Kodėl maždaug kas antrą žmogų sekina pavasarinis sindromas?

Pavasarinis nuovargis nepavojingas, tai ne liga, o tiesiog laikina savijauta. Ir vis dėlto ji nemaloni, kai svaigsta galva, jaučiamas išsekimas, dirglumas. Tą patį darbą kartais dirbame gerokai ilgiau, nei būtume dirbę kitu metų laiku…

Kas atsako už gyvybingumą
Pavasarinio sindromo priežastys, deja, tiksliai nenustatytos. Pasak specialistų, jį gali sukelti pernelyg ilgai užtrukusi žiema, kurią lydi tamsa ir šaltis, nejudrus gyvenimo būdas bei dažnos peršalimo ligos – visa tai išsekina organizmą. O jei dar pridėsime netinkamą mitybą – vaisių ir daržovių trūkumą, saldumynų ir riebalų perteklių… Dėl to priaugama svorio, organizmas stokoja vitaminų ir mineralinių medžiagų, ypač vitaminų E, D ir geležies, kurie labiausiai atsakingi už gyvybingumą.

Atsargiai – neperdozuokite
Gydytojai, įvertindami pavasarinę žmonių savijautą, pastebi svarbiausią jos priežastį – nekokybišką maistą: prastokai maitinamės visą žiemą, o pavasarį iškart norime gyventi sveikai. Ir griebiamės vegetarizmo, žaliavalgystės, bet juk imantis tokių žingsnių reikalinga atida, nuosaikumas, žinios. Žodžiu, persistengiame.
Kai kada situaciją bandome taisyti griebdamiesi maisto papildų. Tik nepamirškite, kad organizmas nekaupia atsargų, todėl jų nepadauginkite ir atminkite, jog pavartojusios papildų iškart geriau nepasijusite. Iškyla grėsmė apkrauti organizmą įvairiomis tabletėmis, ir ypač madinguoju vitaminu C – juk nuo per didelio jo kiekio rūgštėja šlapimas, ilgainiui gali išsivystyti inkstų akmenligė…

Padės vitaminas D
Net šiuo, „tuščiuoju“ metų laikotarpiu vitaminų galime gauti iš raugintų kopūstų, lapinių daržovių, citrusinių vaisių. Vienintelė sezoninė problema – vitamino D trūkumas, mat šiam su maistu gaunamam vitaminui, kad jis taptų „gyvas“, aktyvus, reikalinga saulės šiluma. Deja, per mažai laiko praleidžiame lauke, o ir saulutė Lietuvoje nėra dažna viešnia… Taigi tokiu atveju gali padėti papildai.
Šiuo metu vitamino D rekomenduojama norma yra nuo 400 iki 800 mcg. Kai jo trūksta, mažėja kaulų tankis, taip pat silpsta imuninė sistema. O ką jau kalbėti apie nuotaiką, kuri dažniausiai nukrinta „žemiau nulio“.
Bent 20 min. pabūkite saulėje (gaudykite progą!) – per tokį laiką galima susirinkti vitamino D dienos normą.
Neužmirškite ir to, kad sultys tinka visais metų laikais, o ypač pavasarį.

Kojų priešas – mėšlungis
Nuovargį lemia ir geležies, B grupės vitaminų, magnio trūkumas. Kartais gali užtekti puikaus miego, poilsio – ir mūsų veidai nušvinta. Bet pravartu panaudoti ir minėtų  vitaminų (tik pasitarkime su gydytoju – jis taikliau pastebės, ko iš tikrųjų mums trūksta!).
Pasitaiko, kad kojas vis dažniau ima traukti mėšlungis. Ar tai vien dėl magnio trūkumo? Galbūt, tačiau taip būna ir dėl išsiplėtusių venų ar „apsirgusio“ stuburo.
Magnis yra vienas būtiniausių mikroelementų sportuojantiems ir besilaikantiems dietų. Jis stiprina kaulus ir nervų sistemą. Magnio netenkama piktnaudžiaujant alkoholiu, riebiu maistu, badaujant. Ypač daug jo išsiskiria su prakaitu aktyviai sportuojant. Dėl viso to gali pradėti traukti mėšlungis, sutrikti širdies veikla.

Lūpos nebegražios!
Neskubėkime užsiimti savigyda ir tuomet, jei esame išblyškę ar skilinėja lūpų kampučiai. Ko gero, artimieji tokiu atveju jums pranašauja mažakraujystę, bet greičiausiai jūsų organizmui stinga B grupės vitaminų, ypač B12, geležies, tačiau blyškumą lemia ir rimtesnės priežastys, todėl pasikonsultuoti su specialistu visada pravartu.

Kai „nesusikalba“ hormonai
Pasikeitusi hormonų pusiausvyra taip pat gali būti pavasarinio nuovargio priežastis. Tamsiuoju sezono metu organizmas gamina hormoną melatoniną, o serotonino (laimės hormono) kiekis kraujyje sumažėja, nes jo gamybai reikia daug šviesos.
Nors pavasarėjant serotonino truputį padaugėja, tačiau melatonino nesumažėja – šių dviejų medžiagų „nesusikalbėjimas“ ir sukelia hormonų disbalansą, kuris ir lemia nuovargį.
Dar organizmą nualina ir orų kaita, būdinga pavasariui. Žemėja kraujospūdis, kuris turi įtakos nuovargiui įsitvirtinti.

Pasiimkite atostogų
Vis dėlto pavasaris pažeria ir viltingų akimirkų: jau užuodžiame atostogų artumą, todėl dažniau stabtelime ties kelionių aprašymais, skrydžių maršrutais… Nenuostabu: be poilsio atidirbusios visus metus jaučiamės pavargusios. Ko turėtume griebtis pirmiausia? Ogi pailsėti! Nelaukite vasaros, kol visiškai išseksite. Pravers bent savaitėlė kuo aktyvesnių atostogų. Jei tai kol kas neįmanoma, bent jau pabūkite gryname ore ilgiau nei paprastai.

Stiprus imunitetas lemia gerą nuotaiką
* Augalinės kilmės maisto papildai gaminami iš biologiškai aktyvių junginių, kurie užkerta kelią įvairioms infekcijoms. Antai česnakų ir čiobrelių preparatai dezinfekuoja kvėpavimo takus, virškinamąjį traktą ir odą, pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis.
*Ežiuolės stimuliuoja žmogaus imunitetą, „gesina“ uždegimus, stiprina organizmo atsparumą virusams.
* Bičių produktai (bičių duonelė, žiedadulkės, pikis) stiprina imunitetą, gerina medžiagų apykaitą.
* Gerosios žarnyno bakterijos mažina žarnyno sienelių pralaidumą, kad į organizmą nepatektų blogosios bakterijos.
* Ženšeniu praturtintuose maisto papilduose yra glikozidų, kurie veikia širdies kraujagysles, žadina apetitą, laisvina vidurius, lengvina kosulį, skatina šlapimo išsiskyrimą, naikina mikrobus. Šie papildai kartu praturtinti vitaminais ir mineralais.
*Žuvų taukai stiprina imunitetą, teigiamai veikia kraujotaką, lėtina ląstelių senėjimo procesus, slopina stresą, saugo širdį ir kraujagysles.

Rinkitės vitaminų turtingus valgius
* Vitamino A yra grūdų dribsniuose, riešutuose, aliejuje, pieno produktuose.

* Vitamino C gausu visuose citrusiniuose vaisiuose (ypač citrinose, greipfrutuose) bei daržovėse. Jis – savotiškas antidepresantas. Tačiau jį organizme ardo rūkymas.
* Vitamino E daugiausiai grūduose, aliejuje, riešutuose.

* Vitamino K yra grūduose, pieno produktuose, ropėse, burokėliuose.

* Vitamino D rasite žuvų taukuose, aliejuje, šiek tiek lapinėse daržovėse. Jis veiks efektyviau, jei būdamos saulėje su maistu būsime gavusios ir kitų vitaminų.

* B grupės vitaminų yra visuose maisto produktuose, daugiausia jų grūduose, kruopose, šakniavaisiuose, pieno ir sūrio produktuose.

* Magnio gausu riešutuose, razinose, vynuogėse, grūduose, kopūstuose, morkose, grikiuose, sojų pupelėse, ryžiuose. Daugiausia jo – migdoluose!

Parengė Virginija Barštytė