Kaip išmokti atleisti?  Paprasta meditacija padės nusimesti gyvenimo kuprą

Tyčia ar netyčia padarytos skriaudos yra mūsų gyvenimo dalis. Neišvengiama? Greičiausiai, kad taip, nes nė vienas nesame tobulas. Ar gyventume kitaip, jei gebėtume „paleisti“ mus įskaudinusį žmogų?

Kaupiamos nuoskaudos traukia naujus įskaudinimus
Atleidimas skriaudėjui – tai didžiulis darbas su savimi, kuris atsiperka. Kas būtent vyksta, kai atleidžiate? Išsilaisvinate nuo naštos, kuri slėgė jūsų širdį. Kai širdis tarsi su akmeniu, gyvenimas tampa kartus. Nešiodamiesi savyje nuoskaudas, esate pernelyg pažeidžiami. Jus lengva suerzinti, išvesti iš pusiausvyros, supykdyti, nuliūdinti. Dažnai tai vyksta nesąmoningai: aplinkiniai tarsi „nuskaito“ biolauke esančią nuoskaudos informaciją ir elgiasi panašiai. Panašus traukia panašų: nuoskaudos pritraukia naujas nuoskaudas, kitaip tariant, žmones, kurie ir vėl įskaudina. Jūsų biolauko informacija praneša, kaip elgtis su jumis. Susikaupusių nuoskaudų kuprelę ilgainiui vis sunkiau nusimesti, vis sunkiau skriaudėjams atleisti. Nepasitikėjimas savimi ir kitais didėja, taigi susidaro savotiškas ratas. Ar yra išeitis?

Nuo ko pradėti?
Išeitis vadinama „atleidimo menu“ arba „meilės pažadinimu“. Kai pajuntate, kad atėjo metas nuo nuoskaudų išsivaduoti, kreipkitės į savo širdį. Ką joje jaučiate? Ko gero, skausmą, kančią. Tai – šarvai, apsauga, nes jums reikia išgyventi, išlikti. Po šiais šarvais tarsi po tamsiais debesimis slepiasi karšta meilės saulė. Ji šviečia, ir jos šviesa bet kurią akimirką gali palengvinti jūsų kančią. Patikėkite tuo. Jūsų širdis – tai nuostabus vedlys ir palydovas sunkiame atleidimo kelyje. Pažadinę joje meilę, lengviau atleisite.

Žaibiškai kančios „nenusiplausite“
Žaibiškas atleidimas – labai retas atvejis. Atleidžiama ne iškart. Juo labiau kad laipsniškas procesas daug gilesnis ir veiksmingesnis. Jūsų kančia tarsi pavasario sniegas, šildomas jūsų širdies meilės ugnimi, palengva ištirps. Po niūrių nuoskaudų seks palaima. Tie patys dėsniai, valdantys metų laikus, galioja ir žmogaus gyvenimui. Žmogus renkasi: eiti išvien su jais ar jiems priešintis. Jeigu esate nelaimingi, turbūt dėsnių nepaisėte… Beje, tai leidžia patirti būseną, nusakomą posakiu „per kančias į žvaigždes“. Bet gal verčiau rinktis džiaugsmingesnį gyvenimą? Todėl išbandykite atleidimo meditaciją.

Atleidimo meditacija. Kas tai?
Įsikurkite ten, kur jaučiatės saugūs, atsisėskite. Galima klausytis negarsios, labai ramios jūsų mėgstamos muzikos (ypač tinka muzika su gamtos garsais: lietumi, jūros mūša, paukščių balsais). Nenusiteikite taip, tarsi laikytumėte egzaminą. Atsipalaiduokite – tikslą pasieksite tikrai ne iškart. Pirmąkart galbūt tik pailsėsite, išbandysite kai ką naujo, o kitais kartais jums seksis geriau.
Užmerkę akis stebėkite save: kvėpavimo ritmą, širdies plakimą. Pajuskite širdį. Pamatykite ją kaip saulę, kuri savo spinduliais paliečia kiekvieną jūsų kūno dalelę. Leiskite saulės spinduliams apglėbti jūsų mintis ir jausmus. Apglėbti ne vien tik geras, pozityvias, bet ir niūrias, negatyvias mintis. Pasimėgaukite šviesa, kuri yra tikroji jūsų prigimtis.
Kvėpuokite ramiai. Įkvėpdami prisipildykite saulės, kuri šviečia jūsų širdyje, iškvėpdami paskleiskite ją po visą savo esybę. Jeigu gerklę gniaužia rauda, o tai labai tikėtina, paleiskite ją, išsiverkite. Taip išsivaduosite iš energinių įtampų, juntamų kūne.
Tęskite šią meditaciją tiek, kiek norisi. Iš pradžių, žinoma, geriau nepersistengti. Jūsų tikslas – ne žaibiškas atleidimas, o gilus išsivalymas, priklausomybės nuo skriaudėjo nusimetimas.
Meditaciją galite praplėsti įvairiais vaizdiniais. Šiuo metu, pavasarį, tinka sniego ir iš po jo išsikalančių žalių daigelių vaizdinys. Vėliau jūsų vaizduotėje gali puikuotis žalia pieva, miškas, jūra, o gal močiutės gėlių darželis… Kad ir ką matytumėte, visa tai išjauskite, išgyvenkite.
Iš pradžių, kol nuoskaudų pilna širdis, gali būti sunku medituoti. Prisilietus prie sielos žaizdos, skauda. Tačiau skausmas – norimo rezultato daigai. Priimkite šį skausmą į širdį, o ji tikrai gebės jį transformuoti į meilę, kuri yra tikroji jūsų prigimtis.

Reguliarumas – pagirtinas dalykas
Meditaciją geriausia praktikuoti reguliariai – kasdien tam tikromis valandomis 10–20 minučių ir ilgiau. Taip kūnas, protas ir jausmai iš anksto pasirengs susitikimui su jūsų esybe. Tačiau sekite savo ritmą, medituokite tuomet, kai jums to norisi. Trukmę taip pat tegu nulemia vidinis komforto jausmas. Bet kokiu atveju prisiminkite: didžiausi stebuklai yra jūsų rankose, tiksliau, jūsų širdyje. Leiskite jiems įvykti.

Parengė Virginija Barštytė