Vietiniai produktai – naujoji sveikos subalansuotos mitybos tendencija – aprėpia ne vien lietuviškus mėsos gaminius ar daržoves iš savo sodo ir visai nereiškia, kad šokolado mėgėjai liks pamiršti. Tiesa, kakava mūsų klimato juostoje neauga, bet žinant, kur ji užaugo, saldi akimirka tampa dar malonesnė.

Prisipažinkime: daugumai mūsų patraukliausia atrodytų šokolado dieta, nors turbūt kiekviena įsitikinusi, kad tokia mitybos programa nebūtų veiksminga. Tačiau šis skanėstas tikrai ne veltui buvo pavadintas dievų gėrimu – jis skleidžia ypatingą aurą. Ragauti tikrą šokoladą – pats tiesiausias kelias išmokti skonėtis. O skonėjimasis – rimtas žingsnis į įsisąmonintą maisto vartojimą ir vertinimą, kai svarbu ne kiekis, o kokybė. Taigi šokoladas irgi gali būti neblogas postūmis subalansuoti savo mitybą.

Saiką juntame, kai skonio receptoriai prašo luktelėti
Suprantama, tik tuomet, jei šokoladas – tikras, ne pramoninis saldumynas. Deja, beveik gaivališkas žmonių noras pirkti visko daug ir pigiai smarkiai paveikė ne vien kasdieninių produktų, bet ir skanėstų kokybę. Antra vertus, pigūs skanėstai netrunka nusiristi iki banalaus užkandžio. Sunku kalbėti apie mėgavimąsi ir saiką, kai su kąsneliu vadinamojo šokoladinio batonėlio gauname tik riebaluose ištirpintą milžinišką dozę cukraus, kuri taip užgožia kakavą, kad tenka tiesiog įsikalbėti: betgi sudėtyje yra kakavos, o kakava – tai polifenoliai ir kiti antioksidantai, ji reguliuoja cholesterolio ir insulino lygį, yra sveika širdžiai, gerina nuotaiką… Angliavandenių bomba sėkmingai padeda pamiršti, kad kakavos tame batonėlyje tėra tik dėl spalvos ir pavadinimo, taigi visus teigiamus jos poveikius teks tik įsivaizduoti. O ką jau kalbėti apie subtilius aromatus…
Tačiau skonių aromatų puokštė išties gali būti tokia įspūdinga, kad ją pajusite jau mažame kąsnelyje: plytelės šokolado užteks bent kelias dienas, o tokios geros savijautos pertraukėlės tikrai padės prabusti mūsų skonio receptoriams. Turbūt nesugalvosi malonesnio būdo mokytis saikingumo. O smagiausia, kad tam tikrai nereikia ieškoti kažkokio stebuklingo produkto – tikras, pasimėgavimui skirtas šokoladas gaminamas ne tik Šveicarijoje, Italijoje ar Belgijoje, bet ir Lietuvoje. Iš rinktinių Peru, Venesuelos, Madagaskaro, Trinidado, Papua Naujosios Gvinėjos pupelių, su lietuvišku pienu, cukrumi, medumi.
Tamsioji pigaus šokolado pusė
Didžioji dalis pasaulyje užauginamų kakavos pupelių nuraškomos ne šokolado tėvynėje Pietų Amerikoje, o Afrikoje. Ten plantacijos didelės, auginamos ligoms atsparios ir derlingos veislės – viskas, ko reikia, dideliems gamintojams. Tik visai neseniai ir tik kai kurie dideli gamintojai ėmė domėtis, kaip jų žaliava auginama. Afrikos plantacijose vis dar išnaudojami vaikai, kakavos augintojams rūpi parduoti kuo didesnį derlių, tad pupelės neretai fermentuojamos ir džiovinamos kuo greičiau, atmestinai. O kaip tik nuo to, kaip kakavos pupelės buvo prižiūrėtos plantacijose iki supilant jas į maišus, priklauso du trečdaliai ragaujamo šokolado skonio. Dideli šokolado gamintojai prastą žaliavą maskuoja perskrudindami pupeles (bei teigdami, kad šokoladas turi būti kartus) ir pridėdami vanilino.
Maždaug prieš dešimtmetį keliems nedideliuose Europos šokolado fabrikuose dirbantiems specialistams pasidarė taip apmaudu dėl tokio išties prabangios žaliavos – kakavos pupelių – nuvertinimo, kad jie negalėjo nesiimti veiksmų. Taip buvo pagamintos pirmosios single origin  (labai konkrečiai įvardytos kilmės), dar kitaip vadinamos grand cru (vynas, pagamintas iš geriausiose vynuogynų vietose, ant pietinių šlaitų užaugusių vynuogių) šokolado partijos. Jos nebuvo didelės. Taip prasidėjo įspūdingas dievų gėrimo statusą atgavusio šokolado renesansas.  Jo šaukliai buvo nedideli šokolado fabrikai ir visai maži gamintojai.
Atgal prie ištakų
Šis šokolado renesansas prieš trejetą metų pasiekė ir Lietuvą – kai jaunas vyrukas, Domantas Užpalis, kaip pats sakosi – iš naivumo, ryžosi pamėginti gaminti šokoladą.  Pristatytoje naujoje „Naive“ kolekcijoje – aštuonių rūšių šokoladas, tepamas šokoladinis kremas su lazdynų riešutais, dviejų rūšių karštas šokoladas. Skirtingos rūšys nereiškia, kad į tą pačią šokolado masę tiesiog įdedama kito priedo.
Tamsiajame šokolade solo groja kakava – iš Venesuelos, Peru arba Trinidado ir Tobago. Pirmoji – sodresnio skonio, kuriame nesunku pajusti karamelės, džiovintų vaisių, kavos atspalvius, o liežuvį kirbinantys cukraus kristalai dar labiau pagyvina potyrį. Peru kakava – lakesnė, su žiedlapių aromatu, Trinidado – kaip ir dera Karibų salos kakavai – dvelkteli šiltu tarsi šviežiai keptos duonos aromatu, o burnoje pamažu tirpstantis gabalėlis išsiskleidusiais skoniais išsyk nukelia į malonias svajas. Maloni Madagaskaro kakavos rūgštelė, pasirodo, puikiai dera su lietuviško miško aromatais – šis šokoladas saldinamas mūsišku miško medumi. Temperamentingą Papua salų kakavos atžarumą pažaboja ir sušvelnina lietuviškas pienas. Šokolade su kava netgi kavą galima pavadinti… lietuviška. Mat ji užauginta Pacų palikuonių plantacijoje, šios Lietuvos didikų giminės pavardę rasime netgi botaniniame veislės pavadinime. Beje, viena karšto šokolado (tai šokolado drožlės, kurias tereikia ištirpinti karštame piene ar vandenyje) rūšis irgi su kava. Kavos skonis smarkiai dominuoja, bet dėl to tik džiaugiasi kofeino gerbėjai.
Pats saldžiausias ir minkščiausias – šokoladas su šokolado ir riešutų kremu. Žinoma, galima smaližiauti ir grynu kremu. Dar viena variacija – šokoladu aplieti lazdynų riešutai.
Beje, „naivusis“ šokolado gamintojas vienintelis Lietuvoje gamina šokoladą ne iš pusgaminių, o iš tikrų pupelių: jos rūpestingai ir nedideliais kiekiais skrudinamos tik tiek, kad sustiprėtų aromatas, bet liktų visos išgirtosios nuotaiką ir savijautą gerinančios medžiagos. Tad dievų vertą skanėstą – grynus, švarius produktus ir  subtilų, priedais neperkrautą skonį – atrasti galima visai čia
Kristina Sprindžiūnaitė

Pagiriamieji žodžiai kakavai
Konsultuoja specialistas
Aušra Žvirblienė
Liaudies medicinos paveldo konsultantė
Kakava – labai maistingas ir žmogui naudingas gėrimas. Jame gausu cinko ir geležies. Kakavos gėrimas turi žalingąsias bakterijas naikinančių medžiagų. Kakava reguliuoja cholesterolio kiekį. Gėrimas padeda sustiprėti po ligų. Žmonės dažnai vengia kakavos manydami, kad ji kelia kraujospūdį, nors kakavos poveikis daug švelnesnis nei kavos.
Viena žinomų Prancūzijos ilgaamžių Jeanne Louise Calment (Žana Luiza Kalman), gyvenusi iki 122 metų, tvirtino, kad jos ilgaamžiškumo paslaptis yra šokoladas, alyvuogių aliejus ir raudonasis vynas.
Mokslininkus sudomino Panamoje gyvenanti indėnų gentis, besivadinanti „kunais“. Šios genties atstovai visad labai „draugavo“ su kakava ir neturėjo bėdų dėl cukrinio diabeto, aukšto kraujospūdžio. O išgerdavo jie apie 40 puodelių kakavos per savaitę.
Kad kakava vertinta nuo senų laikų, rodo ir tai, kad actekai naudojo ją kaip piniginį vienetą. Už kakavos pupeles buvo galima nusipirkti vergą. Europoje gana ilgai kakavą gerdavo tik karaliai…
Jei išgersite puodelį kakavos ryte, dar ilgai nenorėsite valgyti. Šokoladas ir kakava rekomenduojami tiems, kurie dirba įtemptą protinį darbą. Kakava padeda organizmui gaminti endorfiną – laimės ir geros savijautos hormoną. Kakava tikrai saugo nuo prastos nuotaikos.
Receptas, stiprinantis imunitetą
Sumaišykite 5 šaukštus kakavos, 3 šaukštus alavijų sulčių, 100 g sviesto ir 1/3 stiklinės medaus. Po šaukštą šio mišinio kas rytą suvalgykite pusvaladį prieš pusryčius ir užsigerkite karštu pienu.
Sveikatinančios arbatos (blokas)
Tuoj žydės kaštonai, alyvos. Arbatų, mažinančių cholesterolio kiekį kraujyje, gerinančių kraujotaką, stiprinančių kraujagysles, pagrindinis komponentas yra kaštonų žiedai. Jie turi plaunančių medžiagų, tirpina trombus, todėl labai tinkami vartoti po insultų, infarktų bei šių ligų profilaktikai. Kaštonų žiedai skystina kraują, todėl jų arbata tinka vietoj aspirino tabletės. Tad verta pavasarį ne tik pasigrožėti kaštonų žiedų „žvakėmis“ bei įkvėpti svaigaus aromato, bet ir pasiruošti atsargų arbatoms, kurios padės išsaugoti sveikatą.