Kambarinės gėlės pajuto pavasarį
Kai kurios gėlės ilgėjančią dieną pajunta ir iš ramybės periodo ima busti jau vasario pabaigoje. Kovo mėnesį jos pradeda intensyviai augti, taigi keičiasi ir augalų priežiūros taktika.
Augaliukai praalko
Nuo kovo vidurio kambarinės gėlės pradedamos tręšti. Gyvenant mieste, patogiausia naudoti kompleksines gėlėms skirtas trąšas, turinčias pagrindinių makro- ir mikroelementų. Trąšos pasirenkamos pagal gėlių tipą: yra trąšų, skirtų lapinėms, žydinčioms gėlėms, kaktusams ir kt. Svarbu paisyti ant pakuotės nurodytų rekomendacijų: tirpalo koncentracijos (paprastai ne daugiau kaip 0,1 proc.), tręšimo periodiškumo (paprastai kartą per savaitę).
Norėtų pakeisti išvaizdą…
Prie gėlių tenka pasidarbuoti žirklėmis, sekatoriumi. Pašalinamos ištįsusios ar nudžiūvusios šakutės (lapai), kereliui suteikiama gražesnė forma. Genimi augalai ne tik estetiškiau atrodo, bet ir geriau žydi, krauna didesnius žiedus.
… kai kurie – ir savąjį būstą
Dar vienas atsakingas pavasarinis darbas – gėlių persodinimas. Jauni, greitai augantys augalai persodinami kasmet arba kas antrus metus, o senesni ir lėčiau augantys – kas 3–5 metus.
Šaknys lenda pro drenažo skylutę ar vazono paviršiuje iškyla šaknų kalniukas – ženklas, kad šaknims jau per ankšta. Persodinimo neverta atidėlioti, jei augalą pradėjo pulti puviniai ar vazono paviršiuje išryškėjo kalkių ir druskų nuosėdos. Bet tuomet, kai gėlės žydi, jų persodinti negalima.
Vazono paruošimas. Naujas vazonas turi būti šiek tiek didesnis: į jį įdėjus senąjį, tarp sienelių dar turėtų tilpti pirštas. Naujus molinius vazonus prieš sodinant verta keletą valandų pamirkyti, kad vanduo sugertų degimo metu susidariusias kenksmingas medžiagas, sienelės geriau praleistų orą. Senus naudotus molinius vazonus reikia išplauti šiltu vandeniu su dezinfekuojančiomis medžiagomis, kad būtų sunaikinti augalų ligų sukėlėjai bei kenkėjai, nuplautos ant vazono sienelių susikaupusios druskos. Jų didelė koncentracija gali apdeginti naujai pasodintų augalų šaknis.
Įrengiamas drenažas vandeniui nubėgti – užberiama 2–3 cm rupesnio žvyro.
Žemių mišinys. Rekomenduojame įsigyti konkrečiam kambariniam augalui paruoštą žemių mišinį. Tokie mišiniai būna tinkamo rūgštingumo bei sudėties, paprastai ir praturtinti trąšomis.
Persodinimo seka. Augalas kelias valandas iki persodinimo palaistomas. Prilaikant ranka, vazonas apverčiamas ir padaužomas į medinį paviršių. Išimtas šaknų raizginys apžiūrimas. Negyvos ir ligotos šaknys pašalinamos, žaizdelės apiberiamos trintomis medžio anglimis. Vazono dugne suberiamas nedidelis žemių kauburėlis, paskirstomos šaknys ir, šiek tiek pakratant vazoną, tolygiai užberiamos žemių mišiniu. Jis suspaudžiamas. Iki vazono viršaus turi likti 1–2 cm tarpelis, kad būtų vietos vandeniui. Augalas turi būti pasodintas tokiu pat gyliu, kaip ir ankstesniame vazone.
Gausiai palietas augalas laikomas pavėsyje. Laistyti pradedamas tik tuomet, kai pradeda augti – po 1–2 mėnesių.
Didelius augalus persodinti sunku, jie ir patys nelabai mėgsta, kad būtų judinamos šaknys (palmės, monsteros, jukos, dracenos, fikusai). Šiuo atveju geriausia pakeisti tik viršutinį žemių sluoksnį.
Meileniai, kitos svogūninės gėlės sodinamos taip, kad pusė svogūno liktų virš žemės paviršiaus.
Kaktusus bus lengviau perkelti į kitą vazonėlį spygliuotą „liemenį“ apvyniojus popieriumi.
Sukulentinius augalus patariama sodinti į visiškai sausą žemę ir saikingai palaistyti tik po kelių dienų.