Neretai didžiuojamės artimu ryšiu su mama ir užsimiršusios, kas ji mums yra iš tikrųjų, pernelyg atviraujame. Džiaugdamosi gerais santykiais nė nepagalvojame, kad mamos ausis visada nevalingai būdrauja.
Apie vyrą kalbėti reikėtų atsargiai. Kaip ir su kuo gyventumėte, mamai visada svarbiausia esate tik jūs. Nei tobulas vyras, nei idealus būstas, nei ištikimiausi draugai patys savaime jos nedomina. Jie mamai svarbūs tik tiek, kiek yra susiję su jumis. Tad jums džiaugiantis vyro laimėjimais darbe, mama visų pirma pagalvos, ar jie neužgožia jūsiškių, o jo įdomus hobis gali virsti yda, nes, neduokdie, dėl to jūsų pečiams klius didesnė buities našta…
Be to, kad ir koks šaunus būtų jūsų išrinktasis, mama vis tiek manys, kad esate verta geresnio. Taigi jei kas kartą vyrui nesuplovus indų pulsite guostis mamai, tik patvirtinsite jos abejones. Nė viena šeima neišvengia mažų nesusipratimų, tačiau papasakojusi apie juos mamai, galite paversti dideliais…
Mamai nereikėtų atskleisti ir rimtų šeimą ištikusių krizių – finansinių sunkumų ar vyro neištikimybės. Dauguma problemų išsisprendžia, tuo tarpu papasakojus motinai, jos galvoje nusės daugybė negerų drumzlių. Nustebsite vieną dieną išgirdusi, neva ji jau seniai žinojusi, kad tas vyras sugadins jums gyvenimą ar kad jis nesugeba jūsų išlaikyti, tik ji nenorėjusi to sakyti. Vis dar manote, kad keletą paslapčių atskleisti nieko tokio? Jūsų valia. Bet prieš išsižiodama visada pagalvokite, ar pasakyti žodžiai nesugrįš bumerangu. Kad ir kokie tvirti būtų santykiai su vyru, jų pamatus visada gali paplauti širdyje pasėta abejonė.
Nėra reikalo sakyti apie nedidelius negalavimus. Mamos ne vieną naktį praleido prie mūsų lovų, todėl kiekvienas nusičiaudėjimas prilygsta siaubingai ligai. Vargu ar norėtumėte, kad mama išdygtų prie jūsų durų su medumi ir vaistažolių arbata arba kas penkias minutes skambinėtų pasiteirauti, kaip jaučiatės. Taigi jei mama ne medikė, nėra jokio reikalo jai pasakoti apie nedideles negalias.
Laikykitės paguodos grafiko. Išsikalbėti reikia ne tik jums, bet ir mamai. Deja, būdamos kone perpus jaunesnės už savo mamas, menkai joms galime padėti – su senatve, sveikata ar neturėjimu ką veikti susiję nepatogumai mums dažnokai tebėra svetimi. Nepaisant to, mamos rūpesčiai mus stipriai prislegia. Tikriausiai ne vienai ankstyvą rytmetį išgirdus, kokia mama jaučiasi nelaiminga ar kaip jai kojas varsto diegliai, pasidaro šleikštu nuo savo nerūpestingos laimės ir patogaus gyvenimo būdo. Pastebėjusi, kad paguodos mamai reikia vis dažniau, pasakykite, kad visuomet ją palaikote, bet tam tikru metu negalite jos išklausyti.
Pinigai įpareigoja. Neturite pagrindo ant mamos bambėti, jei imate iš jos pinigų. Jus ar jūsų šeimą remdama finansiškai, ji turi teisę reikalauti šiokios tokios ataskaitos. Jei jus tai erzina, pagalvokite, ar negalėtumėte išsiversti be tėvų paramos. Verčiau keletą mėnesių pataupyti išsvajotam drabužiui ar baldui, bet jaustis finansiškai nepriklausomam. Tuomet ir nuomonę drąsiau išreikšti nebus taip baisu, juk nieko mamai nesate skolinga! Apeliuoti į tai, kad jus užaugino ir daug dėl jūsų paaukojo, mama teisės neturi – ji pagimdė vaikus ne sau.
Išlikti budriai kalbant su mama – anokia nuodėmė. Svarbu nepamiršti, kad asmeninio gyvenimo privatumas nėra nemeilės mamai išraiška. Daug metų praleidusios tarsi surištos viena virve, jūs tiesiog turite atitolti. Tiesa, bandymas atsiriboti mamą iš pradžių gali šiek tiek užgauti, bet ilgainiui ji supras ir paleis jus. Svarbu nubrėžti ribas, į kokius jūsų reikalus ji gali kištis, o į kokius – ne. Tuo tarpu jei nuo motinos bandysite pasprukti tylomis, ji nieko nesupras – juk negali skaityti jūsų minčių. Žinoma, mama gali imti ašaroti, priekaištauti, griebtis šantažo. Tokiu atveju svarbu nenusileisti ir nepasijusti kalta.