Kuo serga agurkai ir pomidorai? Kaip gelbėti?

Gražūs pomidoro stiebeliai sparčiai augo, bet staiga pradėjo vysti lapai ir sunyko žiedai. Tai pagrindiniai įvairių ligų požymiai, tačiau gydymo priemonės – skirtingos.

Pomidorų ligos
■ Fitoftorozė. Grybinė liga, pasireiškianti neryškiomis kietomis dėmėmis ant vaisių. Dažniausiai pažeidžiami lauke auginami pomidorai. Be to, fitoftoroze pomidorai gali užsikrėsti, kai vėlai ima brandinti vaisius, todėl liepos mėnesį nepamirškite nugnybti visų žydinčių ir derančių šakelių viršūnių bei pažastinių ūglių.
Kaip saugotis. Kad pomidorai nesusirgtų, kai ima formuotis antra vaisinė kekė, juos reikia profilaktiškai purkšti oksichomu (2 tabletės / 10 l vandens). Jei pastebėjote, kad sklype ar šiltnamyje esama suminkštėjusių vaisių su rudomis apnašomis, tokius pomidorus atsargiai nuskinkite ir sunaikinkite. Sveikus, bet ant to paties pomidoro augančius vaisius taip pat nuskinkite, nuplikykite karštu vandeniu, tuomet perpilkite šaltu vandeniu, sausai nušluostykite ir palikite ant palangės sunokti.
■ Rudoji dėmėtligė. Ši grybinė liga labai dažnai pažeidžia pomidorų lapus, ypač mėgsta įsitaisyti plėvele dengtuose šiltnamiuose. Apatinėje augalo lapų pusėje atsiranda pilkai rudų dėmių su aksominėmis pilkomis apnašomis. Pažeisti lapai nudžiūsta ir galiausiai augalas žūsta.
Kaip saugotis. Lapų dėmėtligė atsiranda, kai susikaupia per daug drėgmės arba naktį būna labai žema temperatūra, taip pat jei augalai laistomi šaltu vandeniu. Todėl pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams reikėtų sumažinti oro drėgnumą: rečiau laistykite, gerai išvėdinkite šiltnamį. Jeigu augalus pažeidė lapų dėmėtligė, juos būtina purkšti. Tuomet dešimčiai litrų vandens tinka trys šaukštai koloidinės sieros arba vienas šaukštas polikarbacino ar vario sulfato. Į kiekvieną tirpalą dar įpilkite šaukštą skysto muilo, kad pasigamintas tirpalas geriau priliptų prie lapų. Galite purkšti ir oksichomu.

Kuo skundžiasi agurkai
Vasaros pradžiai būdingi temperatūrų svyravimai – karštos dienos ir staigiai atvėsę vakarai, o toks oras ypač palankus agurkų ligoms plisti.
■ Netikroji miltligė. Lietuvoje pastaruoju metu ypač paplitusi pavojinga agurkų liga, kuri gali pasireikšti bet kuriuo augalo augimo metu, bet dažniausiai išryškėja rugpjūčio pradžioje. Jei pastebėjote, kad ant lapų atsirado daug riebių žalių dėmių, kurios vėliau didėja, lapai ima ruduoti, lyg būtų apdegę, ir po kelių dienų nudžiūsta, reikėtų imtis veiksmų.
Kaip saugotis. Vos pastebėjus pirmuosius ligos požymius savaitę agurkų reikėtų nelaistyti ir netręšti – laistymas šaltu vandeniu arba šiltas lietus padeda plisti ligos sukėlėjams. Jiems palankus ir ant plėvelės susidaręs kondensatas, nuo kurio augalai būna visą laiką drėgni. Kai sumažės drėgmės kiekis, augalus nupurkškite efektyvia priemone – rizoplanu. Jei augalas vis dėlto žūsta, dirvą būtina dezinfekuoti, nes infekcija dirvožemyje išlieka šešerius septynerius metus – nuėmę derlių, lysvę palaistykite vario sulfato tirpalu (10 l vandens ir 3 šaukštai vario sulfato).
■ Miltligė taip pat dažna agurkų liga, tačiau lengviau įveikiama. Kad agurkai serga šia liga, galima spėti iš ant lapų atsiradusių baltų apnašų, vėliau lapai nudžiūsta ir augalas miršta.
Kaip saugotis. Pasirodžius pirmiesiems miltligės požymiams, augalus anksti ryte arba vakare reikėtų nupurkšti žolių ištrauka. Imkite 2 kg dilgėlių, šalpusnių, žliugių, gysločių, ugniažolių, kiaulpienių. Visas žoles supjaustykite, sudėkite į vandens pilną kibirą, po dviejų dienų nukoškite, įpilkite po šaukštą skysto muilo ir karbamido (jei karbamido neturite, galite naudoti 1 g kalio permanganato). Antrą kartą žolių ištrauka agurkus nupurkškite po 6–7 dienų. Jei ši ekologiška priemonė nepadės ir agurkų lapai toliau nyks, su miltlige geriausiai kovoja purškiamasis topazas, kurį galima naudoti ir šiltnamyje, ir lauke augantiems agurkams purkšti.
■ Šaknų puvinys. Derėjimo metu agurkų lapai pradeda vysti, o atkasus žemę matyti, kad stiebas prie šaknų pageltęs ir suskilęs. Ypač ši liga suaktyvėja po ilgai trunkančio apsiniaukusio oro.
Kaip saugotis. Jei pastebėjote ligos požymius, nuo augalų atsargiai nužerkite žemę ir gydykite šiuo tirpalu: į 0,5 l vandens įpilkite šaukštą vario sulfato, 3 šaukštus kreidos arba gesintų kalkių, tinka ir pelenai. Viską gerai išmaišykite ir gautu tirpalu teptuku sudrėkinkite nuo šaknų iki 12 cm aukščio. Puvinio pažeistas vietas galite apibarstyti pelenais arba kreida ir palikite išdžiūti.
! Sergančius agurkus laistykite atsargiai, pildami tik ant dirvožemio, stengdamiesi, kad žemė neuždengtų pažeistos stiebo dalies.
■ Kekerinis puvinys. Jei pasitaikys vėsesnių naktų arba palaistysite šaltu vandeniu, agurkai gali susirgti kekeriniu puviniu. Ant agurkų stiebų, ypač lapų pažastyse, atsiranda slidžių pilkų dėmių.
Kaip saugotis. Jei norite išvengti kekerinio puvinio, rūpestingai prižiūrėkite, kad agurkai nesutankėtų, nuskinkite tuščius žiedus, pažeistas vietas pabarstykite pelenais ir gerai vėdinkite šiltnamį. Jei pastebėjote pirmuosius ligos požymius, augalą gydykite tokiu mišiniu: šaukštelį vario sulfato ir stiklinę pelenų gerai sumaišykite ir pabarstykite pažeistas vietas. Jei liga plinta toliau, tuomet pažeistus ūglius nupjaukite ir sudeginkite.
■ Arbūziniai amarai. Šie kenkėjai pažeidžia ūglius, žiedus, vaisių užuomazgas ir apatines lapų dalis. Amarų apnikti lapai susiraukšlėja ir susisuka. Iš pradžių amarai būna gelsvi, o paskui – tamsiai žali, todėl sunkiau pastebimi.
Kaip saugotis. Labai svarbu naikinti piktžoles, nes amarai ant agurkų būtent nuo jų ir patenka. Jei pastebėjote, kad augalus apniko amarai, agurkus nupurkškite pelenų ir muilo mišiniu: 10 l vandens, šaukštas skysto muilo ir stiklinė pelenų sumaišoma ir paliekama parai. Efektyviai amarus naikina inteviras.

Jei krinta sodo medžių lapai

Jeigu jau birželio pabaigoje ima kristi agrastų ar serbentų lapai, tikriausia juos apniko grybas, kurį labai sunku išnaikinti. Šia liga augalai dažniausiai serga po lietingo laikotarpio.
Pradėjus kristi lapams vaiskrūmius reikėtų purkšti vario preparatais. Tačiau kai kurių agrastų veislės variui jautrios – joms naudokite organinius fungicidus. Labai svarbu surinkti ir sudeginti visus nukritusius lapus, nes ant jų veisiasi ligos sukėlėjai.
■ Įtaisykite gaudyklių. Specialistai rekomenduoja ant vaismedžių pakabinti feromoninių gaudyklių vaisėdžių ir lapsukių drugiams gaudyti. Jeigu gaudyklių neturite, kenkėjus galite privilioti kvapiaisiais jaukais. Paimkite plastikinį indelį arba puslitrinį stiklainį, trečdalį jo pripildykite paraugintos giros, sulčių arba vandens, įmeskite duonos plutelių, mielių, razinų ir cukraus. Palaukite, kol pradės rūgti, ir pakabinkite medžių lajose. Viename medyje turėtų būti po vieną dvi tokias gaudykles. Šitaip surenkant žūsta nemaža dalis vaisėdžių bei kitų kenkėjų. Nenaikinami vaisėdžiai gali gerokai sumažinti obuolių derlių – subrendusi patelė padeda iki šimto kiaušinėlių, o kiekvienas išsiritęs vikšras augdamas sugadina maždaug tris obuolius. Naudojant feromonines gaudykles ar kvapiuosius jaukus, po dvejų trejų metų vaisėdžių ir lapsukių pažeistų vaisių pastebimai sumažėja. Deja, taip galima apsaugoti ne visas obelis. Yra tokių skanių desertinių obuolių, kad kenkėjų nuo jų nenuviliosite nei gira, nei sultimis…
■ Jeigu pastebite voratinklinių kandžių ir verpikų gūžtų, juos būtinai surinkite ir sunaikinkite. Nuo jų apsisaugosite ir šienaudami žolę bei išraudami piktžoles.
■ Kad augalai būtų tvirti, nepamirškite jų patręšti. Gaudami pakankamai reikalingų medžiagų, jie rečiau serga bei mažiau privilioja kenkėjų.