Dažniausia šios intymios vietelės ligų priežastis, deja, – kūniškoji meilė… Tačiau be jos gyvenimas irgi netektų spalvų, todėl belieka tik būti budrioms ir reguliariai tikrintis.

Gimdos kaklelio žaizdelės – kas tai?
Gimdos kaklelio žaizdelės (erozija) – dažniausia gimdos kaklelio liga, nustatoma maždaug kas ketvirtai moteriai. Laiku ją aptikus, lengva išgydyti.
Sveikas kaklelis primena kanalą, nuo makšties pusės skiriamą plokščio rausvo epitelio. Apie eroziją kalbama tada, kai atsiranda ryškiai raudonos spalvos nelygi dėmelė, aiškiai besiskirianti nuo sveiko epitelio. Tai pastebima per įprastą ginekologinę apžiūrą.
Šią ligą gali sukelti lytinių organų uždegimas, bakterijos, virusai, grybeliai, chlamidijos, hormonų pusiausvyros sutrikimai. Dažna kaklelio erozijos priežastis – mechaninės traumos – gimdymas, nėštumo nutraukimas, kitos procedūros.

Užbėgti už akių didesnėms blogybėms
Gydytojas paima epitelio ląstelių mėginį iš pakitusios vietos bei sveikų audinių, kurie paskui tiriami mikroskopu. Citologija, arba vadinamasis PAP testas, kaip pagrindinis tyrimas, leidžia nustatyti ne tik gerybinius gimdos kaklelio pakitimus, bet ir įvertinti, ar yra grėsmė šioms ląstelėms virsti vėžinėmis.
Neryškūs gimdos kaklelio ląstelių pokyčiai dažnai nustatomi 25–35 metų moterims. Jie gali išnykti savaime, bet gali keistis ir į blogąją pusę. Ryškių pokyčių dažniau aptinkama 30–40 metų moterims. Tačiau ir tokie – dar ne vėžys. Kone visas ikivėžines gimdos kaklelio ligas galima sėkmingai išgydyti. Net ir aptikus piktybinių pakitimų ankstyvojoje stadijoje, moterį galima išgelbėti. Gimdos kaklelio vėžys yra viena  nedaugelio piktybinių ligų, kurią, anksti išaiškinus, įmanoma visiškai išgydyti.
Gimdos kaklelio erozija gali būti gydoma vaistais nuo uždegimo, cheminiais preparatais, kurie pašalina nesveiką epitelį, krioterapija (šaldymu skystu azotu), lazeriu (nesveikos ląstelės naikinamos lazerio spinduliais), elektrokozacija (nesveikos ląstelės šalinamos elektriniu peiliu). Pastarasis gydymo būdas taikomas tada, kai, nustatomi žymūs pakitimai, kai gydymas vaistais nuo uždegimo nedavė rezultatų arba kai erozija labai išplitusi.

Ar tiesa, kad dėl gimdos kaklelio žaizdelių gydymo gali būti komplikacijų per gimdymą? Dėl šiuolaikiško gydymo komplikacijų  gimdant tikrai nekils. Vadinamasis gimdos kaklelio prideginimas, turėdavęs daug šalutinių reiškinių, jau nebetaikomas. Beje, jaunoms, negimdžiusioms moterims nedidelė gimdos kaklelio erozija gali būti ir visai negydoma, tik stebima.

Uždegimas, galintis baigtis nevaisingumu
Gimdos kaklelio uždegimas (arba endocervicitas) – kita gana dažna ginekologinė liga, kurią bent kartą gyvenime patiria daugelis moterų. Ji pavojinga, mat komplikacijos gali baigtis nevaisingumu, todėl būtina žinoti, kaip šį uždegimą atpažinti, kad būtų galima kuo skubiau pradėti gydymą. Jo požymiai – gelsvos, žalsvos, pūlingos, nemalonaus kvapo išskyros iš lytinių takų, skausmas pilvo apačioje, makšties peršėjimas, niežėjimas, deginimo pojūtis. Ligą paprastai sukelia bakterijos
(chlamidijos, gonokokai), rečiau virusai ar pirmuonys (trichomonos), dažniausiai perduodami lytiniu keliu. Gali prisidėti ir gripo virusai, streptokokai, pneumokokai, išplintantys po organizmą per kraują sergant kvėpavimo takų infekcijomis. Kartais gimdos kaklelio uždegimo pasekmė būna sutrikusi makšties bakterijų pusiausvyra. Laiku diagnozavus endocervicitą ir pradėjus tinkamą gydymą visiškai pasveikstama. Dažniausiai gydoma antibiotikais, prieš tai nustačius infekcijos sukėlėjo rūšį ir jo jautrumą antibakteriniams preparatams.

Pasitaikantys polipai
Tai dažniausias gerybinis augliukas, augantis iš gimdos kaklelio kanalo. Jie dažniau atsiranda gimdžiusioms moterims menopauzės metu. Paprastai nesukelia jokių nemalonių simptomų. Tačiau gali pasireikšti kraujavimu po lytinių santykių, kraujingomis, vandeningomis išskyromis tarp menstruacijų. Labai retai tai gali būti gimdos kaklelio vėžio ankstyvas simptomas. Įvertinus polipų būklę, jie paprastai šalinami chirurginiu būdu.

Gimdos kaklelio vėžys – penktas pagal dažnumą
Nustatyta, kad pagrindinė šio vėžio atsiradimo priežastis – lytiškai plintantis žmogaus papilomos virusas. Jis patenka ant išorinių gimdos kaklelio ląstelių, kur puikiai prisitaiko prie žmogaus organizmo ir išsilaiko keletą metų. Vėliau dėl neaiškių priežasčių jis šias ląsteles pažeidžia. Lyties organų gleivinėje šis virusas sukelia spenelio formos išaugų, vadinamų karpomis, atsiradimą ir skatina gleivinės pakitimus, kurie ilgainiui gali tapti vėžiniai. Rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu padidėja moterims, kurioms per 30 metų, o daugiausiai serga sulaukusios 45–55 metų amžiaus.

Liūdni faktai
!Gimdos kaklelio vėžys Lietuvoje yra penkta pagal dažnumą onkologinė moterų liga (2011 m. duomenimis). Už ją dažnesnės tik odos, krūtų, gimdos, kūno ir žarnyno onkologinės ligos. Moterų mirštamumas nuo šios ligos Lietuvoje pastaraisiais metais yra vienas didžiausių Europoje.  2011 metais Lietuvoje užfiksuoti 702 nauji gimdos kaklelio vėžio atvejai.

Pakitimai, kurių nejausite
Žmogaus papilomos virusas lengvai perduodamas per lytinius santykius. Vyras gali nė neįtarti jį turįs. Kuo moteris turi daugiau partnerių, tuo didesnė tikimybė būti apkrėstai.
Patekęs į gimdos kaklelio gleivinę, virusas čia įsitvirtina ir kurį laiką nesukelia jokių pokyčių. Taigi apsikrėtusios nieko neįtarsite. Tačiau ilgainiui gleivinė ima keistis – vystosi ikivėžinės ligos. Šie pakitimai gimdos kaklelyje gali išlikti ilgai, apie dešimt metų, ir tik paskui pereiti į vėžinius. Kol taip neatsitiko, juos nesunkiai galima aptikti atlikus citologinį tyrimą. Tik reikia reguliariai tikrintis.
Ikivėžines ligas galima išgydyti nesudėtingomis procedūromis. Pakitęs gimdos kaklelio audinys tiesiog pašalinamas ir piktybinis navikas nebegali vystytis.

Galimo gimdos kaklelio vėžio požymiai
Atsiradęs gimdos kaklelio vėžys iš pradžių taip pat nesukelia jokių požymių. Tik po kurio laiko gali prasidėti:
*kraujavimas iš makšties tarp mėnesinių, po lytinių santykių ar dubens apžiūros;
*ilgesnis ir stipresnis, nei įprasta, kraujavimas per mėnesines;
*pagausėjusios išskyros iš makšties.
Jei pastebėjote bent vieną šių požymių, nedelskite nė dienos – skubėkite pas gydytoją. Tiesa, išskyrų iš makšties gali padaugėti ir dėl kitų priežasčių. Tačiau į jas negalima nekreipti dėmesio. Geriau pasitarti su specialistu.

Sirgti gimdos kaklelio vėžiu dar rizikuoja
*moterys, anksti pradėjusios lytinį gyvenimą;
*tos, kurių partneriai taip pat turėjo ankstyvų lytinių santykių;
*apsikrėtusios lytinių organų Herpes virusu;
*namažai laiko rūkančios;
*moterys, kurių nusilpusi imuninė sistema.

Vakcina – panacėja, deja, ne visoms
Prieš keletą metų sukurta vakcina nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV), kaip buvo teigta, turėjo sukelti tikrą revoliuciją gydant gimdos kaklelio vėžį. Deja, ji veiksminga tik jaunoms merginoms, kurios dar nėra turėjusios lytinių santykių, arba jų turėjusios, bet nėra užsikrėtusios šiuo virusu. Jeigu moteris virusu jau užsikrėtusi, vakcinacija nebus veiksminga. Skiepai padeda apsisaugoti nuo šio viruso ir jo sukeliamų piktybinių pakitimų. Pasiskiepijus galima išvengti ir kitų dėl ŽPV atsirandančių bėdų – vulvos ir makšties priešvėžinių pakitimų, genitalijų karpų (kandilomų).

Reguliariai lankykitės pas ginekologą!
Tai patikimiausias būdas užbėgti už akių bet kokiai ligai, aptikti ją ankstyvose stadijose, greitai koreaguoti beatsirandančius pakitimus ir išvengti sunkiausių – onkologinių.
Kad ir kokio amžiaus būtumėte, jeigu gyvenate aktyvų lytinį gyvenimą, pasitikrinti pas ginekologą reikėtų kartą per metus. Net ir niekuo nesiskundžiant.
Gydytojas ne tik apžiūrės gimdą, makštį, kiaušides, šlapimo pūslę, tiesiąją žarną, bet ir paims bei duos ištirti gimdos kaklelio tepinėlį (kitaip dar vadinamą PAP testu).
Prieš mėnesines ar po jų?
Profilaktiškai pas ginekologą patartina tikrintis po mėnesinių, taip pat menstruacinio ciklo viduryje. Keletą dienų prieš menstruacijas jautresnė būna lytinių organų gleivinė, todėl patikra gali būti skausmingesnė. Menstruacijų metu apžiūra nepatartina dėl kraujo patekimo atgal į gimdą. Tačiau jeigu reikalas neatidėliotinas, į ginekologą kreipkitės bet kuriuo metu.
Rasa Derenčienė