Kas atsitiko žmonių santykiams?
Ko šiandien verta monogamija ir ištikimybė
Skyrybos šiandien tapo tokios dažnos, kad viso pasaulio psichologai kelia klausimą, kas gi atsitiko meilei ir mūsų santykiams, jog jie tapo tokie trapūs ir laikini? Juk dauguma šeimas kuriame iš meilės, tikėdamiesi gyventi ilgai ir laimingai. O paskui… gimsta vaikai, užgriūva nuovargis, buities problemos, ginčai dėl pinigų ar nenuleisto klozeto dangčio. To nuvarginti mylimieji nejučia nutolsta, atšąla, dingsta aistra. O flirtas internete ar romanas su bendradarbiu kaip tik tarsi padeda pabėgti nuo šių rūpesčių…
„Niekada tavęs nemylėjau…“
Kodėl vyras vieną gražią dieną nutarė palikti ją su trimis mažamečiais vaikais dėl kitos, savęs nuolat klausia ir vilnietė Indrė (vardas jos prašymu pakeistas). Šiandien, praėjus keleriems metams po skausmingų skyrybų, moteris mano, kad ji per daug žiūrėjo namų, vaikų ir jo, o save buvo pamiršusi. Be to, ji mano, kad vyras jos niekada iš tikrųjų nemylėjo.
Kad išeina iš namų ir nori skirtis, vyras jai pranešė per šeimos pusryčius. „Skyrybų akivaizdoje jis man tiesiog rėkė į akis: „Aš niekada tavęs nemylėjau.“ Tada tuo netikėjau, labai daug prieštaravimų mačiau tarp šių jo žodžių ir per bendrus septynerius metus nuveiktų darbų. Šiandien jau tikiu. Vėliau sužinojau, kad prieš mudviejų pažintį jo mylėta mergina ištekėjo už kito, kita mylėta taip pat paliko, trečia mylimoji paprašė pinigų abortui ir atsisveikino… Atrodo, kad tai buvo meilės be atsako pakirstas vyras. Jam užteko mano meilės, pasitikėjimo, su manimi buvo tiesiog saugu, ramu, sotu ir šilta. Buvau tik patogi užuovėja iki TO momento. Vis dėlto jo neišlieta meilė niekur nedingo – ji išsiveržė visa savo kelyje griaunančiu ugnikalniu…“ – pasakoja Indrė.
Naujas žmogus – nauja gerų emocijų banga?
Kiek porų – tiek skirtingų istorijų. Anot šeimos psichologės Giedrės Gutautės-Klimienės, neištikimybę ne visai tikslu vadinti skyrybų priežastimi, nes tai dažniausiai jau yra kitų poros problemų pasekmė – paskutinis lašas, kuriuo prasideda santykių griūtis. Mat neištikimybė dažniausiai neatsiranda tuščioje vietoje: labiau tikėtina, kad poros santykiai jau anksčiau buvo atšalę, todėl vienas partnerių, nebesugebėdamas rasti išeičių, išorėje ima ieškoti to, ko jam trūksta šeimoje.
Vis dėlto – kodėl žmonės, susidūrę su krize šeimoje, taip lengvai leidžiasi į naujus santykius? G.Gutautė-Klimienė aiškina, kad tai dažnam tiesiog atrodo lengviausia išeitis. „Naujas žmogus yra nauja gerų emocijų banga, nes kiekvienų santykių pradžia būna pozityvi, persmelkta pakilių jausmų ir daugybės emocijų. Tuomet atrodo, kad nauji santykiai bus geresni, nors dažnai šis periodas būna apgaulingas. Be to, kartais paprasčiau rasti naują kontaktą su nauju žmogumi, nei taisyti seną ir didelį nuoskaudų bagažą turintį ryšį“, – sako psichologė ir patikina, kad neištikimybė yra labai skaudus smūgis ir išduotajam, ir vaikams (ypač jei jie įtraukiami į suaugusiųjų konfliktus), ir… į šoną pasukusiam sutuoktiniui, nes užgula slegiantis kaltės jausmas.
Ar verta tokiu atveju bandyti išsaugoti santuoką? „Verta ar ne, sprendžia pati pora. Tikrai nebūtinai neištikimybė baigiasi santuokos nutraukimu, – aiškina G.Gutautė-Klimienė. – Būna situacijų, kai neištikimybė taip supurto santykius, kad atsiranda erdvės juos keisti. Poros bendravimas įgauna naują kvėpavimą, atsiranda daugiau atvirumo.“
! Didžiausia žala, kurią padaro neištikimybė, yra tarp partnerių atsiverianti didelė praraja, nepasitikėjimas vienas kitu.
Ją lydi daug neigiamų emocijų, kurias labai sunku pamiršti. „Bet sakyti, kad jei išdavė vieną kartą, tai išduos ir antrą, nebūtų teisinga – tikrai nebūtinai taip nutiks, ypač jei žmogus supranta klydęs ir vertybiškai jam tai nėra priimtina, – sako psichologė. – Kita vertus, negalima paneigti, kad dalis žmonių tiesiog negali būti ištikimi vienam partneriui. Apskritai dabar žmonės daug paprasčiau keičia partnerius, ir visuomenė tą toleruoja. O tai tikrai didelė problema.“
Ar galime išlikti monogamiški?
Meilė ir išdavystė – lyg susisiekiantys indai šių dienų gyvenime. Kai tiek skyrybų ir išdavysčių, kyla klausimas, ar dar apskritai įmanoma nugyventi visą gyvenimą su tuo pačiu žmogumi? Trumpas atsakymas būtų toks: taip, įmanoma, bet tam reikia daug valios ir pastangų.
Kaip tvirtina mokslininkai, žmogus iš prigimties yra linkęs į neištikimybę – nauji tyrimai rodo, kad polinkis į nuklydimus gali slypėti net mūsų genuose. Bet didžiausia problema ta, kad šiuolaikinis gyvenimas vis labiau kertasi su monogamiškais santykiais.
Ir čia galima minėti ne vien lengvas pažintis internete ar kai kurių ekspertų pabrėžiamą erotikos bei pornografijos pramonės poveikį mūsų elgesiui. Gyvenimas pasikeitė iš esmės: gyvename nebe uždarose mažose bendruomenėse, o dideliuose miestuose, daugiau laiko praleidžiame ne šeimoje, bet darbe.
Na, o moterų neištikimybės didėjimas grindžiamas jų gebėjimu pačioms save išlaikyti, todėl dabar jos daug lengviau ryžtasi naujiems santykiams…
Sąlygos neištikimybei
Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros profesorius Albinas Bagdonas pripažįsta, kad šiuolaikinėje visuomenėje sąlygų neištikimybei esama daug daugiau. „Žmogus yra linkęs į monogaminius santykius, tai buvo užprogramuota jau evoliucijos pradžioje: žmogui tobulėjant didėjo jo smegenys, o tai reiškė, kad moterims reikėjo gimdyti vaikus stambesnėmis galvutėmis. Tai privertė praplatėti moterų klubus, vadinasi, moteriai tapo sunkiau bėgti, gelbėtis nuo pavojų. Kita vertus, kūdikį juk reikia nešioti devynis mėnesius. Taip moteris tapo priklausoma nuo vyro, ir natūraliai turėjo atsirasti mechanizmas, kuris priverstų jį būti šalia, ginti ir saugoti – tad ir ištikimybė tapo svarbi, – monogamijos ištakas dėsto A.Bagdonas. – Todėl ir dabar moterys, kad ir kaip būtų, yra mažiau padykusios nei vyrai, be to, jos lengviau nei vyrai atleidžia neištikimybę. Moterims baisu ne tiek tai, kad vyras pasuks į šoną vienai nakčiai, bet kad jis emociškai prisiriš prie kitos moters, nes jei tai įvyks, jis ją paliks ir ji turės viena vargti su vaikais. Tuo tarpu vyrams seksualinę neištikimybę atleisti sunku, nes jie kurdami šeimą nori būti tikri, kad investuoja į savo vaikus, o ne į svetimus. Nors, tiesa, teko girdėti duomenų, kad maždaug 10–15 proc. vyrų, gyvenančių dabartinėse monogaminėse šeimose, augina ne savo biologinius vaikus…“
Anot profesoriaus, dabar gyvenimas keičiasi, kurdamas vis daugiau sąlygų neištikimybei: mažėja atsakomybė už šeimą, vaikus, moterys tapo savarankiškesnės, o kur dar emigracijos padariniai – juk kad būtų ištikimi, žmonės turi gyventi kartu! Kai nėra ko valgyti, žmogus praranda protą, taip ir prieš tas seksualines pagundas atsilaikyti nėra lengva.
Ir amerikiečių autorius Robertas Wrightas savo knygoje „Moralūs gyvūnai: evoliucijos psichologija ir kasdienis gyvenimas“ rašo, kad evoliucijos eigoje pagrindinis žmonių seksualumo tikslas buvo stiprus poros ryšys ir šeimos išlaikymas. Tačiau šiandien dėl sparčiai kintančio gyvenimo būdo šis paveikslas stipriai keičiasi. „Gera žinia ta, kad žmonės yra sukurti įsimylėti. Bloga – kad tai nebūtinai truks ilgai“, – teigia jis ir, remdamasis evoliucijos psichologų duomenimis, aiškina, kad tiek vyrų, tiek moterų prigimtyje yra užkoduotas polinkis tam tikrais atvejais ir tam tikromis aplinkybėmis, kai antroji pusė staiga tampa nebepatraukli ar užgriūva kitos problemos, paguodos ieškoti svetimame glėbyje. O šiuolaikinio gyvenimo aplinka, pasak R.Wrighto, yra ypač nesvetinga monogamijos požiūriu.
„Visi patinai yra tokie negeri, kad bent jau mintyse kiekvienas vyras pagalvoja apie neištikimybę – taip mūsų smegenys sukurtos. Tačiau tai dar nereiškia, kad negalime būti ištikimi. Jei norime turėti darnią visuomenę ir normalios psichikos vaikus, monogaminę tradiciją privalome išlaikyti“, – neabejoja prof. A.Bagdonas.
Ištikimybę laikome vertybe, bet tai netrukdo būti neištikimiems
(Lietuvos gyventojų nuomonė, proc.)
Ištikimybę laiko vertybe 74,4
Ištikimybės nelaiko vertybe 24
Neturi nuomonės šiuo klausimu 1,6
Mano, kad sutuoktinių neištikimybė Lietuvos visuomenėje nėra paplitęs reiškinys 57,2
Įžvelgia Lietuvoje didelį neištikimybės paplitimą 41
Neturi nuomonės šiuo klausimu 1,8
Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2013 m. rugsėjo 3–4 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.
Neištikimybės mastas
Bent kartą gyvenime buvo neištikimi savo sutuoktiniui, proc.
Iki 35 metų amžiaus
Vyrų 20
Moterų 15
60 metų ir vyresni
Vyrų 28
Moterų 15
Šaltinis: Vašingtono universiteto (JAV) mokslininkų tyrimas (penkiolikos metų trukmės tyrime dalyvavo 19 tūkst. žmonių)