja.
Žinoma, namų salygomis vėsių inhaliacijų nepasidarysite. Jas įmanoma atlikti tik turint inhaliatorių. Aparate vanduo suskaldomas ir išpurškiamas smulkiomis dalelėmis, todėl tolygiai pasiskirsto tiek viršutiniuose, tiek apatiniuose kvėpavimo takuose, papildomai drėkina jų sieneles, o garuose esančios vaistažolės ar vaistai geriau pasiskirsto ir yra geriau įsisavinami. Prasidėjus negalavimams vėsias inhaliacijas galima daryti 3–4 kartus per dieną. Jas tinka atlikti visiems, net kūdikiams.

Svarbu, kuo kvėpuojame
Aerozolių dalelės, prasiskverbusios į gilesnius kvėpavimo takų gleivinės sluoksnius, sukelia bendras ir vietines organizmo reakcijas. Dėl jų poveikio greitėja plaučių kraujo ir dujų apykaita, padidėja įkvepiamo oro tūris, judėdami epitelio gaureliai stumia gleives gerklės link, taip vyksta gleivinės apsivalymas, taip pat mažinamas bronchų lygiųjų raumenų tonusas, taigi kartu malšinami ir spazmai.
Darant inhaliacijas, daugiau kraujo nuteka į probleminę vietą – vien jau tai gelbsti pasveikti, nes toje vietoje greitėja medžiagų apykaita, gerėja uždegimą sukeliančių medžiagų šalinimas. O jei garai dar bus prisotinti tinkamai parinktų veikliųjų medžiagų, šios pataikys tiesiai į taikinį. Įkvėptos veikliosios medžiagos greitai ir lengvai pasišalina iš kūno, nesukeldamos šalutinio poveikio, kuris gali atsirasti geriant tabletes ar atliekant injekcijas.

Ko dėti į vandenį?
Inhaliacijos su jūros druska. Tai vienos pupuliariausių inhaliacijų, tinkamos daugeliu atvejų. Jūros druska – natūralus antiseptikas, naikinantis bakterijas, dezinfekuojantis gleivines, spartinantis epidermio gijimą. Patekusios į bronchus smulkios druskos dalelės taip pat veikia antibakteriškai. Įkvėpus natrio chlorido, bronchai atsipalaiduoja, gerėja jų laidumas, lengviau pasišalina patologinis sekretas, silpsta infekcinių, alerginių bei virusinių procesų aktyvumas. Nagana to, jūros druskoje esantis magnis veiksmingai kovoja su alergijomis, kalcis ir bromas ramina sudirgintą gleivinę bei nervų sistemą.
Peršalimui ir imuniteto stiprinimui. Esant pūlingam sinusitui, anginai ar laringitui, geriau rinktis dervų turinčių augalų – pušų ar eglių žievelių, medetkų, čiobrelių, raudonėlių nuovirus. Jeigu gleivinės yra paburkusios ir gausiai išsiskiria gleivės, labiau tinka rauginių medžiagų turtingi augalai – ąžuolų žievė, beržų tošis, liepų karna. Užklupus virusinei infekcijai, nepakeičiami yra šeivamedžių žievės, žiedų ar lapų viralo arba labai smulkių šių augalų žiedų dulkių įkvėpimai.
Įkvėpti nusiraminimą. Įprasta, kad inhaliacijų griebiamės, kai užklumpa peršalimo ligos. Tačiau verta jas prisiminti ir dažniau – esant įtampai, nuovargiui, nerimui ar blogai miegant. Mat smegenų dalyje, atsakingoje už emocijas, yra du uoslės nerviniai dariniai, kuriuos tinkamai stimuliuojant pavyksta nusiraminti, atsipalaiduoti. Tokiu atveju tinka pakvėpuoti raminamųjų medžiagų turinčių augalų  –  melisų, katžolių, mėtų, levandų, valerijonų – garais.

Padeda nuolatiniams sirgaliams
Inhaliacijos tinka ir vaikams, ir suaugusiesiems, ypač rekomenduojamos dažnai sergantiems peršalimo ir virusinėmis ligomis, lėtiniais kvėpavimo takų uždegimais, alerginėmis ligomis (bronchų astma, alergine sloga). Jas pravartu derinti su gydymu vaistažolių arbatomis, masažu, kitomis fizioterapinėmis priemonėmis. Tai ypač padeda nuolatiniams sirgaliams.
Kada netinka
Šiltos inhaliacijos nepatartinos, jei ligonio temperatūra yra didesnė nei 37,5 °C, jei silpna nosies gleivinė ir linkusi greitai kraujuoti, jei yra širdies nepakankamumas ar hipertonija. Taip pat yra draudžiamos pernelyg karšto vandens inhaliacijos vaikams. Vaikai gali atlikti garų inhaliacijas tik kai vandens temperatūra yra ne aukštesnė kaip 40–50 °C, o tokios procedūros trukmė – iki 5 min. Beje, jei esate alergiškos žiedadulkėms, beveik visos garinės augalų inhaliacijos, taip pat kvėpavimas eteriniais aliejais bei medaus inhaliacijos jums nepatartina.
Inhaliatorių nauda
Labai patogu naudoti inhaliatorius – šių galima įsigyti vaistinėse (prieš naudodamos įdėmiai perskaitykite naudojimo instrukciją). Kvėpuojant per inhaliatorių, gydomieji garai tiesiogiai veikia kvėpavimo takus ir nenueina pro šalį, jie pasiekia giliausias plaučių vietas.
Naudojant inhaliatorių inhaliacijas galima atlikti ir su medikamentais. Jie užtikrina  tolygesnį vaistų pasiskirstymą ir stipresnį jų poveikį, mažiau medžiagų lieka burnos ertmėje, kartu drėkinama kvėpavimo takų gleivinė. Jie paprasti naudotis namuose, todėl ypač tinka lėtinėmis ligomis sergantiems ligoniams, vaikams ar senyvo amžiaus žmonėms.

Kodėl reikėtų plautis nosį
Dažnai sloguojantiems pacientams gydytojai pataria įprasti išsiplauti nosį. Geriausia tai daryti vakarais naudojant jūros vandens aerozolius arba inhaliatorius, turinčius nosies plovimo funkciją. Įvairioms bakterijoms ir virusams tada daug sunkiau  įsitvirtinti kvėpavimo takų gleivinėje bei sukelti ligą. Šiltuoju sezonu alergiškiems pacientams nosį plauti pataria ir alergologai, mat taip iš gleivinės pašalinamos iš oro patekusios žiedadulkės, ir alerginė sloga būna nebe tokia varginanti. Jogos mokytojai dar priduria, kad nosies plovimas – būtina asmens higienos procedūra, pagerinanti uoslę, o kartu ir pasaulio suvokimą.
Rasa Derenčienė