Kai kurioms ant veido išryškėja įvairių dėmių – tamsių arba visai baltų. Kas tai?

Kone visos žinome, kad saulė – daugelio odos problemų priežastis. Ji džiovina, sausina ir sendina, skatina raukšlių radimąsi, odos dėmių išryškėjimą, gali suaktyvinti net piktybinius procesus. Tačiau nors saulė prie šių procesų neabejotinai prisideda, ji nėra vienintelė kaltininkė – lemia  ir mūsų sveikatos bei imuniteto būklė, paveldėjimas, genai.

Lyg būčiau murzina…
Mūsų odos spalvą lemia melaninas – pigmentas, kurį gamina išoriniame epidermio sluoksnyje esančios ląstelės – melanocitai. Sutrikus melanino gamybai ant veido, pečių, kaklo, plaštakų, rečiau – blauzdų, šlaunų ar nugaros gali atsirasti tamsiai rudos spalvos įvairių formų pigmentinių dėmių. Taip pasireiškia hiperpigmentacija. Nors šios dėmės nekelia pavojaus sveikatai, bet erzina – jei aplink akis ar lūpas suktųsi tamsūs ratilai, nė viena nebūtume patenkinta.

Kodėl atsiranda tamsių dėmių?
Pigmentinių dėmių dažniausiai atsiranda jaunoms moterims nuo18 iki 40 metų. Visos jų išryškėjimo priežastys nėra tiksliai žinomos. Nustatyta, kad jų gali atsirasti dėl nėštumo, hormonų pokyčių, kontraceptikų ar kitų vartojamų vaistų ir saulės sąveikos. Tiesa, pastebėta, kad klimakso metu pigmentinių darinių beveik neatsiranda, nors moterims taikoma pakaitinė hormonų terapija ir jos ilgai būna saulėje. Vadinasi, visos kaltės hormonams suversti negalima – dėmių atsiradimo mechanizmas nėra iki galo aiškus. Prisidėti gali ir lėtinės odos, inkstų, kepenų, antinksčių, žarnyno ligos, susilpnėjęs imunitetas. Organizmo senėjimas taip pat neigiamai veikia melanino gamybą.

Pigmentinių dėmių rūšys ir kilmė
Tik moterims būdingos dėmės – chloazmos ir melazmos – dažniausiai išryškėja veido srityje aplink akis, lūpas. Jos paprastai atsiranda  dėl pakitusios hormonų pusiausvyros per nėštumą, hormoninių medikamentų vartojimo.
Vadinamieji saulės šlakai  išryškėja dėl ultravioletinių spindulių poveikio po sunkių nudegimų saulėje.
Senatviniai šlakai  paprastai atsiranda po 40 metų ir susidaro dėl odos senėjimo bei dažno kaitinimosi saulėje.
Strazdanos „pabyra“ dėl saulės poveikio šviesaus gymio žmonėms.

Jas išblukinti įmanoma!
Nustojus vartoti kontraceptikus ar pagimdžius, dėmės paprastai išnyksta, bet daliai moterų jų lieka visą gyvenimą. Strazdanas, šlakus, senatvines dėmes, chloazmas, melazmas ir kitus pigmentinius darinius įmanoma išblukinti ar net visai panaikinti naudojant specialias priemones.
Svarbiausi pigmentuotos odos priežiūros būdai: šveitimas, balinimas ir apsauga nuo saulės.
Viena pagrindinių tam pasitelkiamų veikliųjų medžiagų – glikolio rūgštis – padarė tikrą perversmą kosmetikos pasaulyje. Ji įsiskverbia giliai į odą ir reguliuoja tolygų melanino pasiskirstymą epidermyje. Naudojant priemones su glikolio rūgštimi galima išvengti naujų kosmetinių dėmių atsiradimo ir pašalinti jau esamas.

Ruduo – tinkamiausias metas dėmėms šalinti
Kosmetikės pataria, kad aktyvaus dėmių šalinimo procedūras geriausia atlikti vėlyvą rudenį, kai saulės būna mažiau, o jos spinduliai nebe tokie aktyvūs. Vasarą pigmentuotą odą būtina saugoti kremais su dideliais UV spindulių filtrų faktoriais.
Glikolio  rūgštis balinamuosiuose kremuose dažnai derinama su kitomis – citrinų, askorbo ir pan. Naudojant kremus su įvairiomis rūgštimis, būtina vengti saulės spindulių, kurie didina melanino kiekį odoje. Todėl ruduo, kai saulės nedaug, – šioms procedūroms ypač palankus metas. Derinant veido šveitimo ir balinimo procedūras kosmetikos salone su naminėmis priemonėmis galima pasiekti tikrai gerų rezultatų. Dėl gydymo taktikos iš pradžių geriau pasitarti su dermatologu, o paskui – su patyrusia kosmetike.

Viena paslaptingiausių odos ligų (atskirti, nuo pigmentiniu demiu skyriaus)
Saulė gali išryškinti ne tik tamsias rudas, bet ir visiškai baltas odos dėmes, kurios būna labai pastebimos ant įdegusio kūno. Tai dėl baltmės (lot. vitiligo) – kito odos pigmentacijos sutrikimo. Sveikatai baltmė irgi nepavojinga, tačiau kaip ir tamsios dėmės kelia daug estetinių rūpesčių. Baltmės pažeistos odos vietos visiškai neįdega saulėje.

Viskas prasideda nuo mažos baltos dėmelės
Ji gali būti bet kurioje kūno vietoje. Tokia dėmelė reiškia, kad sutriko melanino, suteikiančio odai atspalvį, gamyba. Blogiausia, jog baltmė linkusi progresuoti: melanocitai nyksta toliau, baltų dėmių daugėja, jie plinta po visą kūną. Pažeistų vietų skaičius, forma, dydis būna įvairūs, dėmių gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Nemaloniausia, kai liga pažeidžia veido odą, plaštakas, krūtinę – vietas, kurios yra matomiausios.
Susirgus baltme, pirmųjų ligos simptomų žmogus gali ir nepastebėti. Dėmės vietoje oda iš pradžių parausta, kiek vėliau išbąla, o odos kraštai aplink ją patamsėja ir tampa ypač ryškūs vasarą, kai visa kūno oda įdega.

Kas ir kodėl serga
Baltme serga 1–2 proc. žmonių, vienodai vyrai ir moterys. Ligos priežastys neaiškios. Pasak gydytojų, baltmės kilmės teorijų yra daug: paveldimumas, nervų sistemos sutrikimai, kai melanocitų žūtį sukelia didelė įtampa, kitų ligų – pvz., skydliaukės sutrikimų, piktybinės anemijos, cukrinio diabeto – įtaka. Yra teigiančiųjų, kad tai – autoimuninė, į alergiją panaši liga, kai organizmas pats naikina odą dažančias daleles.

Paskutinis mokslo žodis
Taigi teorijų, kodėl susergama baltme, daug, o veiksmingų gydymo būdų išties maža. Pastarųjų keliolikos metų tyrimų rezultatai parodė, kad baltme sergančių žmonių epidermyje sumažėja fermentų, neutralizuojančių vandenilio peroksidą.  Būtent jis ir kaltas dėl odos „išbalimo“. Norint sėkmingai gydyti baltmę, iš epidermio šią medžiagą reikia kaip nors pašalinti.

Saulė gali būti ir naudinga
Dėl baltmės gydymo taktikos bei priemonių būtina pasitarti su gydytoju dermatologu. Kartais naudojamos priemonės, kuriomis pasitepus reikia būti saulėje. Mat sudedamosios įvairių kremų dalys aktyvina melanocitų gamybą, o saulė prie to dar labiau prisideda. Poveikiui sustiprinti skiriamos ir geriamosios tabletės.
Skirtumams tarp įdegusios ir baltmės pažeistos odos suvienodinti galima pasitelkti įvairius maskuojamuosius kremus, gelius su dažomaisiais pigmentais. Žinoma, jų poveikis labiau išorinis.

Kantrybės ir tikėjimo!
Vilčių įveikti vieną paslaptingiausių odos ligų – baltmę – daugėja. Pravartu atminti, kad lėtinės ligos visuomet reikalauja kantrybės – poveikio nereikia tikėtis labai greitai. Pasak dermatologų, baltmės gydymas gali trukti pusmetį ir ilgiau. Verta apsišarvuoti kantrybe, tikėjimu sėkme ir galėsite džiaugtis rezultatais.

Tai įdomu/ Verta žinoti

Kiek reikės laukti, kol..?
Laikas mažinant skausmą ar gydant ligas – aukso vertės. Todėl verta žinoti, kiek teks palaukti, kol šie atsitrauks.
12–15 sekundžių
Per tiek laiko suveikia į plaučius įkvepiami vaistai, pvz., užėjus astmos priepuoliui.
30 sekundžių
Suveikia į veną leidžiami vaistai, tarkim, užėjus labai smarkiems neuralginiams skausmams, migrenos priepuoliui.
1–2 minutės
Maždaug tiek laiko neatitraukiant nuo odos galima laikyti šaldomąjį kompresą su ledu.
10–15 minučių
Ima veikti išgerti skysti vaistai. Tokio pavidalo vaistai yra įsisavinami greičiau nei kieto pavidalo (tabletės, kapsulės).
Tiek laiko ant skaudamos vietos reikėtų laikyti šildomąjį kompresą su alkoholiu, eteriniu aliejumi, kad skausmas atlėgtų.
15–20 minučių
Pradeda veikti išgertos tabletės ir kapsulės. Tačiau yra tokių, iš kurių vaistinė medžiaga išsiskiria lėtai ir veikia ilgai bei tolygiai 12–24 val.
30 minučių
Tiek iki valgymo turi būti likę, geriant vaistus, kurių anotacijoje nurodyta „vartoti prieš valgį“.
Tiek laiko paprastai praeina, kol ima veikti į raumenis leidžiami vaistai.
1 valanda
Turi būti praėjusi po valgio, kai galima gerti vaistus, kurių anotacijoje nurodyta „gerti po valgio“.
Tiek laiko turi praeiti tarp vaistų, kurie kaip nors veikia (slopina ar stiprina) vienas kito poveikį, vartojimo.
Maždaug 24 valandos
Turi praeiti, kol ima gerėti ligonio būklė geriant antibiotikus, kai sergama ūmia bakterine infekcija.
2–3 dienos
Per tiek laiko po lytinio akto įvyksta apvaisinimas ir prasideda nėštumas. Jeigu jis nepageidaujamas, per šį laiką dar gali suveikti apvaisinimą trikdantys vaistai.
3 paros
Tiek laiko paprastai trunka ūmus virusinės infekcijos periodas (sergant gripu, bronchitu, rotavirusine infekcija ir pan.). Po trijų parų įvyksta persilaužimas ir imama sveikti (jeigu neįvyksta komplikacijų). Tačiau tai nereiškia, kad reikia nutraukti gydymą…
7–14 dienų
Per tiek laiko praeina bronchitas, jei sirgta ūmia jo forma ir tinkamai gydyta bei laikytasi gydymo režimo.
Toks trumpiausias  inkubacinis periodas įkandus erkinio encefalito virusu užsikrėtusiai erkei. Paskui susergama encefalitu arba organizmas jo virusą neutralizuoja.
Tiek laiko reikia, kad organizme susiformuotų antikūnai (apsauginės medžiagos), susirgus ūmia infekcija pirmą kartą (pvz., Laimo borelioze). Tada atliekant kraujo tyrimą jau galima nustatyti, ar žmogus užsikrėtė, ar ne.
2–3 savaitės
Turi praeiti po vakcinacijos, kai įgyjamas imunitetas gripui. Atsparumas šiai ligai išlieka vienus metus.
2–3 mėnesiai
Tai vidutinis laikas, per kurį sugyja lūžęs kaulas.
Ne mažiau kaip 3 mėnesiai
Reikia vartoti geležies preparatus gydant mažakraujystę.
2,5–3 metai
Tiek reikia laukti suaugusiesiems, kol nešiojant breketus išsilygina kreivai augę dantys.
Rasa Derenčienė