Balandį ant mūsų stalo: nekaloringi smidrai ir riešutai – būtinai

2013 04 17  |  Virtuvė


Užsibuvusi žiema išsekino, sunku susikaupti, trūksta energijos. Išeitis – pasmaguriauti riešutais ar net išsikepti duonos. O toms, kurios jau gyvena pavasario nuotaikomis, siūlome paragauti smidrų. Ne tik skanu, bet ir lieknina, nes juose labai mažai kalorijų.

Smidrai – riešutų skonio, nekaloringi
Smidrų skonis primena žaliųjų žirnių ar riešutų skonį, o vitaminų ir įvairių mineralinių medžiagų gausa gerokai lenkia daugelį daržovių. Įvertinus tai, kad smidrai uždera labai anksti – tikriausiai nė vienos kitos daržovės iš lauko negalima išsikasti balandžio pabaigoje – jie yra nepamainomas gardumynas ant pavasarinio stalo. Visame pasaulyje nuo balandžio iki birželio pabaigos gurmanai itin daug valgo smidrų. Vokietijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, JAV netgi vyksta specialios šventės, kai restoranai parengia specialius patiekalų su smidrais valgiaraščius.
Paruošti smidrus labai paprasta: į salotas juos galima tiesiog supjaustyti žalius, o ruošiant kitus patiekalus rekomenduojama kelias minutes apvirti, į vandenį įbėrus žiupsnelį druskos, cukraus ir įmetus juodos duonos riekelę – ji suteikia itin gerą skonį baltiesiems ūgliams. Iš jų ruošiami užkandžiai, sriubos, desertai, garnyrai, pagrindiniai patiekalai. Skaniausi yra 0,8–2 cm skersmens 20–30 cm ilgio ūgliai.

Kokia įspūdinga nauda
Gamta elgiasi protingai: lanksčiuose jaunuose šparaguose gausu vitaminų, kurių taip trūksta pavasarį, ir visai mažai kalorijų bei riebalų, nuo kurių taip norisi išsivaduoti šiltesniems orams atėjus. 100 g yra tik apie 17 kcal (!!!) ir daug ląstelienos. Jie laikomi afrodiziaku, nors tyrimais tai neįrodyta. Bet niekas nėra paneigęs, kad smidrai lengvai įsisavinami, beveik neturi riebalų, tačiau turi daug augalinių baltymų, labai daug vitaminų A, C, B grupės ir PP, vertingų mikroelementų – geležies, kalio, cinko ir daug ląstelienos. Žalios spalvos smidruose yra ypač daug antioksidantų, lėtinančių organizmo senėjimą. Pagrindinė smidrų veiklioji medžiaga – asparanginas. Ši aminorūgštis skatina natūralią organizmo detoksikaciją, iš jo pasišalina toksinai. Mokslininkai yra įrodę, kad smidrai pašalina organizme esantį vandens perteklių, padeda išvaryti susikaupusius šlakus, skatina medžiagų apykaitą, stiprina imunitetą, ramina nervus. Jų patariama valgyti diabetikams.

Smidrų garnyras prie paukštienos
Jums reikės: didelio ryšulėlio smidrų; 1 citrinos; ledo.
Kaip pagaminti: į aukštą puodą įpilkite daug vandens, išspauskite citrinos sultis. Sumedėjusius smidrų galiukus nupjaukite, nuskuskite odelę. Smidrus dėkite į verdantį vandenį. Virkite 3 min., išimkite ir greitai ataušinkite uždėjusi ant ledo. Puikiai tinka prie paukštienos patiekalų.

Makaronai su lašiša ir smidrais
Jums reikės: 400 g makaronų; 300 ml grietinėlės; 2 šaukštų pomidorų tyrės; 300 g šviežios lašišos; 8 smidrų; druskos, maltų juodųjų pipirų, smulkiai supjaustytų krapų.
Kaip pagaminti: išvirkite makaronus ir atskirai smidrus, juos supjaustykite. Lašišą supjaustykite maždaug 1 cm dydžio kubeliais. Užvirinkite grietinėlę su pomidorų tyre, sudėkite lašišos gabaliukus ir virkite 5–6 min. Galiausiai sudėkite smidrus. Pasūdykite, įberkite pipirų ir išmaišykite su makaronais. Pabarstykite krapais.

Smidrų salotos su graikiniais riešutais
Jums reikės: 5 smidrų; 1 kiaušinio; 5 graikinių riešutų; majonezo arba natūralaus jogurto; druskos.
Kaip pagaminti: smidrus išvirkite ir supjaustykite 2 cm gabaliukais. Riešutus ir virtą kiaušinį sukapokite. Viską sumaišykite, pagardinkite druska ir užpilkite majonezo arba natūralaus  jogurto.

Ko verta saujelė riešutų (Blokas)
Mitybos specialistai pavasarį ragina valgyti riešutų: į valgiaraštį jų galėtų būti įtraukta kasdien po saujelę. Riešutai turėtų būti ne suvalgomo maisto papildas, o kasdienio maisto dalis.

Graikiniai riešutai: tausoja širdį. Kadangi graikinių riešutų branduolys savo išvaizda primena žmogaus smegenis, Senovės Kinijos gydytojai patardavo jų valgyti, kad būtum išmintingesnis. Juose yra daugiausiai nesočiosios alfa linoleno riebalų rūgšties – septyni gramai 100 g riešutų, taigi širdis džiaugiasi graikiniais riešutais tiesiogine šio žodžio prasme.
Tyrimai parodė, kad reguliariai valgant graikinių riešutų kraujyje sumažėja cholesterolio. O naujausi tyrimai byloja, jog teigiamas graikinių riešutų poveikis sveikatai išties įvairialypis. Pavyzdžiui, nustatyta, kad reguliariai keliskart per savaitę suvalgant nedidelę porciją graikinių riešutų smarkiai sumažėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Šiuose riešutuose labai daug kraują stiprinančių vitaminų.
Lazdynų riešutai: gerina atmintį, padeda atgauti jėgas. Juose daug vertingų mineralinių medžiagų, B grupės ir E vitaminų, gausu fosforo ir širdies darbui reikalingo kalio (beveik trečdalis dienos normos), magnio.
Migdolai: juose daugiausiai kalcio, yra vitaminų E ir B2, magnio, vario ir vertingų baltymų.
Migdolus visuomet reikia kuo stropiau sukramtyti, antraip jie bus pašalinti iš organizmo beveik nesuvirškinti. Migdolus pamirkius vandenyje jų enzimų veikla sustiprėja.
Anakardžių riešutai geležies kiekiu nenusileidžia mėsai. Juose gausu cinko, magnio, fosforo, kalio.
Pistacijose gausu vitamino E ir B1. 100 g – pusė dienos normos.
Kokosai: nekaloringi, turi daug ląstelienos, kuri greitai pasotina. Be to, ji reikalinga geram žarnyno darbui. Šie riešutai nėra labai kaloringi, jų 100 g energinė vertė – apie 360 kcal.
Bertoletijos stiprina imunitetą. Dar jie vadinami braziliškais ir parduodami tik gliaudyti. Juose nemažai seleno – svarbaus antioksidanto, saugančio nuo vėžio ir stiprinančio imunitetą.
Riešutai – kalorijų bomba? Taip, 100 g yra 600–700 kcal. Tik kažin ar daug jų galėtumetė suvalgyti. Pavyzdžiui, 30 g bet kokių riešutų tenkina 70 proc. būtinų nesočiųjų riebalų rūgščių, apie 50 proc. – vitaminų, 13 proc. – ląstelienos paros normos. Tokia porcija – tik 180 kcal.
! Sveriamus gliaudytus riešutus reikėtų perlieti verdančiu ar karštu vandeniu ir nusausinti popieriniu rankšluosčiu.

Jei reikia stiprinti nervukus…
Visų rūšių riešutuose ypač daug B grupės vitaminų. Be kita ko, jie smegenyse skatina ir medžiagų, reikalingų sąsajoms tarp nervinių ląstelių, susidarymą. Taigi riešutai tikrai prisideda prie gebėjimo susikaupti ir dirbti protinį darbą, stiprina nervus. Baltymų kiekis skirtingose rūšių riešutuose svyruoja – daugiausiai baltymų yra žemės, lazdynų, kedrų riešutuose, migdoluose.
Lazdynų riešutuose ypač daug vitamino E. Manoma, kad kaip tik dėl jo šie riešutai tinka širdies infarkto ir vėžio profilaktikai. O štai graikiniai laikomi karališkais riešutais: juose itin daug omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių, stiprinančių imunitetą.

Komentuokite