Nuo hormonų priklauso mūsų ūgis, svoris, balsas, figūros proporcijos. Jie nulemia seksualumą, temperamentą, gerą ar blogą nuotaiką. Tačiau hormonų apykaita specialistams – iki šiol viena mįslingiausių medicinos sričių…

Hormonai – tai biologiškai labai aktyvios medžiagos, kurias į kraują ir audinių skysčius išskiria belatakės organizmo liaukos. Jie reguliuoja svarbiausias kūno funkcijas: medžiagų apykaitą, augimą, figūros formavimąsi, lytinį brendimą.
Lytinių hormonų apykaitos pokyčius juntame kiekvieną mėnesį… visą gyvenimą. Ypač stipriai – brendimo, motinystės, menopauzės laikotarpiais. Supratus jų ritmo svyravimus gyventi pasidaro šiek tiek paprasčiau.

Pirmosios mėnesinės ir brendimo pabaiga
Brendimas – vienas sudėtingiausių laikotarpių mergaitės gyvenime. Tai metas, kai ji tampa pasirengusi motinystei.
Kitaip nei dauguma mano, mergaitė bręsti pradeda gerokai anksčiau, nei pasirodo pirmosios mėnesinės.
* Pirmieji „pabunda“ antinksčiai: apie 8–9 mergaitės gyvenimo metus jie pradeda išskirti dar gana silpnai veikiančius vyriškuosius hormonus androgenus. Dėl jų veiklos pažastyse bei gaktos srityje pradeda dygti plaukeliai, prakaito kvapas pasidaro aštresnis, veido oda, o kartais ir plaukai vis labiau riebaluojasi, atsiranda spuogų. Šiuo metu taip pat formuojasi krūtys, daugiau riebalų atsiranda ant klubų, mergaitiška figūra keičiasi į moterišką. Štai kodėl lytinio brendimo pradžioje itin svarbi yra pakankama kūno masė bei riebalinis sluoksnis. Šiuo laiku mergaitė ypač sparčiai auga.
* Kitas lytinio brendimo etapas: prasideda praėjus maždaug dvejiems metams nuo antinksčių veiklos pradžios. Galvos smegenų centruose vyksta sudėtingi procesai, kurių metu išsiskiria dar kiti homonai – jų veikla susijusi su kiaušidžių funkcijomis. Kiaušidės pradeda išskirti moteriškuosius hormonus estrogenus, kurie „išmetami“ į kraujo apykaitos ratą. Šiuo periodu mergaitei gali kartkartėmis svaigti galva, atsirasti nuotaikų svyravimų, pykčio priepuolių. Tėvams derėtų apsišarvuoti kantrybe, būti supratingiems – vaikui tai tikrai nelengvas etapas. Mamos turėtų būti ypač dėmesingos ir subtilios, atkreipti dukters dėmesį į ypač svarbia tampančią higieną.

Brendimo kulminacija
Mėnesinių atsiradimas – lytinio brendimo kulminacija, mergaitės tapimo moterimi pradžia. Paprastai jos atsiranda tarp 12,5–14,5 metų. Jeigu mėnesinės prasideda šiek tiek anksčiau ar vėliau (10–15 metų), tai ginekologų dar laikoma normaliu variantu. Nuo šio momento mamos turėtų įpratinti dukteris kalendoriuje žymėti mėnesinių dienas, kad prireikus būtų galima įvertinti jų reguliarumą bei trukmę.
Mėnesinių ciklai pirmus dvejus metus gali būti nereguliarūs, svyruoti nuo 21-os iki 35-ių dienų, kartais kartotis kas du mėnesius. Kraujavimas normaliai turėtų tęstis 1–7 dienas. Jei jis trunka ilgiau, reikėtų pasikonsultuoti su ginekologu.
Po 1–2 metų nuo mėnesinių pradžios jų ciklas jau turėtų būti pastovus,  svyravimai galimi savaitės ribose. Lytiškai bręsti baigiama maždaug po trejų metų nuo mėnesinių pradžios, dažniausiai 17–18 metų.
! Brendimo laikotarpiu mergaitė turi turėti reikiamų žinių: apie savo organizme vykstančius pakitimus, normalaus lytinio vystymosi svarbą, mėnesinių ciklą, ankstyvo lytinio gyvenimo pradžios pavojus, nėštumą, lytiškai plintančias infekcijas, šeimos planavimą bei kontracepciją. Todėl mamos turėtų rasti laiko nuoširdiems ir atviriems pokalbiams su dukterimi.

Nukrypimai, verti dėmesio
* Jeigu kraujavimas iš makšties prasidėjo dar nesusiformavus antriniams lytiniams požymiams (krūtys, plaukuotumas) – tai greičiausiai dar ne mėnesinės. Būtinai reikėtų apsilankyti pas ginekologą ir išsiaiškinti jo priežastis. Gydytojai šį faktą ypač pabrėžia – normalios mėnesinės atsiranda tik kai atitinkamai pasikeičia kūnas.
* Kitas svarbus momentas – mėnesinių vėlavimas. Jeigu penkiolikmetei, o juo labiau šešiolikmetei mėnesinės vis nepasirodo, jei neryškūs arba iš viso nėra lytinio brendimo požymių, galima įtarti esant rimtų sutrikimų. Tokias mergaites būtina nuodugniai ištirti: apžiūrėti ginekologui, nustatyti bei įvertinti hormonų kiekį kraujyje.

Apie ciklo ilgį
Ginekologinėje literatūroje labai nevienodai nurodoma, koks mėnesinių ciklo ilgis yra normalus ir koks – ne. Vienur teigiama, kad jis gali būti 21–32 dienos, kitur – kad 21–35, dar kitur – 21–36. Paklausti apie tai ginekolgai atsako irgi skirtingai. Tik dėl vieno dalyko sutinka dauguma: jei mėnesinių ciklas reguliarus, dėl jo trumpumo ar ilgumo nerimauti nereikėtų.

Savijautą lemiantys hormonai
Estrogenai. Tai moteriškieji lytiniai hormonai, reguliuojantys mėnesinių ciklą. Gaminasi kiaušidėse, šiek tiek antinksčiuose, placentoje. Būtent nuo estrogenų priklauso mūsų moteriška išvaizda, balsas. Kai organizme jų daugėja, gerėja nuotaika ir savijauta, gražėja oda, sustiprėja lytinis potraukis, užplūsta energija. Manoma, kad būtent estrogenai lemia, kad vidutinė moterų gyvenimo trukmė yra ilgesnė už vyrų.
Progesteronai. Taip pat moteriškieji lytiniai hormonai, kartu su estrogenais reguliuojantys mėnesinių ciklą, lemiantys vaisingumą. Gaminasi kiaušidėse, o per nėštumą – placentoje. Organizme vyrauja antroje mėnesinių ciklo fazėje, jų veikiama gimda rengiasi priimti apvaisintą kiaušinėlį. Jie dažnai vadinami ramybės ir vangumo hormonais.
Endorfinai – biocheminės medžiagos, kurios gaminasi galvos smegenyse. Neretai vadinami laimės hormonais, nors iš tikrųjų į juos tik panašūs savo chemine formule. Endorfinai malšina skausmą, reguliuoja miegą, lemia gerą nuotaiką. Organizme jų daugėja aktyviai sportuojant.
Serotoninas – audinių hormonas, kurio esama vidaus organuose bei nervų sistemoje. Svarbus nerviniams impulsams sklisti. Kalbant populiariai, serotoninas prisideda prie pasitenkinimo gyvenimu jausmo. Beje, šio hormono yra ir augaluose: pomidoruose, bananuose, dilgėlių lapuose, graikiniuose riešutuose.
Androgenai – vyriškieji lytiniai hormonai, kurių turi ir kiekviena moteris. Jie gaminasi antinksčių žievėje ir kiaušidėse. Androgenai skatina augti pažastų bei gaktos srities plaukus ir yra siejami su aktyvumu, energingumu, žvalumu. Androgenų stygių moterys pajunta per menopauzę arba pašalinus kiaušides: skundžiasi energijos nebuvimu, prislėgtumu, nenoru imtis bet kokios veiklos.