Garsiausio „prarastosios kartos“ rašytojo gyvenimo nuotrupos
Sakoma, kad už kiekvieno garsaus vyro, stovi didi moteris. Rašytojas Francis Scottas Fitzgeraldas (Francis Skotas Fidžeraldas) žmonai Zeldai gali dėkoti už įkvėpimą, bet jų gyvenime būta nevilties ir skausmo.
Spaudoje debiutavo trylikos
F. S. Fitzgeraldas gimė 1896-ais. Vardas Scottas jam atiteko trečios kartos pusbrolio, muzikanto, garbei. Likus trims mėnesiams iki sūnaus gimimo, Fizgeraldų šeima neteko iškart dviejų dukrų. Jau vaikystėje vaikas demonstravo nepaprastus gabumus. Ne gana to, kad jaunuolis buvo nepaprastai gražus, jis mokėsi puikiai pažymiais ir įstojo į vieną geriausių JAV mokyklų. O savo debiuto spaudoje F. S. Fitzgeraldas sulaukė būdamas trylikos! Tada vieną jo detektyvinių istorijų išspausdino mokyklos laikraštis.
Vieno pasipiršimo neužteko
Kad ir koks didelis buvo rašytojo talentas, klausimas, kiek jis būtų pasiekęs, jei ne siekis įtikti savo simpatijai Zeldai Sayre (Zeldai Sairė). Užsirašęs į kariuomenę F. S. Fitzgeraldas į Pirmojo pasaulinio karo frontą nepateko, bet kartą, važiuodamas aplankyti namiškių, stotyje sutiko aštuoniolikmetę, apie kurią nuo to laiko ėmė suktis visas jo gyvenimas. Po kelių bendravimo mėnesių vyras pasipiršo, bet merginos atsakymas buvo trumpas ir aiškus: kol neturi kaip išlaikyti šeimą, nė nesitikėk mano rankos.
Pirmas romanas – sėkmingiausias
Pasibaigus karui F. S. Fitzgeraldas kurį laiką bandė dirbti reklamos agentūroje, bet suprato, kad vienintelis darbas, kurį jis iš tiesų gali dirbti – rašymas. 1920-ais išėjo pirmas jo romanas „Šiapus rojaus“. Knygą įkvėpė Z. Sayre atsisakymas tekėti, mat romane pasakojama labai panaši tragiška istorija apie vienišą vyrą. Ironiška, bet būtent ši istorija kone pernakt F. S. Fitzgeraldą pavertė vienu skaitomiausių pasaulio rašytojų. Maža to, Zelda sutiko tekėti už įspūdingą sumą uždirbusiu jaunuolio.
Poros šėlionės
Pora netruko priprasti prie fakto, kad jie – žvaigždės, visų trokštamos ir visų mylimos. Gandai apie Zeldos ir Scotto vakarėlius greitai pasiekė ne tik Ameriką, bet ir Prancūziją, kurioje sutuoktiniai dažnai lankėsi. Liudininkai pasakoja, kad kartą rašytojas ir jo mūza važiavo Niujorko gatvėmis ant taksi stogo. Kita istorija prisimena įvykį, kai girtutėliai įsimylėjėliai įvirto į vieną Niujorko fontanų. Menininkų rateliuose Fitzgeraldai vadinti „svajonių pora“. Tik kažin, ar ši svajonė tęsėsi labai ilgai…
Rašė žmonai ir apie žmoną
Pasakymas, kad Zelda įvėpė savo vyrą kurti realybę atitiktų tik iš dalies. Tiesa ta, kad nors Zelda išties buvo rašytojo mūza, šis kurdamas dažnai peržengdavo priimtinas ribas. Štai antrasis jo romanas „Gražieji ir pasmerktieji“ pasakoja apie porą, išgyvenančią santykių krizę. Biografai pažymi, kad daugelis faktų knygoje taip sutampa su tikru rašytoju, jog beveik nėra abejonės – tai knyga apie Zeldą ir Scottą. Maža to, tyrimai parodė, kad kai kurios vietos romane paimtos iš moters dienoraščio.
Vos sudūrė galą su galu
Gyvendami Paryžiuje Fitzgeraldai susipažino su Ernestu Hemingway (Erenestu Hemingvėjumi) bei Salvadoru Dali. Pažintis buvo labai naudinga: po kelionių į Prancūziją pasirodė F. S. Fitzgeraldo šedevras: „Didysis Getsbis“. Šiandien ši knyga laikoma vienu svarbiausių visų laikų romanų, tačiau tuomet populiarumas neatėjo taip greitai. Norėdamas išlaikyti ekstravagantišką savo ir žmonos gyvenimo būdą, vyras buvo priverstas rašyti trumpas istorijas laikraščiams. Tai jis vadino „parsidavinėjimu“. Būtent šis darbas užbaigė jo ir tokį darbą niekinusio E. Hemingway draugystę.
Nesėkmės – viena po kitos
Tai toli gražu nebuvo F. S. Fitzgeraldo ir jo žmonos bėdų pabaiga. Po „Didžiojo Getsbio“ tapo akivaizdu, kad vyras turi rimtų prablemų su alkoholiu. Prieš tai vaizduotę žadinęs alkoholis dabar vos nesugriauna jo gyvenimo: kelis kartus bando gydytis ligoninėje, jo įvaizdis visuomenės akyse gerokai smunka, o naujos knygos vyras parašyti nesugeba net 9 metus. Ne mažiau bėdų turi ir žmona – dėl isterijos Z. Fitzgerald keliems mėnesiams uždaroma į psichiatrinę ligoninę.
Holivudas ir baletas
Gyvenimą sutuoktiniai baigė kartu, bet labai skirtingai. F. S. Fitzgeraldas ėmė dirbti Holivude, kur jo laukė didžiausia karjeros nesėkmė – jo kurti scenarijai nesudomino jokių didžiųjų studijų. Kūrėjas pradėjo rašyti paskutinį savo romaną, bet taip ir nespėjo jo pabaigti. Tuo tarpu Zelda Fitzgerald susižavėjo baletu. Nepaisant to, jog tuomet buvo jau 27-erių – balerinoms kone pensinis amžius, ji kasdien treniravosi. Sunku įsivaizduoti, jos pastengas, nes šeimos draugai pasakoja, kad dažnai ji šokdavusi tol, kol pėdos pasrūdavo krauju, o ji netekdavo sąmonės. Tuo pačiu ji bandė jėgas literatūroje: „Sušokim paskutinį valsą“ buvo pusiau autobiografinė moters knyga.
Įkvėpė kurti ar trukdė dirbti?
F. S. Fitzgeraldas mirė manydamas, kad yra nevykėlis, kuriam publiką pavyko sužavėti tik viena knyga, o kritikų – nepavyko. Tačiau šiandien „Didysis Getsbis“ laikomas genialiu romanu. JAV ir daugelyje Europos šalių tai knyga, kurią privaloma perskaityti dar mokyklos suole. Kad autoriaus populiarumas neblėsta įrodyti nesunku: knyga paremtas filmas „Didysis Getsbis“ su Leonardu DiCaprio Lietuvos kino teatruose rodomas jau 5 mėnesius.
Rašytojas teigė, kad jo mūza ir įkvėpėja visad buvo Zelda. Tačiau jei tikėsime E. Hemingway: „Zelda buvo beprotė, kuri tik švaistė Scotto talentą vakarėliams užuot leidusi jam dirbti“. Akivaizdu, kad be šios moters nebūtume turėję tokio nuostabaus rašytojo, tačiau pora, šlovę pasiekusi dėka aistros vienas kitam, dėl tos pačios aistros ir žuvo.