Scenos grandas Egidijus Sipavičius jau 30 metų it vijurkas sukasi scenoje. Keitęsis nuo disko vyruko iki rafinuoto džentelmeno jis kaip pagrindinį stiliaus akcentą visad nešioja… šypseną. Ir optimizmą, kuris iškart justi bendraujant. Ar optimistinių nuotaikų neapniaukia rudens žvarba?

30 metų esate scenoje. Ar Jums tai didelis skaičius?
Pakankamai didelis. Visko daug patirta, išgyventa, bet, viliuosi, dar ne viskas išmokta – mokytis reikia visą gyvenimą.

Ar nepavargote per tuos metus nuo įkyrių žurnalistų?
Nepasakyčiau, kad pavargau. Na, nebesu šviesulys, kurį visi atakuotų, graibstytų. Negali visada būti dėmesio centru. Mano vietą užima kiti atlikėjai.

Netrukus matysime Jus miuzikle ,,Pranašas: kartokite „myliu“, kuriame atliksite ciniško prodiuserio vaidmenį. Minėjote, kad į „blogiečių“ vaidmenis jums įsijausti nesunku – priešingai nei į „geriečių“…
O ką apie gerą žmogų gali pasakyti? Žemė pilna gerų žmonių, o štai tikrų „blogiečių“, parazitų – kur kas mažiau, bet jie įdomesni, ryškesni. „Geriečiai“ – nors ir dori, bet blankūs…

Esate apkeliavęs nemažai užsienio šalių. Bet ,,namuose geriausia“?..
Neįsivaizduoju savęs gyvenant kur nors kitur. Man brangiausias dalykas – prisiminimai, patirtis, o kitoje šalyje jais dalytis negali. Yra daug sutartinių dalykų, kurie vienija mus, lietuvius, pavyzdžiui, tai, kad kadaise buvo sunku nusipirkti džinsų ar net tualetinio popieriaus… Aš mėgstu bendrauti, o bendravimui reikia pažinimo, bendrybių. Kitoje šalyje nesijausčiau visavertis.

Ar yra kažkas, kas Jus labai erzina šiuolaikiniame šou pasaulyje?
Visus amžius kartojama ,,kur ritasi pasaulis?“, ,,o mano laikais buvo taip…“ . Manęs niekas neerzina, priimu tikrovę – kiekviena karta yra skirtinga ir pasižymi vis kitokiais išsišokimais.

Ar neužklupo Jūsų rudeninė depresija?
Per visus darbus depresijoms neturiu laiko. Šeima jau įprato, kad dažnai koncertuoju, nebūnu namie. Nuo rudeninės depresijos gelbėjuosi sportu. Mėgstu važinėtis dviračiu, pasivaikščioti su vaikais. Svarbiausia – neužsisėdėti prie TV ekranų! Tik sveikos mitybos nepropaguoju – valgau kaip tikras lietuvis vyras (šypsosi).

Ar turite gyvenimo kredo?
,,Viskas bus gerai“. Visa, kas nutiko bloga, yra laikina. Nelaikau savęs optimistu, rožinius akinius užsidėjusiu naivuoliu, kuris skrajoja padebesiais. Tiesiog esu pozityvaus mąstymo šalininkas. Juk kaip galvojame, tokį pasaulį ir turime.
Ačiū už pokalbį.