Vaisius auginančios medelių šakos sensta, todėl jas būtina atnaujinti. Apleisti augalai ne tik nustoja kasmet derėti, bet ir suserga įvairiomis ligomis. Be to, neišgenėtiems vaismedžiams reikia daugiau maisto medžiagų.

Sakoma, kad tinkamai išgenėti vaismedžiai nemeta tamsaus šešėlio, o tarp jų šakų turi būti toks atstumas, kad tilptų varna išskleistais sparnais…

Nuo aukštos ir tankios obels vaisius nuskinti sunku
Jeigu turite sodybą ar nuosavą namą su žemės sklypu, tikriausiai auginate ir obelų, kriaušių, slyvų, vyšnių. Jeigu norite, kad šie vaismedžiai derėtų, turite juos reguliariai genėti. Patyrę sodininkai, pavyzdžiui, žinomas gamtovaizdžio specialistas Vladimiras Eicher-Lorka pataria nebijoti to daryti, nes „genėdami augalus jiems padedame, o ne kenkiame“. Be abejo, labai svarbu šį darbą atlikti tinkamai ir laiku.
Pirmą kartą vaismedžius (obelis, kriaušes, slyvas) rekomenduojama genėti ankstyvą pavasarį, kai baigiasi didieji šalčiai ir pumpurai dar tik pradeda brinkti (kovo mėnesį ir maždaug iki balandžio vidurio; svarbu, kad oro temperatūra lauke būtų ne žemesnė kaip 7 ºC), mat tada geriau matyti, kurios šakos yra negyvos, ir žaizdos gyja greičiau. Jeigu nesuprasite, kurios šakos nušalusios, o kurios ne, palaukite, kol medžiai sulapos – tada aiškiai matysite, kurios šakos tikrai neatsigaus. Antrą kartą vaismedžius galima genėti vasaros pradžioje (šis genėjimas skatina žiedinių pumpurų susidarymą), o trečias kartas – rugpjūtį–rugsėjį. Pavasarį nugenėti vaismedžiai išleidžia daug vilkaūglių, todėl vasaros pabaigoje juos reikia išpjauti. Jeigu to nepadarysite, teks išpjaustyti kitų metų pavasarį. Nereikėtų genėti žydinčių vaismedžių, mat jiems galima labai pakenkti – derliaus beveik nebus net kelerius metus.
Nuo ko pradėti? Patyrę sodininkai ir genėjimo specialistai pataria pirmiausia apeiti visus sodo medžius (ir senus, ir jaunus, pasodintus rudenį) mažiausiai po du kartus ir atidžiai apžiūrėti, ar yra sausų, nušalusių, pūvančių, apgraužtų ar kitaip pažeistų šakų – jas reikia išpjauti pirmiausia. Šaltą žiemą dažniau nušąla kriaušės, vyšnios, slyvos, persikai, rečiau – obelys.
Kita svarbi užduotis – nurinkite ir sunaikinkite visus ant šakų žiemojusius vaisius (dažniausiai ant šakų lieka žiemoti obuoliai), taip apsaugosite vaismedžius nuo ligų (pvz., rudojo vaisių puvinio) ir kenkėjų.
* Genėti senesnių vaismedžių šakas pradėkite nuo apačios ir pamažu kilkite į viršų. Išpjaukite senas (tokios paprastai būna stipriai apkerpėjusios), vainiką tankinančias (svarbu, kad viršutinės šakos nesudarytų apatinėms šakoms šešėlio), stačiai augančias (antraip jos po kelerių metų išlūš, be to, tarpelyje tarp šakos ir kamieno kaupiasi drėgmė, prisirenka šiukšlių ir jis pradeda pūti), susipynusias (kai šakos trinasi viena į kitą, ant jų atsiranda žaizdų), nukarusias (tokios jau neves vaisių) šakas, vilkaūglius – rekomenduojama palikti tik horizontaliai augančias šakas. Dar svarbu, kad apatinės šakos liktų ilgesnės už augančias virš jų, o ne atvirkščiai, antraip apatinių šakų nepasieks saulė ir jos pradės džiūti.
Pro retą lają patenka daugiau šviesos ir oro, tuomet ant kamieno ir šakų nesikaupia drėgmė, greičiau nudžiūsta rasa, todėl vaismedžius mažiau puola grybinės ligos (pvz., paprastasis obelų vėžys) ir kenkėjai. Svarbu ir tai, kad ant tokių medžių nelieka nesunokusių vaisių ir juos lengva nuskinti.
! Pažeistas vietas užtepkite aliejiniais tamsios rudos spalvos dažais arba sodo tepalu (jeigu pjūvio skersmuo mažesnis nei 2 cm, galima ir netepti). Taip apsaugosite medžius nuo ligų, galinčių įsimesti per pažeistą vietą. Beje, nerekomenduojama vienu metu daryti daug didelių žaizdų, nes vaismedžiai patirs stresą: silpniau augs, net gali žūti.
* Ankstyvą pavasarį rekomenduojama apkarpyti ir jaunus, prastai augančius, mažai šakų turinčius medelius – tai paskatins juos leisti daugiau ūglių. Rudenį pasodintus vienmečius medelius patrumpinkite 20–25 cm – taip atkursite pusiausvyrą tarp šaknų ir kamieno.
* Prieš vegetacijos pradžią nepatartina trumpinti vaismedžių viršūnių (taip reguliuojamas medžių aukštis), mat tada jie išaugina daug vilkaūglių. Tai geriau padaryti šiek tiek vėliau – birželio pradžioje. Labai aukštų ar seniai genėtų vaismedžių viršūnes tada galima nupjauti net iki tos vietos, kur šakos auga horizontaliai.
*Sutrūkinėjusias šakų žaizdas, jeigu jų negalima išpjaustyti, dezinfekuokite ir aptepkite apsauginiu mišiniu, pvz., emulsinių dažų ir sisteminio fungicido skiediniu.
! Kai tik nutirps sniegas ir leis oro sąlygos, sodą patręškite (ypač svarbu patręšti stipriai išgenėtus medelius) mineralinėmis trąšomis. Jos ne tik maitina, bet ir saugo nuo ligų, naikina kenkėjus. Efektyviau vaismedžius purkšti trąšų tirpalais nei trąšų barstyti po medžiais. Jeigu naudosite barstomas trąšas, berkite ne šalia kamieno, o vainiko pakraščiais. Jeigu sode trūksta drėgmės, vaismedžius gausiai paliekite. Nepamirškite, kad augalų atsparumą šalnoms, kurių būna pavasarį, padidina kalio ir fosforo trąšos, o azoto – sumažina, todėl tokiomis augalus reikėtų tręšti tik pasibaigus šalnoms.

Naudinga žinoti
* Persikai labai greitai auga ir tankėja, todėl juos būtina labai išgenėti. Medžiai žiedinius pumpurus krauna ir dera ant vienmečių ūglių, o senos šakos apmiršta. Kai medelius suformuosite, kasmet tereikės išpjauti senas, ligotas ir nederančias šakas bei šiek tiek praretinti vainiką.
* Pavasarį trešnės leidžia sakus, todėl jas geriau genėti po derliaus – liepą arba rugpjūtį.

Kelios genėjimo taisyklės
* Vaismedžius genėkite tik kokybiškais, aštriais, lengvai pjaunančiais ir kerpančiais įrankiais – sekatoriais, genėjimo žirklėmis, pjūkleliais, peiliais. Juos rinkitės garsių gamintojų („Fiskars“, „Bosch“ ir kt) – sumokėsite daugiau, bet galėsite naudotis ne vienus metus ir nesužalosite medžių. Ypač svarbu lygiai nupjauti storesnes šakas, antraip pažeistos vietos sunkiau gis. Jeigu nepavyks lygiai nupjauti šakos, kruopščiai nuvalykite pjuvenas, aštriu peiliu pašalinkite atplaišas ir tik tada uždažykite aliejiniais dažais.
* Plonesnes šakas visada kirpkite šiek tiek aukščiau sveiko pumpuro. Jeigu pjausite šakelę tarp dviejų pumpurų, likęs šakos galas gali nudžiūti.
* Kad pjaunant šaka ar žievė nenuplyštų, pirmiausia ją įpjaukite iš apačios, o paskui baikite pjauti iš viršaus.
* Kaskart, kai apgenėsite medelį (ypač ligotą), įrankius dezinfekuokite – etilo spiritu arba galite metalinę dalį palaikyti virš liepsnos.
*Medelius genėkite giedru ir sausu oru. Kai lyja, genėti nerekomenduojama. Tinkamiausias laikas – iki devintos valandos ryte ir po šeštos valandos vakare.